Kaip atskirti peršalimą nuo alergijos?

Svarbu nesupainioti

Šeimos gydytoja Gintarė Grigaliūnė perspėja, kad neskubėtume daryti išvadų ir patys sau diagnozuoti būtent peršalimo ligų. Jų simptomai labai panašūs į alerginių reakcijų, kurias pavasarį patiria nemažai gyventojų.

Vieni ir kiti sveikatos sutrikimai gydomi skirtingai, todėl prieš imantis vaistų negalavimus būtina teisingai įvertinti.

"Priešingu atveju kyla neatsakingo vaistų vartojimo, kuris gali dar labiau pakenkti sveikatai, pavojus", – perspėja Jolita Skinderskienė, "Gintarinės vaistinės" vedėja.

Ji sako, kad į vaistines šiuo metu dažnai užsuka slogos, čiaudulio ir kosulio, akių perštėjimo kamuojami žmonės. Jie prašo vaistų nuo šių simptomų, galvodami, kad peršalo.

"Svarbu ne tik nesupainioti šių negalavimų priežasties, bet ir jų neignoruoti, pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Negydoma, neslopinama alergija ilgainiui gali virsti chroniška liga", – atkreipia dėmesį vaistininkė J.Skinderskienė,

Skirtumų yra daug

Šeimos gydytoja G. Grigaliūnė pataria, kaip atskirti peršalimo ligų ir alerginių reakcijų simptomus. Tam pirmiausia reikia įsiklausyti į savo organizmą ir įdėmiai sekti sveikatos būklę.

Svarbu ne tik nesupainioti šių negalavimų priežasties, bet ir jų neignoruoti, pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

"Sezoninė alerginė sloga pasireiškia vandeningomis išskyromis iš nosies, ją lydi dažnas čiaudulys, akys parausta, ašaroja. Skirtingai nei peršalus, temperatūra nepakyla, kaulų nelaužo, nekosima, gleivės nesutirštėja", – simptomus ir jų skirtumus vardija gydytoja G.Grigaliūnė.

Peršalimo atveju po paros ar dviejų išskyros iš nosies tirštėja, jei nesigydoma – stiprėja kosulys, gali laikytis pakilusi temperatūra.

"Jei nesate tikras, kuri liga užklupo, konsultuokitės su specialistais ir įdėmiai sekite savijautą. Alerginė reakcija visuomet išliks tokia, kokia buvo pirmąją dieną, o štai viruso sukelti simptomai keisis. Be to, peršalus sergama apie savaitę, o alergijos požymius galima jausti ir ilgus mėnesius", – aiškina šeimos gydytoja G. Grigaliūnė.

Vaistai turi derėti

Gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad žmonės, nesuprasdami, nuo ko gydosi, neretai ima piktnaudžiauti vaistais. Itin dažnai taip nutinka su nosies purškalais.

"Purškiami vaistai turi atkimšti nosį, sumažinti paburkimą ir leisti lengviau kvėpuoti. Jie gali trumpam pagerinti sveikatos būklę tiek alergijos, tiek peršalimo atveju. Bet jei žmogus nežino, kas jam yra, gali kilti papildomų problemų", – dėl savigydos pavojų perspėja G.Grigaliūnė.

Vartojant purškiamus vaistus į nosį ilgiau nei septynias dienas, prasideda pačių vaistų sukelta sloga. Tai šalutinio poveikio padarinys. Nepaisant medikų nurodymų ir vaistų vartojimo trukmės, gleivinė išsausėja, pasidengia šašais. Jei nuo alergijos gydomasi kaip nuo peršalimo, sveikata ne tik nepagerėja, bet netgi gerokai pablogėja.

"Jei žmogus nėra tikras, ar pats gebės įvertinti visą vienu metu vartojamų vaistų spektrą, taip pat tuo atveju, jei pasijunta prasčiau ir nesupranta negalavimo priežasties, turėtų konsultuotis su vaistininkais. Vaistų suderinamumą galite pasitikrinti mūsų vaistinėje veikiančioje specialioje vaistų suderinamumo sistemoje", – pataria vaistininkė J.Sinderskienė.

Ji taip pat pataria į pavasario sveikatos sutrikimus žiūrėti rimtai, nes keičiantis orams lengva ne tik supainioti negalavimo priežastis, bet ir sukelti papildomų sveikatos problemų neteisingai gydantis.

Gydymas ir pavojai

Negydoma, neslopinama alergija ilgainiui gali virsti chroniška liga.

Alergijoms gydyti vartojami antihistamininiai vaistai yra vieni populiariausių pasaulyje. Alergijos pasireiškia vis didesniam skaičiui žmonių.

JAV maisto ir vaistų administracijos duomenimis, kai kurie antihistamininiai vaistai sukelia raminamąjį poveikį. Jei nuo alergijos besigydantis žmogus kartu vartoja ir antidepresantus, jo koncentracijos lygis gali smarkiai nukristi, tampa pavojinga vairuoti transporto priemonę ar dirbti su įrenginiais.

Antihistamininiai preparatai, vartojami kartu su vaistais nuo hipertenzijos, gali padidinti kraujospūdį ir pagreitinti širdies ritmą. Nepageidaujama sąveika gali pasireikšti ir su kai kuriais antibiotikais, antigrybeliniais vaistais.

Jei ligonis vienu metu vartoja kelis skirtingus vaistus, jis su gydytoju ar vaistininku turi pasitarti, ar tokia vaistų kombinacija nekelia pavojaus.

Pagrindinis kaltininkas – žiedadulkės

Pavasarį gali pasireikšti ar paūmėti alerginė sloga, sezoninis alerginis konjunktyvitas, bronchinė astma. Labiausiai su šiuo metų laiku yra susijusi šienligė, tai yra sezoninis alerginis nosies gleivinės uždegimas (rinitas) ir dažnai kartu esantis akių junginės uždegimas (konjunktyvitas).

Pagrindinis kaltininkas – žiedadulkės. Vienoje jų yra keletas alergenų, tai yra baltymų, sukeliančių alerginę slogą, akių uždegimą ar astmos priepuolį.

Augalai, kurių žiedadulkės sukelia alergines ligas, skirstomi į tris pagrindines grupes: medžiai (beržas, lazdynas, alksnis, gluosnis ir kt.), pievų žolės (motiejukas, miglė, eraičinas, svidrė ir kt.) ir piktžolės (kietis, varputis, pelynas, dilgėlės ir kt.).

Sergantieji alerginėmis ligomis, kurias sukelia žiedadulkės, turėtų vengti kontakto su jomis. Žydėjimo metu patariama bute, automobilyje užsidaryti langus, ypač popietinėmis valandomis, kai žiedadulkių koncentracija ore didžiausia. Drėgnos užuolaidos ant langų padeda sulaikyti vidun patenkančias žiedadulkes. Atėjus iš lauko reikėtų pasikeisti drabužius, nusiprausti po dušu.