Kodėl nepavyksta išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkių?

7-ajame praėjusio amžiaus šimtmetyje buvo tikima, kad užkrečiamųjų ligų apskritai neliks, tačiau šiandien, pavyzdžiui, Lietuva su Rumunija pasidalina 65 proc. visų tuberkuliozės atvejų Europos Sąjungoje. Užkrečiamųjų ligų ne tik kad yra ir šiame amžiuje – vis dar sulaukiame ir jų protrūkių.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad dabar susidaro ypač palankios sąlygos užkrečiamų ligų plitimui.

„Žmonės turi trumpą atmintį. Ir mes pamiršome, kaip gyvenome ir be antibiotikų, ir [...] kad mikropasaulis yra daug senesnis už mus, už mūsų žmones, ir jei mes sudarysime galimybę mikroorganizmams plisti, jie ir plis“, – pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. Saulius Čeplinskas

Dalyje šalių užkrečiamos ligos dar liko labai paplitusios, o Vakaruose atrodė, kad jos jau nugalėtos, bet senos, užmirštos ligos, pavyzdžiui, tuberkuliozė, pradėjo vėl atgimti, ėmė plisti, susidaryti naujos padermės – kad ir gripo viruso,  juodligės, hepatito A, sako specialistas.

Dėl tokios situacijos jis kaltina užkrečiamųjų ligų stigmatizavimą, atsparumą antibiotikams.

„Mes esame antroje vietoje po Rumunijos pagal susirgimus tuberkulioze. Lietuvoje ypač daug vaistams itin atsparios tuberkuliozės atvejų. Šnekėkime atvirai – 65 proc. visos Europos Sąjungos tuberkuliozės tenka 2 šalims – mums ir  Rumunijai“, – pabrėžia ULAC direktorius.

Lietuvoje dažna vaistams atspari tuberkuliozė, pasak S. Čeplinsko, išsivystė netinkamai vartojant antibiotikus, nutraukiant gydymo režimą, netinkamo tuberkulioze sergančių pacientų hospitalizavimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių