- LRT RADIJO laida „Paraštės“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vis dar klausomasi sovietinio palikimo psichiatrų, kartojančių, kad visur reikia vaistų, bet tokiems sutrikimams, kaip autizmas, medikamentų nereikia – taikant metodus, kuriuos naudoja britai ar švedai, autizmą turinčių vaikų gyvenimą galima pagerinti iki 40 proc. Taip LRT RADIJUI sako vaikų psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras.
Anot jo, Lietuvoje tėra vienas Vaiko raidos centras, kuriam kilęs pavojus žlugti, tad situacija – katastrofiška.
Silpniausia vieta – bendravimas
Nėra dviejų vienodų žmonių, turinčių autizmo sutrikimą, sako D. Pūras. Kaip teigia jis, neretai vaikai ir suaugusieji, turintys šį sutrikimą, pasižymi ypatingais gebėjimais, bet kartu turi tam tikrą negalią: „Tai visada sukuria tam tikrą mistinę aureolę. Yra įvairių mokslinių bandymų aiškinti šį reiškinį, bet yra ir mistinių – kad tai indigo vaikai ir pan. Aš atstovauju mokslines žinias, bet dažnai paskaitau ir kitokias teorijas, nebūtinai pagrįstas moksliškai.“
Paklaustas, kaip reikėtų apibūdinti autizmą, D. Pūras tikina, kad tai – raidos sutrikimas. „Yra įvairių raidos sutrikimų – tai vaikai, kurie protiškai atsilikę ar turintys Dauno sindromą. Tai būna tolygus visų funkcijų atsilikimas, ypač abstraktaus mąstymo. Vaikams, paliestiems autizmo, yra kiek kitaip – vienos sritys gali būti išsivysčiusios gerai, kitos prastai. Silpniausia jų vieta – bendravimo problemos“, – aiškina specialistas.
Anot D. Pūro, autizmo ypatybių spektras toks platus, kad tai pradeda trukdyti vaikui socializuotis: „Kartais jis net nepradeda kalbėti, o jei pradeda, keistai. Bendravimas priklauso nuo sutrikimo laipsnio. Tokių vaikų intelektas gali būti įvairus, vieni gali būti atsilikę, kiti – ne. Tačiau juos jungia ne ši savybė, o gebėjimas pajausti, ką jaučia kitas žmogus.“
Psichiatro tvirtinimu, vaikai, turintys autizmo sutrikimą, turi mažiau empatijos, dėl to jiems sunkiau bendrauti. „Kartais jie ir neturi didelio poreikio bendrauti su kitais žmonėmis. Tėvams skausminga, kai, pavyzdžiui, vaikas nenori būti mamos rankose, atsisako, nori tik žaisti su kažkokiu daiktu“, – teigia pašnekovas.
Svarbia problema nelaiko
Lietuvoje egzistuoja autizmo diagnozavimo problema, tikina D. Pūras: „Reikiamų dalykų turėtų būti išmokyti šeimos gydytojai, pediatrai. Deja, to nėra kam išmokyti, nes mūsų universitetai vaikų raidos ir psichikos sutrikimų nelaiko svarbia problema. Prieš 30 metų pradėjau svajoti, kad Lietuva imtų vytis kitas valstybes, bet reikėjo sulaukti nepriklausomybės ir demokratijos.“
Sakyčiau, kad situacija katastrofiška. Įdomu, kodėl tėvai nepaduoda valstybės į teismą, nes seniau užsienyje procesai vykdavo būtent taip. Mes atsiliekame mažiausiai 40 metų.
Kaip pasakoja D. Pūras, sovietinė psichiatrija kankino vaikus neapsimetinėdama. „Mačiau, kaip vaikai gaudavo haloperidolio dozes, buvo rišami prie radiatorių ir pan., tai varė mane į neviltį. Tačiau prasidėjo Sąjūdis, atsirado galimybė kažką padaryti. Taip atsirado Vaiko raidos centras. Pagal viziją turėjo būti 10–15 tokių centrų, bet vis dar likęs tas pats vienas“, – aiškina pašnekovas.
