I. Šimonytė: esminis tikslas – paskiepyti tiek gyventojų, kiek įmanoma

„(70 proc. – ELTA) galbūt gražiai skamba, bet mano asmeninis tikslas būtų tiek daug, kiek įmanoma. Apklausos rodo, kad 65 proc. žmonių yra nusiteikę arba tikrai skiepytis, arba veikiau skiepytis. Tai nėra 70 proc., bet, kita vertus, taip pat žinome, kad tik 10 proc. žmonių yra nusiteikę nesiskiepyti išvis, kategoriškai ir jokiu atveju“, – žurnalistams teigė I. Šimonytė.

„Vadinasi, tose labiau skeptikų, bet vis dar ne tokių labai kategoriškai neigiamai nusiteikusių žmonių būryje tikiu, kad galima atrasti žmonių, kuriems suveiks tie argumentai“, – pridūrė ji.

Manau, kad mes tiesiog saugodami savo tėvus, artimuosius ir save pačius šį sprendimą turėtume padaryti.

Premjerė akcentuoja, kad vakcinuotis reikia dėl savęs pačių, nes, pasak jos, net ir nesusirgus COVID-19 liga yra daug šios pandemijos pašalinių poveikių, tokių kaip medicinos paslaugų teikimo apribojimas.

„Vyriausybės pavasario pradžioje, berods, darytos apklausos klausė, kurie iš nustatytų apribojimų, jus labiausiai erzina ar nepatinka. Ir tokiu apribojimu buvo pripažintas medicinos paslaugų teikimo apribojimas. Bet juk tai nebuvo Vyriausybės sprendimas apriboti šių paslaugų teikimą, tai buvo tiesiog pasekmė to, kad 3 tūkst. lovų teko paskirti būtent tam, kad būtų gydomi COVID-19 sergantys ligoniai, 200 – reanimacijos (lovų – ELTA)“, – sakė I. Šimonytė.

„Ir tai tiesiog išspaudžia išteklius, kurie yra reikalingi kitų ligų gydymui. Manau, kad mes tiesiog saugodami savo tėvus, artimuosius ir save pačius šį sprendimą turėtume padaryti“, – taip pat akcentavo ji.

Įvertino vakcinacijos tempus: vis dar yra kur temptis

I. Šimonytė atkreipia dėmesį į sulėtėjusius vakcinavimosi pirma COVID-19 vakcinos doze tempus. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad pirmąja vakcinos doze šiuo metu yra paskiepyta per 40 proc. gyventojų, tačiau, jos teigimu, šis procentas turėtų būti didesnis.

„Viduje žmonių nemažai, bet spėju, kad yra nemažai žmonių, kurie jau skiepijasi antrą kartą, nes ta banga pirmą skiepą gavusių žmonių prieš kelias savaites buvo, natūralu, kad dabar atėjęs terminas perskiepyti ir matome, kad dabar santykis yra toks, kad daugiau žmonių dabar gauna antrą dozę negu pirmą“, – po skiepo antrąja „Vaxzevria“ vakcinos doze trečiadienio rytą Vilniaus vakcinavimo centre „Litexpo“ žurnalistams sakė premjerė.

Premjerės teigimu, tokia tendencija nėra labai gera. I. Šimonytė akcentuoja, kad geriau būtų, jei pirmąjį skiepą nuo COVID-19 ganančių asmenų būtų daugiau nei antrąjį.

„Vis dar tikrai yra kur temptis, žmonių, kurie yra gavę bent vieną skiepą, turime per 40 proc. Tikrai turėtume stengtis labiau. Todėl, kad galbūt kažkuria prasme vasara ir bendra epidemiologinė situacija, kuri yra geresnė, žinoma, negu buvo turbūt dar prieš mėnesį, galbūt kai kuriuos žmones verčia atidėti planus skiepytis ar kažkaip labai neskubėti“, – atkreipė dėmesį ministrė pirmininkė.

I . Šimonytė, akcentuodama skiepų svarbą, pateikė ir kelis pavyzdžius, kur dėl plataus masto imuniteto nuo COVID-19 atsiradimo koronaviruso pandemija buvo suvaldyta.

