- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje sergančiųjų išsėtine skleroze skaičiuojama iki keturių tūkstančių. Autoimuninė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga sergantįjį lydį visą gyvenimą. Pirmieji ligą kontroliuojantys vaistai buvo sukurti vos prieš tris dešimtmečius, tačiau kasmet atsiranda naujų gydymo metodų, kurie pasiekia ir Lietuvą.
Žmonės šia liga dažniausiai suserga jauname amžiuje, todėl patogus, veiksmingas, laiku pradėtas gydymas jiems leidžia kuo ilgiau pratęsti pilnavertį gyvenimą ir sustabdyti ligos progresavimą.
Gali gyventi įprastu režimu
„Pastaraisiais metais išsėtinės sklerozės gydymas taip progresavo, kad dabar besigydantieji turi galimybę rinktis komfortabilų gyvenimą. Anksčiau, gydant šią ligą, apie patogumą net nebuvo svarstoma, o šiandien pacientams be galo svarbu gyventi kiek įmanoma įprastesniu režimu – be nuolatinių ligą primenančių injekcijų ar kas mėnesį privalomų sveikatos būklės patikrinimų“, – sako gydytoja neurologė dr. Nataša Giedraitienė.
Pastaraisiais metais išsėtinės sklerozės gydymas taip progresavo, kad dabar besigydantieji turi galimybę rinktis komfortabilų gyvenimą.
Agresyvi išsėtinės sklerozės forma iki šiol buvo gydoma vaistais, kurie vartojami kasdien ar lašinami kas mėnesį visą gydymo laikotarpį, o tai reiškia visą gyvenimą. Kiekviena vaisto dozė, neretai suleidžiama injekcijos ar infuzijos būdu, sergančiajam primindavo apie jo ligą.
Šiuo metu pacientams, sergantiems itin aktyvia recidyvuojančia išsėtine skleroze, galima skirti peroralinį gydymą tabletėmis, kai vaistai vartojami labai trumpą laiką – daugiausiai dvidešimt dienų per dvejus metus. Vaistų poveikis imuninei sistemai jaučiamas dar dvejus metus, todėl papildoma terapija yra nereikalinga. Tokia gydymo forma iš esmės keičia sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Trumpalaikė terapija yra taikoma itin aktyvios recidyvuojančios formos išsėtinės sklerozės gydymui. Ilgalaikis jos poveikis yra užfiksuotas kelerių metų trukmės klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo virš 10 tūkst. pacientų ir dešimties metų trukmės klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo virš 2,7 tūkst. pacientų. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad šiuo gydymo metodu yra efektyviai sustabdoma recidyvuojanti – remituojanti išsėtinė sklerozė, mažinant atkryčių skaičių, fizinę negalią ir naujų židinių formavimąsi centrinėje nervų sistemoje.
Leidžia planuoti šeimos pagausėjimą
Trumpalaikė išsėtinės sklerozės terapija suteikia naujų galimybių moterims – jau po šešių mėnesių nuo paskutiniosios vaisto dozės moterys gali planuoti nėštumą.
Išsėtine skleroze dažniau suserga jaunos moterys. Liga jas ištinka gyvenimo etape, kai visi su šeima ir karjera susiję planai dar tik laukia ateityje, todėl neretai moterims ligos diagnozė reikšdavo šeimos pagausėjimo atsisakymą.
„Planuodamos nėštumą, nėštumo ir kūdikio maitinimo laikotarpiu moterys vaistų vartoti negali, tad paprastai laikotarpis be gydymo trukdavo nuo metų iki kelių. Nutraukus gydymą, visuomet išlikdavo ligos paūmėjimo rizika. Be to, ne visuomet nutraukus gydymą moterims pavykdavo iš karto pastoti, todėl kartu su paciente netekdavome dar daugiau laiko“, – komentuoja gydytoja neurologė.
Laikotarpis be jokio gydymo motinystę planuojančioms moterims reikšdavo nuolatinę atkryčio riziką, kurios pradžią sunku prognozuoti. Pasirinkimas tarp galimo sėkmingo nėštumo ir sunkiai kontroliuojamo atkryčio rizikos moterims būdavo sudėtingas. Trumpalaikė gydymo terapija leidžia moterims suderinti būtiną gydymą ir motinystės džiaugsmą.
Reikalingi retesni apsilankymai ligoninėje
Išsėtinės sklerozės progresas pirmiausiai pastebimas ląstelių lygmeniu, ir tik vėliau žmogus gali pastebėti fizinius pokyčius. Dėl šios priežasties pacientai iki šiol privalėjo reguliariai, kas mėnesį lankytis pas gydytoją, kuris stebėdavo tiek jo subjektyvią fizinę būklę, tiek atlikdavo biocheminius ir kitus tyrimus.
„Dažnas, reguliarus sveikatos stebėjimas vargina pacientus. Jauniems, aktyviai gyvenantiems žmonėms kas mėnesį rasti vieną dieną vizitui į gydymo įstaigą nėra lengva, juo labiau, kad dėl ilgų procedūrų šie vizitai gali užtrukti iki pusės dienos. Stengiamės kuo išsamiau žmonėms pasakoti, kodėl reguliarūs patikrinimai yra būtini, tačiau gydant šią ligą pasitaiko visko – žmonės nusprendžia kitaip, ir tik po kurio laiko suvokia pasekmes. Gydant šią ligą, yra būtinas pacientų sąmoningumas ir bendradarbiavimas“, – sako gydytoja neurologė dr. Nataša Giedraitienė.
Vengiant dažnų apsilankymų ligoninėje, galima priimti klaidingus sprendimus: jei kurį laiką pacientui atrodo, kad jis jaučiasi gerai, tai dar nereiškia, kad ligos progresas sustojo. Gydytoja neurologė priduria, kad dėl šios priežasties labai reikėjo saugaus gydymo metodo, padedančio išvengti žmogiškųjų klaidų.
Trumpalaikis gydymas užtikrina ilgalaikį poveikį imuninėms ląstelėms, todėl mažėja ligos atkryčių tikimybė ir poreikis nuolat tikrinti paciento būklę. Toks gydymo metodas yra patvirtintas daugiau nei 60 šalių visame pasaulyje, nuo šių metų pavasario vaistai yra prieinami ir Lietuvoje, visuose išsėtinės sklerozės centruose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba7
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet7
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...