Kodėl mažėja moksleivių fizinis aktyvumas?

Pasak Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos viceprezidento, kūno kultūros mokytojo-eksperto ir vieno iš „Lietuvos mokyklų žaidynių“ vykdytojo Bronislavo Šimokaičio, moksleiviai fizine veikla užsiima nepakankamai, o su amžiumi susidomėjimas sportu apskritai mažėja.

„Jaunam žmogui keliami vis didesni mokymosi reikalavimai, daug laiko užima namų darbų ruošimas, todėl nelieka laiko sportinei veiklai. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokiniai privalomų kūno kultūros pamokų turi tik tris per savaitę, 6-12 klasių moksleiviai – vos dvi. Tai nepakankamas krūvis jaunam žmogui, kuriam fizinis aktyvumas yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi. Dėl to labai svarbu didinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą sportu, aktyvumą kūno kultūros pamokose”, – sakė B. Šimokaitis.

Sportuojantys moksleiviai – pažangesni

Sportas padeda jaunam žmogui geriau realizuoti save, o kartu per sportą ugdomos ir charakterio savybės, formuojama vaiko asmenybė. Taip pat moksliškai įrodyta, kad sportuojantys jaunuoliai geriau mokosi, jiems lengviau susikoncentruoti, o tai atsispindi tiek mokslo, tiek sporto pasiekimuose.

„Sportuodami vaikai ne tik tobulina savo kūną, gerina sveikatą, siekia asmeninių rezultatų, bet ir mokosi komandinio darbo, ugdosi kaip asmenybės. Aktyvi sportinė veikla lavina jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, pusiausvyrą, vikrumą ir kitas fizines savybes. Taip pat tokie moksleiviai pasižymi aukštesne saviverte, labiau pasitiki savimi”, – vardijo B. Šimokaitis.

Šiuolaikiško ir modernaus kūno kultūros mokytojo misija yra skleisti žinią apie fizinio aktyvumo naudą kūno kultūros pamokų metu ir taip skatinti moksleivių norą būti fiziškai aktyviems visą gyvenimą. Taip pat didele dalimi prie to prisideda ir neformalusis moksleivių ugdymas, mokyklų dalyvavimas nacionalinio masto sportiniuose renginiuose, pavyzdžiui, „Lietuvos mokyklų žaidynėse”, kurios apjungia per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 1 tūkst.100 Lietuvos mokyklų.