- Izabelė Kačinskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Haliucinacijos, iškreiptas aplinkos suvokimas, abejingumas – tik keli simptomai, su kuriais kasdien susiduria šizofrenija sergančių žmonių artimieji ir medikai.
Simptomų – labai daug
Šizofrenija – lėtinis psichikos sutrikimas, kuris sutrikdo psichikos vientisumą ir paveikia ligonio santykius su aplinkiniu pasauliu. Iki galo nėra išsiaiškinta, kas sukelia šią ligą.
"Žinome, kad įtakos turi paveldimumas, nepalankūs aplinkos veiksniai, ypač nėščioms moterims: galvos, psichologinės, gimdymo traumos, nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos", – aiškina gydytoja psichiatrė Rasa Tamašauskienė.
Ji išskiria dvi šizofrenijos simptomų grupes – pozityviuosius ir negatyviuosius.
"Pozityvieji simptomai nereiškia, kad yra palankūs ligoniui. Tai simptomai, kuriuos pamato namiškiai, medikai. Jie gali sudaryti slaugos planą, nuspręsti, kokios pagalbos reikia", – komentuoja gydytoja psichiatrė.
Ji pozityviuosius simptomus įvardija kaip kliedesius, kai ligonis jaučiasi persekiojamas ar jam būdingi perdėti didybės, kaltės jausmai. Prie pozityviųjų priskiriami ir suvokimo – klausos, regos, uoslės sutrikimai bei neadekvatus mąstymas: nuklydimai nuo temos, minčių dėstymas tampa padrikas, smulkmeniškas, nelogiškas, simbolinis.
"Kalba tampa dezorganizuota, elgesys – pasikartojantis, neturintis prasmės, kartais agresyvus. Ligonį vargina kasdien vartojami daiktai, girdimi garsai. Jie ima gluminti, gąsdinti, o jaučiantis nesaugiai kyla pyktis", – žino bendrosios praktikos slaugytoja Rita Ribaitienė.
Negatyviesiems simptomams priskiriamas emocijų skurdumas – menkas emocinis atsakas. Ligonis pasidaro viskam abejingas: tiek sau, tiek aplinkai, tiek artimųjų problemoms. Tokį žmogų reikia nuolat raginti, kad jis kažką veiktų, bendrautų su aplinkiniais. Ilgainiui išsivysto apatija, socialinis atsiribojimas. Sutrikimui gilėjant išryškėja mąstymo ir kalbos skurdumas.
Vaistus vartoti būtina
Slaugytojai, gydytojai, psichologai visais įmanomais būdais stengiasi sumažinti ūminius psichozės reiškinius. Siekiama apsaugoti ligonį nuo simptomų pasikartojimo.
Tam svarbu užtikrinti vaistų vartojimą. Didžioji dalis problemų atsiranda dėl to, kad ligoniai jų nenori.
"Pacientai atsisako vartoti vaistus dėl kelių priežasčių. Dažniausiai – ekonominių, nes ne visi vaistai yra kompensuojami. Be to, visi jie turi labai daug šalutinių poveikių", – pastebi gydytoja R. Tamašauskienė.
Nutraukus vaistų vartojimą, būklė pablogėja, iškyla naujų psichikos problemų. Dažnai nustatoma agresija. Medikams tenka įvertinti gresiantį pavojų, atpažinti manipuliuojantį elgesį dėl ligonio asmeninių problemų. Kylant grėsmei svarbu minimizuoti aplinką – pašalinti įvairius dirgiklius, kurie ligonį trikdo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...