- Psichologė Dovilė Bubnienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjo 10-ąją, Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, prisimindami pasitraukusius iš gyvenimo, raginome vieni kitus būti dėmesingais ir atidžiais sau bei kitam. Lietuva, kaip ir daugelis besirūpinančių savo visuomenės narių sveikata šalių, rengia ir įgyvendina savižudybės prevencijos programas. Net jei iki šiol ne viskas vyksta sklandžiai, visgi tai yra prasmingi žingsniai, tikintis sumažinti kasmet nusižudančiųjų skaičių.
Iki šiol gana stipriai buvo akcentuojama tai, jog itin svarbu padėti sergantiems psichikos ligomis ir turintiems savižudiškų minčių ar ketinimų, taip pat jau bandžiusiems nusižudyti ir nusižudžiusiojo artimiesiems. Tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į asmenis, išgyvenančius įvairias gyvenimiškas ar situacines krizes: skyrybas, nedarbą, sunkią traumą, ligas. O tokių yra kur kas daugiau. Negalima ir netgi pavojinga patikėti, kad nusižudo tik sergantieji sunkiomis psichikos ligomis. Padidintos rizikos zonoje galime atsidurti bet kuris iš mūsų, jei tik neteks pamatinio tikėjimo, gebėjimo kurti ir svajoti. Juk nevilties, nusivylimo, skausmo ir vienatvės momentų pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime.
Kiekviena savižudybė savyje slepia didžiulę neviltį ir netektį: šeimos, autoriteto, turto, darbo, sveikatos, tikėjimo. Net jei iš šalies žiūrint kitiems tai neatrodo baisu, būtent tą konkretų žmogų gali ištikti ypatinga psichologinė krizė. Žodis krizė savyje visuomet talpina pokyčių galimybę. Krizėmis vadinamos netikėtos, sunkios gyvenimo permainos, pasikeitimai, kuriuos visada lydi pernelyg didelis nerimas, baimė, kaltė, gėda, įtampa, grėsmė, nesaugumas, pavojus, pasimetimas ir įvairūs kiti psichologiniai išgyvenimai.
Įvairių krizių patiriame kiekvienas ir, vargu, ar įmanoma jų išvengti. Svarbu žinoti, kad kiekviena krizė turi dvi galimybes: pirma – krizės įveikti nepavyksta. Tokiu atveju, žmogaus psichologinė ir emocinė būsena prastėja, keičiasi jo asmenybė, motyvacija, santykiai su artimaisiais. Vyrų ir moterų patiriami simptomai gali skirtis. Vyrams stipriai pasikeičia nuotaika, atsiranda nekontroliuojamas pyktis, susierzinimas, agresija, elgesys gali tapti neapgalvotas ir rizikingas. Moterys tampa labiau jautrios ir verksmingos, apatiškos ir silpnos. Gali padidėti suvartojamo alkoholio kiekis. Neretai imama šalintis artimųjų, draugų. Atsiranda nemiga arba padidėjęs miego poreikis, išsakomas nusivylimas, bejėgiškumas, išeities nematymas.
Ilgiau nei du ar tris mėnesius užsitęsusi krizė chronizuojasi, vis labiau kenčia fizinė ir psichikos sveikata. Kraštutiniu atveju atsiranda savižudiškos mintys, ketinimai ir/ar bandymai žudytis. Tokiu atveju žmogui jau reikalinga gydytojo psichiatro pagalba ir priežiūra, įvairios kitos intervencijos, tokios kaip Saugumo plano sudarymas ir pan.
Papildomi rizikos faktoriai krizės chronizacijai ir/ar savižudybei:
Vienatvė ir socialinės paramos trūkumas;
Pernelyg dideli lūkesčiai;
Negebėjimas efektyviai įveikti stresą;
Alkoholio ar narkotikų vartojimo įpročiai;
Vaikystės psichologinės traumos ar patirtas smurtas;
Netektys.
Antroji krizės galimybė – įveikti
Norisi akcentuoti šią, antrąją, krizės galimybę. Kalbėti apie viltį, kad krizę, sunkumą galima įveikti. O susidūręs su sunkumais ir sėkmingais juos įveikęs, žmogus stiprėja, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, psichologinio atsparumo. Kartais sėkmingam įveikimui pakanka savo paties resursų, kai kada – draugų ir artimųjų. Tiesa, dėl itin stipraus giminystės ar emocinio ryšio, artimieji neretai išgyvena ne ką mažesnes emocijas ir dėl šios priežasties nesugeba suteikti tinkamos paramos. Todėl svarbu prisiminti, kad kauniečiai gali kreiptis į psichologus, kurie tinkamai lydės krizės įveikimo etape, užtikrindami anonimiškumą.
Mums visiems atsiranda pareiga tapti budresniais. Jei suvokiame, kad šalia esantis tapo kitoks – pasikeitė jo elgesys, įpročiai, temos, atkreipkime dėmesį, pasikalbėkime su juo. Būkime drąsesni patikrinti, ar šalia esantis neprarado vilties, ar turi ateities viziją. Nes taip jau yra, kad tikėdamas, turėdamas viltį ir mylėdamas, žmogus renkasi gyvenimą.
Nuo rugpjūčio 16 d. Kaune įgyvendinamas savižudybių prevencijos modelis. Pagal jį Kauno mieste kiekvieną dieną teikiama nemokama anoniminė psichologinė pagalba kauniečiams.
Kauno mieste anoniminė psichologinė pagalba darbo dienomis darbo valandomis bus teikiama trijose įstaigose:
Kauno apskrities vyrų krizių centras:
Registracijos telefonas 8 636 81621;
Adresas: Donelaičio g. 33-515, Kaunas (išsikelta iš A. Juozapavičiaus pr. 77, Kaunas).
Psichologinės paramos ir konsultavimo centras:
Registracijos telefonas 8 673 22562;
Adresas: Laisvės alėja, 38 C, Kaunas.
Moters pagalba moteriai:
Registracijos telefonas 8 618 40044;
Adresas: V. Sladkevičiaus g. 5-3, Kaunas.
Dėl konsultacijos laiko būtina paskambinti nurodytu registracijos telefonu.
Skambučiai priimami darbo dienomis 9 val.–17 val.
Savaitgaliais ir švenčių dienomis anoniminė psichologinė pagalba nemokamai bus teikiama:
Krizių intervencijos centre 8 val.–14.30 val., adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 48, Kaunas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų1
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...
-
Prasidėjusiame diabeto prevencijos ture pasitikrino virš tūkstančio žmonių2
Šeštadienį Lietuvoje prasidėjusiame diabeto prevencijos ture jau pasitikrino virš tūkstančio žmonių. ...
-
Lietuvoje pradedamas diabeto prevencijos turas4
Šeštadienį Vilniuje, Kėdainiuose, Marijampolėje bei Palangoje pradedamas diabeto prevencijos turas per Lietuvą. ...