Jodo trūkumas gali lemti mažesnį IQ | kl.lt

Jodo trūkumas gali lemti mažesnį IQ

  • Teksto dydis:

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta įspėjimų apie druskos žalą, bet beveik nė vienas stalas neapsieina be druskos, nes tai nuo seno kasdien vartojamas maisto pagardas.

Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad jei jau vartojama druska, ji turi būti joduota.  Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir mitybos specialistai pranešime spaudai atskleidžia, kuo ši druska skiriasi nuo kitų ir kodėl rekomenduojama vartoti būtent ją.

Jodas žmogui būtinas

Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų. Jis dalyvauja vystantis nerviniam audiniui žmogaus embrione, teigiamai veikia atminties procesus, jis reikalingas, kad normaliai funkcionuotų skydliaukė ir būtų pagamintas reikiamas hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, kiekis, todėl žmogaus organizmas jodo nedideliais kiekiais turi gauti kasdien.

Tyrimai parodė, kad Lietuvoje gėlame vandenyje bei dirvožemyje beveik nėra jodo, todėl kaip ir kitose šalyse, kur šio mikroelemento yra nedaug, gyventojai su vietiniu augalinės ir gyvūninės kilmės maistu gauna nepakankamą jo kiekį.

„Tačiau anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje gėlame vandenyje bei dirvožemyje beveik nėra jodo, todėl kaip ir kitose šalyse, kur šio mikroelemento yra nedaug, gyventojai su vietiniu augalinės ir gyvūninės kilmės maistu gauna nepakankamą jo kiekį. O kai žmogaus organizmui trūksta jodo, jis rizikuoja susirgti įvairiomis ligomis, nes skydliaukė turi įtakos ir širdies, smegenų, kepenų, inkstų, lytinių ir kitų organų darbui, nuo jos hormonų priklauso mūsų išvaizda, kūno masė, emocijos, mąstymas, vaisingumas“ – aiškina SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas. Jis priduria, kad yra mokslininkų, kurie teigia, jog kai kuriuose regionuose gyvenančių žmonių, nuolat gaunančių per mažai jodo, intelekto koeficientas (IQ) yra žemesnis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad geriausias būdas likviduoti jodo trūkumą yra privalomas joduotosios druskos vartojimas. Lietuva taip pat pasirinko tokį kelią spręsti jodo trūkumo problemą ir maistui, kaip ir kaimyninėse šalyse, pas mus rekomenduojama vartoti tik joduotąją druską. Maždaug prieš dešimtmetį buvo įtvirtinta, kad mūsų šalies parduotuvių maisto skyriuose turi būti parduodama tik joduotoji valgomoji druska. „Dabar jau akivaizdu, kad tai pasiteisino, nes šiandien daugeliui gyventojų pirkti ir vartoti būtent joduotąją druską tapo savaime suprantama. Tokia druska dedama ir į duonos gaminius bei į viešojo maitinimo įstaigose gaminamus patiekalus. O nejoduota druska vartotina tik techninėms, buities reikmėms“, – sako A. Kranauskas.

Joduotoji druska kompensuoja jodo trūkumą

Joduotoji druska skiriasi nuo paprastos valgomosios druskos tuo, kad ji yra papildyta jodu, o paprastoje druskoje jodo nėra.

„Siekiant saugoti Lietuvos gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl mūsų šalies teritorijai būdingo jodo trūkumo, parduotuvėse parduodama, o viešojo maitinimo ir duonos gamybos įmonėse naudojama tik joduotoji valgomoji druska, turinti 20–40 mg/kg jodo“, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė.

Ji aiškina, kad vartojant tiek joduotosios druskos, kiek rekomenduojama, t. y., neviršijant per dieną 5 g arba vieno arbatinio šaukštelio (įskaitant suvartojamą su visais maisto produktais), gaunama tiek jodo, kiek jo reikia žmogui per parą. „Nedaug jodo gali būti vandenyje ir ore, tačiau su įkvepiamu oru net prie jūros gauname ne daugiau kaip 2 proc. reikalingo organizmui jodo kiekio, todėl pagrindinis jodo šaltinis – maisto produktai, su kuriais galima būtų gauti iki 94 proc. reikiamo paros jodo kiekio. Būtent dėl to, kad Lietuvoje jodo trūksta, ir rekomenduojama maistui vartoti tik joduotąją druską“, – aiškina ji.

Specifinių simptomų beveik nėra

Pasak A. Kranausko, specifinių simptomų, leidžiančių nustatyti jodo trūkumą žmogaus organizme, yra nedaug. Pirmieji požymiai, rodantys, kad organizmui trūksta jodo – greitesnis nuovargis, padidėjęs jautrumas ir nervingumas, sumažėjęs darbingumas, ištiestų rankų drebėjimas, gali būti padidėjusi skydliaukė, o tiksliau tai nustatyti galima tik atlikus žmogaus šlapimo tyrimą ir kitus tyrimus. Tačiau yra žmonių, nors ir labai nedaug, kurie alergiški jodui. Jiems patariama papildomai nesūdyti maisto. „O to jodo, kuris yra duonoje, bijoti nereikėtų, nes tai labai mažas, foninio lygio kiekis. Jis būtinas, kad dėl gilaus jodo trūkumo nesutriktų kitų organų ir sistemų veikla“, – pabrėžia specialistas.

Sveikatos problemų priežastimi gali būti ne tik jodo trūkumas, bet ir jo perteklius. Kartais gydant širdies ligas ar turint skydliaukės problemų ir vartojant daug jodo turinčius preparatus galima jo perdozuoti. Bet vienu atveju jodo pertekliaus žmogus gali visiškai nejusti, nes jis pašalinamas kartu su šlapimu, o kitais gali suaktyvėti arba sulėtėti skydliaukės veikla. Tokiais atvejais, primena SAM ir SMLPC, reikėtų pasitarti su gydytoju  dėl joduotos druskos vartojimo.