Pasak D. Pūro, jei vaikas, turintis autizmo sutrikimą, gyvena Šiauliuose ar Panevėžyje, ten ir turi būti toks centras: „Net ir dabartiniam raidos centrui kilęs žlugimo pavojus. Į šį centrą kreipiasi visi ir jis užsikemša. Tai įrodymas, kad iki šiol nesukūrėme vaikams ir jų šeimoms normalios sistemos. Sakyčiau, kad situacija katastrofiška. Įdomu, kodėl tėvai nepaduoda valstybės į teismą, nes seniau užsienyje procesai vykdavo būtent taip. Mes atsiliekame mažiausiai 40 metų.“
Autizmui vaistų nereikia
D. Pūro teigimu, labai svarbi yra švietimo sistema. „Vaikai turi būti ugdomi ne kokiose nors įstaigose, bet pagal vadinamąjį inkliuzinį arba įtraukųjį ugdymą. Geriausias šioje srityje yra profesorius Jonas Ruškus. Jis aiškiai formuluoja, kad Lietuva nevykdo elementarių įsipareigojimų švietimo srityje“, – tvirtina pašnekovas.
Pasak psichologo, prasta situacija vyrauja ir sveikatos sistemos srityje: „Lietuvoje vis nesuvokiama, kad sveikatos apsauga – ne tik vaistai ir chirurgija, bet iki šiol susiduriama su šiuo XIX–XX a. palikimu. Negalime įtikinti politikų, nes jie klauso sovietinio palikimo psichiatrų, kartojančių, kad užtenka vaistų. Tokiems sutrikimams kaip autizmas visai nereikia vaistų.“
Kaip tikina D. Pūras, autizmas nėra liga, tai – sveikatos sutrikimas. „Yra moksliškai pagrįstų metodų, kurie pagerina gyvenimo kokybę. Juk, pavyzdžiui, niekas nesiruošia išgydyti cukrinio diabeto, bet, jam esant, bando pagerinti gyvenimo kokybę. Jei taikytume tai, ką taiko britai, švedai, čekai ir kiti, pagerintume šių vaikų ir jų šeimų kokybę 20–40 proc.“, – įsitikinęs pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje nustatyti dar 53 koronaviruso atvejai
Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 53 žmonėms, 11 iš jų susirgo pakartotinai skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pavasario prakeiksmas – alergija žiedadulkėms: kaip palengvinti simptomus be medikamentų?
Tik nušvitus pirmiesiems spinduliams pacientai jau skundžiasi sloga ir akių perštėjimu. Mat, anksti pavasarį pradeda žydėti medžiai. Tokių alergijų pikas paprastai būna gegužę, kai sužydi beržiniai medžiai. Medikai skaičiuoja, kad...
-
Ministerija supaprastino siuntimų tvarką sergantiesiems lėtinėmis ligomis2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supaprastino siuntimų tvarką lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui. ...
-
Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis mažėja, bet mirė dar du žmonės
Nors sergamumas peršalimo ligomis ir gripu Lietuvoje mažėja, praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė du žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
SAM įsteigė Vaistų komitetą: informuos apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą4
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydy...
-
Pagalba nualpusiam žmogui: ką galima daryti, ko ne?3
Dažnai nesunku atpažinti, kad žmogui negera ir jis gali nualpti. Taip galima jam padėti prieš nutinkant nelaimei. Tačiau to nepadarius laiku žmogui būtina suteikti pirmąją pagalbą ir iškviesti medikus. Kaip tokiu atveju elgtis, LNK papa...
-
Koronaviruso statistika: devyni nauji susirgimai, mirčių nefiksuota
Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta devyniems žmonėms, keturi asmenys susirgo pakartotinai, praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Sparčiai plinta pavojinga liga: pirminiai simptomai panašūs į peršalimo30
Medikai vis dažniau sulaukia pacientų, sergančių ligomis, kurios jau buvo pamirštos. Tai tymai ir kokliušas. Besiskiepijančių nuo tymų Lietuvoje mažėja kasmet. Europoje taip pat prasta situacija. Daugiausia sergančiųjų šiuo met...
-
SAM delegacija Singapūre ir Japonijoje aptars pandemiją, užkrečiamųjų ligų valdymą9
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujama delegacija nuo pirmadienio su darbo vizitu lankysis Singapūre ir Japonijoje, kur aptars pandemijos ir užkrečiamųjų ligų valdymo iššūkius. ...
-
Dėl storosios žarnos vėžio lietuviai tiriasi vangiai: diagnozė gąsdina labiau nei pati liga4
Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems &scar...