Dar kartą apie pavojų akims

„Cisco Connected World Technology“ 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, 90 proc. taip vadinamos Y kartos atstovų savo išmanųjį telefoną, elektroninį paštą bei trumpąsias žinutes tikrina ir statusą socialiniuose tinkluose atnaujina ryte net nepakilę iš lovos. 75 proc. respondentų yra naudojęsi išmaniuoju telefonu lovoje, daugiau nei trečdalis – tualete, beveik pusė – 46 proc. – valgydami su šeima ar draugais, o keturi iš penkių prisipažįsta rašantys žinutes, kai vairuoja. Toks intensyvus naudojimasis technologijomis kasdienybėje, nenuostabu, kad lemia sergamumą regėjimo ligomis. Medikų teigimu, žmonės, dirbantys ir pramogaujantys kompiuteriu ar kita įranga, daug dažniau skundžiasi suprastėjusia rega dėl akių nuovargio ir sausų akių sindromo.

„Pagrindinė sausų akių ligos (SAL) atsiradimo priežastis yra nepilnavertės ašaros arba nepakankamas jų kiekis: įvairiais tyrimais nustatyta, kad šiuolaikinė jaunų žmonių karta į išmaniųjų telefonu ekranus vidutiniškai per dieną žiūri 150 kartų. Ilgas darbo laikas prie kompiuterio ir nuolatinis išmaniųjų telefonų naudojimas sutrikdo akių darbą, todėl imama mirksėti rečiau, tinklainės paviršius ima garuoti, todėl akys greičiau džiūsta. Be to, žiūrint įtemptai vienodu atstumu ir tik tiesiai į kompiuterio ekraną, vystosi akių nuovargis, imama matyti neryškiai, – paaiškino oftalmologė. – Dauguma nuo vaikystės ilgai sėdi prie kompiuterių, todėl padaugėjo trumparegysčių, o jų išsivystymo laipsnis dažnai būna didesnis nei tėvų. Be to, kompiuteris išryškina ir kitas refrakcijos ydas, tokias, kaip toliaregystė ir astigmatizmas, kurios, jei ne akių nuovargis, galbūt, nebūtų pasireiškusios.“

Kaip gydytis?

Gydytojai sausų akių ligą gali diagnozuoti atlikdami Širmerio testą, kuris parodo, ar pakankama ašarų gamyba, tačiau ir pats žmogus gali pajusti atsirandančius SAL požymius: akys pasidaro jautrios šviesai, matymas – neryškus, atsiranda svetimkūnio akyje pojūtis, ašarojimas, akių perštėjimas, deginimas.

„Norint apsisaugoti nuo šios ligos, pirmiausia reikėtų mažinti prie kompiuterio ir kitų išmaniųjų ekranų praleidžiamą laiką, jei to padaryti nepavyksta, arba jei simptomai išlieka, – ieškoti medicininių priemonių. 2015 m. Lietuvoje atlikta gydytojų oftalmologų apklausa parodė, kad net 99 proc. jų SAL vertina kaip rimtą susirgimą, tačiau nemaža dalis sergančiųjų vis dar gydomi lašais, kurių sudėtyje – tik druska ir vanduo, – pasakoja oftalmologė E. Grikienienė. – Efektyviausiai sausoms akims padeda natūralūs akių lašai su osmoprotektoriais – neutraliomis organinėmis dalelėmis, kurios, įsiskverbusios į akies paviršiaus ląsteles, sulaiko drėgmę ir neleidžia joms žūti.“

Gydymas osmoprotektoriais iš esmės skiriasi nuo simptominio gydymo įprastais vandeniniais lašais, mat gydant šiuo būdu, slopinami ne ligos simptomai, bet stabdomas pats ligos mechanizmas ir užkertamas kelias uždegimo vystymuisi: osmoprotektoriai kaupiasi ląstelėse, jose išlaiko reikalingą vandens koncentraciją, taip ląsteles apsaugodami nuo sunaikinimo. 2013 m. moksliniame leidinyje „Ocular Surface“ paskelbta, kad pagrindinė sausų akių ligos priežastis yra padidėjęs druskų kiekis ašarose (hiperosmoliariškumas), kurio neįmanoma koreguoti įprastais lašais.

Įrodyta, kad osmoprotektoriai (L-karnitinas ir eritritolis) slopina uždegimą, padeda akies paviršiaus ląstelėms išsaugoti vandenį net ir padidėjus druskų koncentracijai ašarose. Veikiant osmoprotekcijai, įsijungia atstatomieji akies paviršiaus ir ašarų aparato procesai: ašara vėl turi visus ašarai privalomus komponentus – subalansuotą vandens ir druskų kiekį, gleivinį audinį, lipidus ir imuninę ašaros sistemą sudarančius baltymus. Nuolat papildant osmoprotektorių atsargas, slopinamas uždegimas, užtikrinama nuolatinė ragenos apsauga, o nemalonūs sausų akių simptomai palaipsniui išnyksta.

Yra dar vienas simptomas, signalizuojantis apie akių ligas – galvos skausmas. Retai šį erzinantį nemalonų reiškinį pacientai susieja su regėjimu – dažniau manoma, kad tai nuovargio, persidirbimo ar kitų bendrinių organizmo negalavimų pasekmė. Yra daugybė su akimis susijusių sveikatos sutrikimų, galinčių lemti galvos skausmus, svarbu žinoti, kad šie skausmai gali būti netiesioginiu ženklu, jog turite regėjimo problemų.

9 būdai tausoti akis biure

1. Išsamiai išsitirkite akis. Reguliarūs regos patikrinimai gali užkirsti kelią įvairių akių ligų vystymuisi. Kiekvienas žmogus, prieš pradėdamas dirbti biure, turėtų pasitikrinti regėjimą ir vėliau tai daryti kasmet. Tikrinimo metu praneškite gydytojui, kiek laiko praleidžiate dirbdami kompiuteriu darbe ir namuose, kiek laiko žiūrite televiziją ar naudojatės kitais ekraną turinčiais įrenginiais. Taip pat išmatuokite atstumą nuo akių iki monitoriaus darbo vietoje – taip gydytojas galės patikrinti jūsų regą būtent šiuo atstumu.

2. Sureguliuokite apšvietimą. Akies įsitempimą dažnai skatina per didelis apšvietimas biure dėl daugybės įjungtų šviestuvų arba tiesioginių saulės spindulių. Užtraukite užuolaidas ar žaliuzes, išjunkite perteklinius šviestuvus, monitorių pakreipkite šonu į šviesos šaltinį. Regėjimui kenkia virš darbo stalo kabančios fluorescencinės lempos, tad stenkitės jų atsisakyti.