Kardiologai įspėja: pasitikrinkite, kol nevėlu

– Į klausimą, kuo stebina žmonija, Dalai Lama atsakė, kad labiausiai jį stebina pats žmogus. Kas stebina jus, prityrusią kardiologę, juolab kad niekaip neišsivaduojame iš širdies ligų ir jos, o ne vėžys, kurio taip bijome, yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje?

– Labai teisingi Dalai Lamos žodžiai apie žmogų: "Jis aukoja savo sveikatą, kad susikrautų turtus, o paskui praranda juos, kad atgautų sveikatą. Jis taip susirūpinęs ateitimi, kad negali mėgautis šia diena. Gyvena taip, lyg niekada nemirtų, ir miršta, lyg niekada nebūtų gyvenęs."

Gal ir jūs esate iš tų žmonių, kurie, bėgdami per gyvenimą, rūpindamiesi vaikais, pinigais ir savirealizacija, užmirštate patys save? Kai pagaliau suprasite, kad svarbiausia – sveikata, gali būti per vėlu. Suprasti ir daug ką pakeisti reikia šiandien, nelaukiant nė dienos.

– Reikia suprasti, kad, be vaikų ir darbo, būtina saugoti savo sveikatą? Gal turite konkretų receptą, kaip tai daryti?

– Lietuvių mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasiekė epidemijos lygį. Pas mus jos sukelia daugiau nei kas antrą mirtį, o pasaulio vidurkis tesiekia 29 proc. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mūsų šalyje nemažėja. Pietų Europoje jomis serga kur kas mažiau žmonių, o Šiaurės šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, jų epidemiją pavyko įveikti. Pasirodo, tai įmanoma!

– Atrodo, kad tai tik skaičiai, o ne faktai, ir jie mums neaktualūs.

– Galbūt mūsų žmonės vis dar netiki tuo, ką jiems kalbame? Tuo, ką rašo spauda, kartoja šeimos gydytojai, tvirtina kardiologai. Širdies ligos atsėlina iš lėto. Tai, kad žmogus šiandien jaučiasi sveikas, nors kraujospūdis, cholesterolis, svoris padidėjęs, nėra jokių garantijų, kad jis nesusirgs. Jei ir toliau nesirūpins sveikata, dirbs kaip arklys ir niekam daugiau neturės laiko, gali būti, kad liga vieną dieną trenks kaip žaibas.

– Kaip tai atsitinka?

– Aterosklerozė vystosi palaipsniui, aterosklerotinės plokštelės pažeidžia kraujagysles po truputėlį, kol vieną dieną ištinka infarktas ar insultas. Gerai, jei žmogus, pasijutęs blogai, dar spėja į ligoninę, o jeigu ne? Kardiologo darbas – padėti žmonėms tai suprasti. Tai vienas svarbiausių ir valstybės rūpesčių, todėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai skiriamas ypatingas dėmesys. Jau vienuolikti metai Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programa. Jos tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis: krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze.

Patvirtinta, kad, sureguliavus kraujospūdį, tinkamai maitinantis, daug judant ir metus rūkyti, galima veiksmingai sumažinti gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei prailginti gyvenimą. Tereikia laiku išsitirti sveikatą ir laikytis gydytojo nurodymų.

Programa skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims, kuriems nustatytas metabolinis sindromas ar cukrinis diabetas, bei vidutinio darbingo amžiaus žmonėms, nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau turintiems didelę riziką jomis susirgti. Tai asmenys, turintys antsvorį, padidėjusį cholesterolio kiekį ar gliukozės koncentraciją kraujyje, sergantieji hipertonine liga ar cukriniu diabetu. Paprastai, esant ankstyvai ligos stadijai, žmogus jokių simptomų nejaučia, bet šiuolaikine modernia medicinos technika mes galime nustatyti ankstyvus organų taikinių pažeidimus ir užkirsti kelią tolesniems kraujotakos sistemos sutrikimams.

– Gal galite tai pagrįsti konkrečiais pavyzdžiais, kad labiau patikėtume?

– Pagal širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą Kauno Centro poliklinikos pacientus kardiologas ištiria nauja modernia aparatūra vos per vieną dieną. Įvertinus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius bei atlikus nemažai instrumentinių ir laboratorinių tyrimų yra sudaroma individuali profilaktikos ir sveikatos priežiūros programa, paaiškinama, kaip reikėtų reguliuoti kraujospūdį, kokią dietą ir kokį fizinį aktyvumą pasirinkti. Šio tyrimo ilgai laukti netenka, pacientai pas gydytoją patenka po dienos ar vėliausiai – po savaitės.

