Kelyje į sveikatą – bičių produktai

Bičių produktų vartojimas suteikia galimybę pasiekti labai gerų sveikatinimosi rezultatų, nes biologiškai aktyvių medžiagų natūralūs deriniai žmogaus organizmą veikia daug geriau nei sintetiniai vitaminai ar papildai. Bičių produktai gal ir nėra šimtaprocentinė apsauga nuo įvairių ligų, bet gyvenant sveikai jie padeda išvengti susirgimų, pristabdyti organizmo senėjimo procesą bei išsaugoti šviesų protą ir darbingumą iki gilios senatvės.

Tirštėjimas – natūralus procesas

Klaipėdos universiteto profesorius, biologinės medicinos mokslų daktaras Algimantas Mečislovas Olšauskas pasakojo, kad rinkdamos nektarą ir žiedadulkes bitės ne tik apdulkina augalų žiedus, bet ir gamina medų, vašką, pikį, pienelį, nuodus, bičių duonelę. Visi šie bičių produktai yra sudaryti iš labai vertingų organinių junginių ir mineralinių medžiagų, kurios reikalingos ir žmogaus organizmui.

„Bičių produktai ypač naudingi vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Jie ne tik padeda išsaugoti biologinį aktyvumą, bet ir yra puikus priedas, tinkantis įvairioms ligoms gydyti“, – tikino A.M.Olšauskas.

Anot jo, medus yra bičių surinktas ir perdirbtas augalų žiedų nektaras. Jis renkamas iš įvairių augalų rūšių žiedų. Bitėms jį subrandinus, galima naudoti natūralų žiedų medų, kuris būna nuo skaidraus bespalvio iki tamsiai rudos spalvos.

„Medaus kvapas priklauso nuo jame esančių eterinių aliejų. Medaus skonis yra maloniai saldus ir su silpnu rūgštumo prieskoniu. Šviežias, maždaug vieno ar trijų mėnesių medus būna skystas ir klampus. Vėliau jis kristalizuojasi ir tampa vis tirštesnis“, – kalbėjo pašnekovas, pridurdamas, kad kristalizacija yra natūralus procesas, todėl medaus kokybė nuo to nepablogėja.

Geriausia medų saugoti tamsioje vėsioje vietoje. Tinkamiausia temperatūra – apie 10 laipsnių šilumos.

Kaitinant dingsta gerosios savybės

Kaip teigė A.M.Olšauskas, medus turi apie 300 įvairių elementų ir medžiagų – angliavandenių, baltymų, fermentų, amino ir neorganinių bei organinių rūgščių, vitaminų, aromatinių ir mineralinių medžiagų, vandens. Subrendęs medus turi apie 14–17 proc. vandens.

„Kaitinamas medus tamsėja, žūva fermentai, išgaruoja eteriniai aliejai, o jo kokybė žymiai suprastėja. Todėl, kai geriame karštą arbatą, medų geriau ne ištirpdyti skystyje, o suvalgyti. Jei medaus dedame į karštą arbatą, sumažėja jame esančių biologiškai aktyvių medžiagų“, – pabrėžė ir pats bites auginantis klaipėdietis.

Pasak jo, medus turi savybę iš oro sugerti drėgmę ir pradėti rūgti, todėl indą, kuriame jis laikomas, būtina sandariai uždaryti.

Medus taip pat pasižymi baktericidiniu veikimu. Net ir praskiestas vandeniu jis stabdo daugelio žalingų rūšių mikroorganizmų veiklą ir vystymąsi.

„Medus stiprina žmogaus organizmą, aktyviai saugo nuo išsekimo ir nuovargio, gerina širdies veiklą ir kraujo sudėtį, didina imuniteto stiprumą, skatina virškinamojo trakto veiklą. Senstant virškinamojo trakto pajėgumas silpsta, todėl pasireiškia virškinimo sutrikimų. Cukrų pakeitus medumi, šie negalavimai dažniausiai išnyksta“, – patikino A.M.Olšauskas.

Anot jo, medus taip pat gerina miegą, atmintį, darbingumą, teigiamai veikia kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, stabdo šlapimo takų infekcijas.

Kiekvieną dieną profilaktiškai reikėtų suvartoti nors 50 gramų medaus. Geriausia – kartu su nekaršta vaistažolių arbata.

Lietuva pagal medaus surinkimą vienam žmogui mažai kuo nusileidžia kaimyninėms valstybėms, tačiau pagal suvartojamą kiekį – stipriai atsilieka. Ypač nuo didžiųjų pasaulio šalių.

„Vienas Vokietijos gyventojas per metus suvartoja apie 25 kilogramus medaus, Japonijos – apie 30, o Izraelio – apie 35. Atliktos apklausos duomenimis, vienas lietuvis suvartoja tik apie 1,2 kilogramo medaus. O didžioji dalis apklaustųjų pripažino, kad apskritai medaus neįtraukia į mitybos racioną“, – statistiką vardijo pašnekovas.

Nauda visam organizmui

A.M.Olšauskas akcentavo, kad žmogui naudingas ne tik medus, bet ir žiedadulkės. Bitės jas surenka nuo žiedų, sulipdo nektaru ir neša į avilį. Bičių surinktos žiedadulkės yra vertingos mitybiniais ir biologiškai aktyviais junginiais – angliavandeniais, baltymais, riebalais, organinėmis ir amino rūgštimis, mineralinėmis medžiagomis, vitaminais, fermentais ir hormonais.

Žiedadulkės ir iš jų pagaminti preparatai naudojami sveikatai palaikyti ar ligoms gydyti.

Norėdami saugoti sveikatą, profilaktiškai turėtume vartoti džiovintas ir per pusę su medumi sumaišytas žiedadulkes. Išsamūs moksliniai tyrimai patvirtina, kad žiedadulkės yra idealus produktas, patenkinantis visus žmogaus gyvybinius poreikius.

„Žiedadulkėse esančios biologiškai aktyvios medžiagos turi didžiulį profilaktinį poveikį, skatinantį eritrocitų skaičiaus didėjimą. Jos teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stimuliuoja protinius sugebėjimus ir palaiko stabilią žarnyno floros sudėtį, užkerta kelią prostatos ir moterų lytinėms ligoms, palaiko gerą kepenų ir inkstų darbą bei turi antivėžinį poveikį“, – vardijo Klaipėdos universiteto mokslininkas.

Jo teigimu, didžioji dalis bičių surinktų žiedadulkių, kurios patenka į avilį, yra sudedamos į korių akutes, suspaudžiamos, užpilamos medumi ir uždengiamos vašku. Veikiant pieno rūgšties bakterijoms ir fermentams, žiedadulkės korių akelėse po kelių savaičių virsta bičių duonele. Ji, skirtingai nuo žiedadulkių, yra konservuotas produktas.