- Justė Kiburytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pavasarinį impulsą atsinaujinti jaučia ir žmogus, nes jo prigimtyje taip pat užkoduoti gamtos ritmai. Tačiau daug kam pavasaris būna sunkus metas. Kodėl?
Fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius pažįsta ne vieną ligonį, kuris pavasarį sutinka su nerimu, nes nežino, kaip iškentėti ligos paūmėjimą.
Šiuo metu vitaminų atsargos organizme būna išsekusios, atsparumas įvairioms infekcijoms sumažėjęs, menkiausias fizinis darbas reikalauja kur kas daugiau jėgų. Yra ir lėtinių ligų, kurios paūmėja prieš orų kaitą, todėl negalavimai pasikartoja tiek pavasarį, tiek rudenį. Tokiems žmonėms pavasarį yra kur kas sunkiau nei žiemą. Tačiau impulsas atgimti nėra tik poetinė metafora – žmogaus kūne yra daug ląstelių, kurios nuolat atsinaujina, o šia savybe pasižyminčios kepenys veikia kaip energijos šaltinis.
– Ką daryti, jei nieko neskauda, bet trūksta energijos?
– Rytų medicinoje ne veltui daug dėmesio skiriama kepenims, kurios gamina tulžį. Kepenys – svarbiausia organizmo laboratorija, kuri jautriai reaguoja į vidinius ir išorinius pokyčius. Įsivaizduokime, laboratorijoje turi būti ideali tvarka – visi mėgintuvėliai, reagentai turi būti tvarkingai sudėti, tik tada ji galės normaliai veikti.
Taip veikia ir kepenys: jei viskas gerai, jos nesiunčia jokių signalų, gerai dirba ir virškinimo sistema. Jei skauda sąnarius, galvojame, kad susidėvėjo jų kremzlės, ir kaltiname artėjančią senatvę. Net neįtariame, kad dėl to gali būti kaltos silpnos kepenys. Jos susijusios su raumenų ir griaučių sistema, nes ją stimuliuoja. Galima pasakyti ir taip: kepenys – kaip medis, kuris savo syvais maitina širdį.
– Kaip įtarti kepenų sutrikimus?
– Manau, nėra tokio organo, kurio nepaveiktų prastas kepenų darbas. Kepenys turi įtakos kraujo rodikliams, vadinasi, veikia širdį ir kraujagysles. Sutrikus kepenims, kentės ir kasa, ir blužnis, nes kepenys gamina tulžį. Gali išsivystyti antrojo tipo cukrinis diabetas.
Sveikatą saugo ne tik judėjimas, fizinis aktyvumas, bet ir gebėjimas atleisti ir nekaupti savyje pykčio.
Antsvoris irgi yra ženklas, kad kepenys nesusidoroja su joms tenkančiu krūviu. Dailioji lytis rūpinasi svorio metimo priemonėmis, tačiau net nesusimąsto apie kepenų įtaką šiam procesui. Kepenys sugeba atkurti savo ląsteles, taip pat turi jėgų atnaujinti visą organizmą. Yra svarbu stiprinti šį unikalų kepenų gebėjimą.
– Ar įmanoma apsisaugoti nuo kepenų riebėjimo ir randėjimo?
– Yra daug priežasčių, dėl kurių vystosi kepenų ligos, pavyzdžiui, įvairios kilmės kepenų uždegimai, hepatitai, pavojingas kepenų riebėjimas ir randėjimas. Jei pažeidžiamos kepenų ląstelės, vietoj liaukinio audinio atsiranda randinis, dalis kepenų neveikia, vystosi jų nepakankamumas. Kepenims gali pakenkti ne tik netinkami maisto produktai, bet ir blogos mintys. Yra toks posakis: tulžingas žmogus. Tai žmogus, kuris turi daug pykčio, o tulžį gamina kepenys. Pyktis tirština tulžį, blogina jos savybes. Netgi nagų pabalimas, odos niežėjimas, skysčių kaupimasis kojose – visa tai susiję su kepenų veikla. Tulžis, kaupdamasi pūslėje, sudaro akmenis.