Pirkdami ir vartodami joduotąją druską, atkreipkite dėmesį:

ar nepasibaigęs joduotosios druskos tinkamumo vartoti terminas, nes tokioje druskoje nebebus jodo;

ar sandari druskos pakuotė;

joduotąją druską reikia laikyti ir vartoti kitaip, nei įprastą valgomąją druską. Laikykite šią druską sandariuose induose, nes jodas – lakus mikroelementas, todėl laikant druską nesandariuose induose, jis išgaruoja;

jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduotąja druska barstyti jau pagamintus patiekalus arba įberti jos baigiant gaminti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Q

Q portretas
kam rašynėti tokius dalykus , ims tauta lakti joda vietoj degtinės

kl.

kl. portretas
IQ mažina ir bedvasiai garsūs "bumčikai". Kai kala per smegenis

kadangi

kadangi portretas
vaikystėje valgiau tik tai, ką pats pagaudavau, o iš bado turėdavau eiti žvejoto beveik kasdien, šiandien turiu labai didelį iq ir 450e į rankas algos.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mėlynės atsiranda ne tik dėl traumų: kaip sau padėti?
    Mėlynės atsiranda ne tik dėl traumų: kaip sau padėti?

    Liaudyje mėlynėmis vadinamos hematomos – smulkiųjų kraujagyslių kraujo išsiliejimas į minkštuosius audinius – mūsų odą nuspalvina itin dažnai, vos tik kur nors susitrenkus. Jei atsiradusios mėlynės priežastis tikrai yra t...

    1
  • Stresas kenkia ir odai
    Stresas kenkia ir odai

    Sutrikęs širdies ritmas, slenkantys plaukai ar nusilpęs imunitetas – tai ne vienintelės problemos, kurios atsiranda dėl patiriamo streso. ...

  • Medetkos – pats laikas jomis apsirūpinti
    Medetkos – pats laikas jomis apsirūpinti

    Iki pirmųjų šalnų mus džiugina ryškiai geltoni medetkų žiedai. Tai itin vertingos vaistažolės, kurių atsargomis turėtume pasirūpinti kiekvienas. Apie medetkų gydomąsias savybes žmonės žinojo jau XII a., o šie saulę primena...

  • Kokio vitamino trūkumas gali sukelti negrįžtamus padarinius?
    Kokio vitamino trūkumas gali sukelti negrįžtamus padarinius?

    Vasarą atėjus dideliems karščiams, dažnas skundžiasi nuovargiu, energijos trūkumu, jaučia silpnumą. Neretai panašiems nemaloniems pojūčiams įtakos turi vitaminų ir kitų organizmui reikalingiausių medžiagų deficitas. Specialistų t...

  • Pagausėjęs prakaitavimas – kada vertėtų sunerimti ir kaip sau padėti?
    Pagausėjęs prakaitavimas – kada vertėtų sunerimti ir kaip sau padėti?

    Pagausėjęs prakaitavimas arba hiperhidrozė – liga, kuri sukelia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Vis tik dažnas mano, kad pagausėjęs prakaitavimas nėra liga, todėl hiperhidroze sergantys žmonės kompleksuoja apie tai kalbėti, nedr...

  • Skubioji kontracepcija – ne be pavojų
    Skubioji kontracepcija – ne be pavojų

    Daug diskutuojama, kokias kontraceptines priemones reikėtų naudoti ir kokią įtaką jos daro moterų organizmui, bet vasarą beatodairiškai griebiamasi SOS tablečių. Tai nėra sveika. ...

  • Vaikų sveikatos patikrinimas – ne tik dėl pažymos
    Vaikų sveikatos patikrinimas – ne tik dėl pažymos

    Kad prasidėjus mokslo metams per dvi savaites į mokyklas turi suplaukti duomenys apie mokinių sveikatą, žino jau visi. Kokia pažymos prasmė? Medikai pastebi, kad apie tai susimąsto vis daugiau tėvų. ...

  • Grybų sezonas prasideda: kaip gelbėtis apsinuodijus?
    Grybų sezonas prasideda: kaip gelbėtis apsinuodijus?

    Prasidėjęs grybavimo sezonas jau vilioja grybų mėgėjus į miškus. Nors dėl karščių gausaus grybų derliaus nesitikima, specialistai perspėja, kad rimtoms sveikatos problemoms sukelti užtenka ir vieno nerinkamo grybo. Apsinuodijimų kont...

  • Įspėja poilsiautojus: Baltijos jūroje veisiasi sveikatai pavojingos bakterijos
    Įspėja poilsiautojus: Baltijos jūroje veisiasi sveikatai pavojingos bakterijos

    Kai kuriose Baltijos jūros pakrančių vietose susidarė palankios sąlygos daugintis bakterijoms, galinčioms sukelti žaizdos infekciją, pirminę septicemiją ar diarėją (viduriavimą). ...

  • Slaptieji žudikai – druska ir cukrus. Kaip atpažinti?
    Slaptieji žudikai – druska ir cukrus. Kaip atpažinti?

    Slaptieji žudikai. Tokiu skambiu epitetu apibūdinami cukrus ir druska, kurių perteklinis vartojimas gali lemti aibę sveikatos sutrikimų. Specialistai pažymi, kad „slaptieji žudikai“ neretai tyko ten, kur mažiausiai tikimės. ...

    2
Daugiau straipsnių