- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad net iki 15 proc. vaikų ir jaunuolių nuo 7 iki 18 metų nustatoma arterinė hipertenzija - vadinamoji 40-mečių ir vyresnių žmonių liga.
Kaip pabrėžia gydytoja kardiologė prof. Marija Rūta Babarskienė, nuo 40-ies kraujospūdį vertėtų tikrinti mažiausiai kartą per metus, o jei savijauta prastesnė ir dažniau.
Kaip apsisaugoti nuo ligos, pasiglemžiančios vis jaunesnius? Pasaulinę hipertenzijos dieną specialistai atkreipia dėmesį, kad, vengiant reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, sergamumo mastai arterine hipertenzija didėja. Išsivysčiusiose šalyse ši liga diagnozuojama maždaug 40 proc. suaugusių gyventojų: Jungtinėse Amerikos Valstijose - 27 proc., o Rytų Europos šalyse - iki 2 kartų dažniau. Taip yra ir Lietuvoje.
Pradinėse ligos stadijose padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių negalavimų, tad neretai lieka nepastebėtas. Negydoma hipertenzija ilgainiui didina riziką susirgti galvos smegenų insultu, išemine širdies liga, inkstų ir širdies nepakankamumu, akių kraujagyslių ligomis, galūnių kraujagyslių ateroskleroze.
Įrodyta, kad daugiau nei 50 proc. mirčių dėl išeminės širdies smegenų ligos įvyksta turintiems padidintą arterinį kraujo spaudimą.
„Įrodyta, kad daugiau nei 50 proc. mirčių dėl išeminės širdies smegenų ligos įvyksta turintiems padidintą arterinį kraujo spaudimą“, - teigia prof. M. R. Babarskienė.
Rizikos veiksniai, kuriuos vardija gydytoja kardiologė, tai paveldėjimas, antsvoris, nutukimas, gausus valgomosios druskos vartojimas, mažas kalio kiekis maiste, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinė psichoemocinė įtampa, rūkymas.
Diagnozuoti ligą nėra paprasta, mat trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo išorinių ir vidinių veiksnių.
„Ši liga diagnozuojama keletą kartų pamatavus arterinio kraujo spaudimą, neužtenka vienkartinio pamatavimo. Būtina įvertinti „baltojo chalato“ hipertenziją: kai padidintas arterinis kraujo spaudimas nustatomas gydytojo kabinete, o namuose matuojant kraujospūdį pastebimi normalūs dydžiai“, - įspėja prof. M. R. Babarskienė, pridurdama, kad net ir užfiksavus gydytojo kabinete normalų arterinį kraujo spaudimą, reikia jį pasitikrinti namuose, antroje dienos pusėje, po darbo.
Hipertenzija yra laikoma 40-mečių ir vyresnių liga, medikai pastebi, kad ši liga užklumpa ir jaunesnius.
„Šiandien padidintas arterinis spaudimas nustatomas ir vaikystėje, paauglystėje, todėl būtina kraujo spaudimą matuoti net esant gerai sveikatos būklei“, - pabrėžia gydytoja kardiologė.
Sergantiems arterine hipertenzija svarbu suprasti, kad tai lėtinė liga - net ir pagerėjus bendrai savijautai, negalima savavališkai nutraukti gydymo, būtina vartoti medikų paskirtus vaistus, tuo pačiu atkreipti dėmesį į jų suderinamumą.
Europos kardiologų draugija sergantiems arterine hipertenzija rekomenduoja sumažinti druskos kiekį iki 5-6 gramų per parą, nevartoti alkoholio, maiste didinti vaisių ir daržovių kiekį iki 400 gramų, nevartoti daug riebalų turinčių maisto produktų, vengti aštrių prieskonių.
Taip pat svarbu mažinti kūno svorį, nerūkyti, reguliariai mankštintis, mažinti lėtinį stresą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...