Vidinė ramybė ir tinkama mityba daro stebuklus, o liga – mūsų gyvenimo rezultatas. Sveikatą saugo ne tik judėjimas, fizinis aktyvumas, bet ir gebėjimas atleisti ir nekaupti savyje pykčio. Žmonės neturi pavydėti vieni kitiems, nesijausti nuskriausti, kad jų niekas nemyli. Meilė, kurią rodome savo artimiesiems, nėra tik romantika. Tai fiziologiškai pagrįsta būtinybė, nes mylinčiam žmogui nieko netrūksta, jis nejaučia pykčio. Tokiu atveju jo tulžis bus gera, normaliai veiks kepenys, vadinasi, į kraują pateks medžiagos, kurios skatina smegenų veiklą, gerą nuotaiką. Netriks virškinimas, neužkietės viduriai, nepūs pilvo. Nuo pykčio ir tuomet, kai nesugebame susitvarkyti su savo mintimis, emocijų, tirštėja tulžis, blogėja kraujo rodikliai, kemšasi kraujagyslės.
– Ar šiais atvejais negalėtų padėti vaistiniai augalai?
– Vartodamas vaistinius augalus, žmogus gali pagerinti savijautą, kuri dažnai pašlyja, keičiantis metų laikams. Pavasarį, kai šyla oras, kepenys orientuojasi į lengvesnį maistą, į tai, kad nereikės organizmui gaminti tiek daug šilumos. Yra net toks posakis: nuo ko susirgai, tuo ir gydytis. Tai reiškia, kad gydyti virškinimo sutrikimus, taip pat kepenų ligas gali tokie augalai, kurie sutinkami mūsų maitinimosi terpėje.
Svarbus augalas, tausojantis kepenis, yra Lietuvoje augantis margainis. Jo sėklos riebios, nes turi daug nesočiųjų rūgščių. Margainis naudojamas įvairioms kepenų ligoms gydyti, atkurti kepenų ląsteles, jų membranas, o jos yra riebalinės, sujungtos su baltymais. Todėl margainio sėklų vadinamieji riebalai yra svarbūs kepenų apsaugai.
– Kuo ypatingi fermentai?
– Jei silpnos kepenys, jei gresia artritas, podagra, jei yra bėdų dėl storojo žarnyno, jei dažnai puola peršalimo, infekcinės ligos, vadinasi, reikia pagalbos, kad kepenys galėtų gaminti tulžį kokybiškai ir kiekybiškai. Tai bus naudinga ir kasai, nes kasa išskirs fermentų tiek, kiek jų reikės.
– Pastaruoju metu išpopuliarėjo ciberžolė, kuri naudojama ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip vaistas. Kuo ji ypatinga?
– Ciberžolė yra stiprus antioksidantas. Aptinkamas ciberžolės šaknyse kurkuminas gerina tulžies išsiskyrimą. Kurkuminas stimuoliuoja kepenų veiklą, saugo jas nuo pažaidų, kylančių dėl vaistų, įvairių cheminių medžiagų. JAV gydytojai skiria kurkuminą net onkologiniams ligoniams. Jis naudojamas taip pat mišiniuose, kurie skatina kepenų veiklą ir virškinimą.
Lietuvoje kurkuminą galėtų pakeisti raugerškis, tačiau šis augalas kur kas mažiau tyrinėtas. Raugerškio šaknis taip pat yra geltona, netgi vadinama medine kurkuma. Margainis ir ciberžolė – pagrindiniai augalai, tausojantys kepenis. Jie skatina kepenų veiklą, atkuria kepenų ląsteles. Tačiau yra viena kliūtis – kurkuminą organizmas sunkiai įsisavina. Vadinasi, reikia į mišinius dėti juodųjų pipirų. Juose esanti medžiaga piperinas gerina silimarino aktyvumą ir kurkumino įsisavinimą plonajame žarnyne. Būtent jame suskaidytos medžiagos keliauja į kraują.
– Kokių dar vaistinių augalų reikia pavasarį?
– Dilgėlės turi daug kalio, magnio, padeda virškinti, yra nepakeičiamas mikroelementų šaltinis. Ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį galima išsikasti bijūnų šaknų, nes jos taip pat gelbsti kepenis. Naudingi ir gysločiai, medetkos. Augalų mišinių poveikis būna efektyvesnis, nei vartojant juos atskirai. Žinotina, kad kepenų veiklą skatinančių augalų mišinius būtina vartoti valgant, o ne prieš valgį ar po jo. Šie augalų mišiniai netrukdo medikamentams, kuriuos gydytojas būna paskyręs nuo gretutinių ligų, priešingai padeda pašalinti pažeidimus, atsiradusius dėl vaistų vartojimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...