Moksliniais tyrimais įrodyta ir kitų šalių patirtimi patvirtinta, kad, sureguliavus kraujospūdį, tinkamai maitinantis, daug judant ir metus rūkyti, galima veiksmingai sumažinti gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei prailginti gyvenimą. Tereikia laiku išsitirti sveikatą ir laikytis gydytojo nurodymų.

Mūsų šalies gyventojai į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai suriečia skausmai, nes pajausti per didelį gliukozės ar cholesterolio kiekį kraujyje yra neįmanoma. Dažnas pacientas tvirtina, kad didelis pilvas jiems netrukdo, riebaus ar saldaus maisto atsisakyti nenori, o daugiau judėti neturi laiko. O toks rūkymo, nejudrumo ir antsvorio derinys galiausiai priveda prie rimtų ligų. O ir paskirtus efektyvius vaistus cholesteroliui mažinti ir kraujagyslių būklei gerinti vartoja nenoriai ar net baidosi jų iš tolo.

– Nes jų šalutinis poveikis labai žalingas...

– Taip, pas mus labai gajūs mitai apie šių vaistų – statinų – tariamą žalą kepenims, kurią seniai paneigė Amerikos vaistų kontrolės tarnyba. Tačiau visi mielai vartoja žolelių ir kadagių šaknų antpilus, cinamoną, karį, ciberžolę, ožragę ar kanapių sėklas ir įvairius maisto papildus, kurie neturi reikšmingo poveikio cholesteroliui, juo labiau kraujagyslėms. Štai jums ir atsakymas, kodėl lietuvių vyrų gyvenimo trukmė trumpiausia Europoje. Lietuvoje iš 240 tūkst. per metus patikrinamų pacientų pagal širdies ir kraujagyslių ligų programą devynių iš dešimties cholesterolis padidėjęs, o statinus iš jų vartoja tik 8 proc. Kaimynai estai ir latviai šių vaistų suvartoja tris kartus daugiau nei mes. Sumažinus cholesterolio koncentraciją vienu milimoliu, santykinė širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėja net 23 proc. Mokslo įrodyta, kad vaistai stabilizuoja aterosklerotines plokšteles ir taip apsaugo kraujagysles nuo įplyšimo, veikiant stresui, fiziniam krūviui, padidėjusiam kraujospūdžiui ar širdies plakimui.

– Tai gal galima jais išgydyti aterosklerozę ir išeminę širdies ligą?

– Ne, bet sustabdyti aterosklerozės procesą galima, todėl geriau apsisaugoti nuo ligos, nei gydytis susirgus. Štai ką tik lankėsi pacientė, kuri jau daug metų vartojo kraujospūdį mažinančius vaistus. Nors gydymas nebuvo efektyvus, moteris to nesureikšmino, o aukštą cholesterolį mažino tik česnaku. Atsiradusį dusulį susiejo su per dideliu svoriu, greitą nuovargį – su bėgančiais metais. Po išsamaus ištyrimo paaiškėjo diagnozė – išeminė širdies liga, 75–90 proc. susiaurėjusios širdies vainikinės kraujagyslės. Pacientę skubiai nusiuntėme į Kauno klinikas, kad būtų atlikta vainikinių arterijų angiografijos procedūra.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai paskelbė išvadas: jei žmonės vadovautųsi racionalios mitybos principais, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 90 proc. – antrojo tipo cukrinio diabeto ir netgi 30 proc. onkologinių ligų. Taigi reikia iš esmės keisti gyvenimo būdą.

– Ligų priežastis ir sveikos gyvensenos principus žino kiekvienas suaugęs žmogus. Tai aiškinama ir vaikams, bet kartais papiktnaudžiaujama malonumais, turint vilties, kad šiuolaikinė medicina gali labai daug.

– Geriausi specialistai visame pasaulyje jau seniai suprato, kad to, ką galima padaryti prevencijos priemonėmis, neįmanoma pasiekti jokiais gydomosios medicinos metodais. Ligos gydomos įvairiausiais vaistais ir chirurgija, bet panaikinami tik jų simptomai, o ne priežastys.