„Izraelio patirtį galime įvertinti, kur daug žmonių yra paskiepyta ir atvejų naujų skaičius yra labai mažas. Šiandien krašto apsaugos ministras pasidalino patirtimi kariuomenėje, kur matome, kad imunizacijai pasiekus 90 proc. iš esmės jau naujų atvejų net nebefiksuojama. Panaši situacija yra turbūt gydymo paslaugų sektoriuje, kur medikai yra paskiepyti prieš kurį laiką. Tikrai sergančių ar galimai užsikrėtusių medikų skaičius yra labai nedidelis jau kurį laiką“, – sakė I. Šimonytė.

Vis dar tikrai yra kur temptis, žmonių, kurie yra gavę bent vieną skiepą, turime per 40 proc. Tikrai turėtume stengtis labiau.

Vis tik premjerė atkreipia dėmesį ir į COVID-19 mutacijų keliamas grėsmes.

„Tuo pačiu metu turime būti labai atsargūs dėl to, ką matome toje pačioje Jungtinėje Karalystėje, kurioje tikrai dėl spartaus skiepijimo epidemiologinė situacija labai greitai ir labai stipriai pagerėjo, tačiau atsirado nauja viruso atmaina, kuri plinta tarp žmonių, kurie yra nesiskiepiję ir, deja, atvejų skaičius vėl auga turbūt tris kartus per dvi savaites“, – sakė ji.

Jos teigimu, tokiam viruso atmainų išplitimui Lietuvoje vienintelis priešnuodis yra spartus skiepijimasis.

„Bus pasiūlyta tam tikrų logistinių sprendimų, kad nereikėtų registruotis, nes kažkam ir registracija parodo gan sunkus uždavinys“, – sakė I. Šimonytė.

Galėsime įvykdyti pasaulio piliečių pareigą

I. Šimonytė tvirtina, kad Lietuvos nusipirktos „Vaxzevria“ vakcinos neliks nepanaudotos. Pasak jos, nemažus „AstraZenecos“ gaminamų skiepų kiekius užsisakiusi Lietuva dalį vakcinų galės suteikti kaip paramą Rytų partnerystės šalims.

„Mes dalį „Astra Zenecos“ tikrai skirsime paramai Rytų partnerystei ir galimai kitoms šalims. „Astra Zenecos“ buvo užsakyti tikrai dideli kiekiai. Problema ta, kad tiekėjas gana prastai laikėsi savo įsipareigojimų, dėl to labai dideli kiekiai Lietuvos nepasiekė metų pradžioje, kurie turėjo pasiekti. Kaip žinote, prieš kompaniją yra ieškinys. Tai jei dabar visas šis kiekis mus imtų ir pasiektų – akivaizdu, kad mes dabar neturėtume ką skiepyti tuo kiekiu. Bet tokiu atveju galima įvykdyti savo pasaulio piliečių pareigą ir padėti toms šalims, kurioms yra sunkiau“, – po skiepo antrąja „Vaxzevria“ vakcinos doze trečiadienio rytą Vilniaus vakcinavimo centre „Litexpo“ žurnalistams sakė premjerė.

Pasak jos, kaip „Vaxzevria“ skiepai bus pasitelkti imuniteto palaikymui Lietuvoje, dar yra sprendžiama. I. Šimonytės teigimu, tikėtina, kad imunitetą su „Astra Zeneca“ susiformavę piliečiai jį palaikyti galės jau su kitomis vakcinomis.  

„Kokie sprendimai bus daromi imuniteto palaikymui, kokiomis vakcinomis bus palaikomas imunitetas žmonių, kurie buvo pradžioje paskiepyti „Vaxzervia“, manau, kad labiausiai tikėtina, kad tai bus kažkurios RNR vakcinos. Klausimas, ar reikės jas keisti dėl naujai atsiradusių mutacijų“, – teigė I. Šimonytė, pažymėdama, kad pirminiam imuniteto sudarymui „Astra Zeneca“ yra puiki vakcina.

Vyriausybė gegužės viduryje nutarė skirti 200 tūkstančių vakcinų dozių Rytų partnerystei priklausančioms šalims. Pusė šių numatytų padovanoti vakcinų, kaip humanitarinė pagalba, iki spalio 1 d. turėtų pasiekti Ukrainą, Sakartvelui turėtų tekti 15 tūkst., o Moldovai Lietuva numačiusi skirti 11 tūkst. skiepų dozių nuo koronaviruso.