Ko­kiuo­se pro­duk­tuo­se sle­pia­si dau­giau­siai drus­kos?

Kai kal­ba pa­si­su­ka apie drus­ką, dau­ge­lis ti­ki­na, jog sū­riai tik­rai ne­val­go. Ta­čiau spe­cia­lis­tai sa­ko, kad di­dži­ą­ją da­lį drus­kos gau­na­me jau su pa­ga­min­tais mais­to pro­duk­tais. Tad ra­gi­na ati­džiau skai­ty­ti eti­ke­tes. Mat net ir valgant iš pa­žiū­ros vi­sai ne­sū­rius pro­duk­tus drus­kos kie­kis ga­li vir­šy­ti re­ko­men­duo­ja­mą pa­ros kie­kį.

Ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jos – van­gios

Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to Mais­to ri­zi­kos ver­ti­ni­mo sky­riaus pa­ta­rė­jos Ilo­nos Dru­ly­tės tei­gi­mu, per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus tik kai ku­riuo­se mais­to pro­duk­tuo­se pa­ste­bė­tos drus­kos kie­kio ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jos.

„Nu­ste­bi­no tai, kad žu­vies pro­duk­tuo­se, to­kiuo­se kaip vy­tin­ta ar rū­ky­ta žu­vis ste­bi­mas drus­kos kie­kio di­dė­ji­mas. Ly­gi­nant ty­ri­mo duo­me­nis su prieš pen­ke­rius me­tus ins­ti­tu­te at­lik­tais ty­ri­mais, vy­tin­to­je žu­vy­je drus­kos kie­kis iš­au­go be­veik dvi­gu­bai. Ket­vir­ta­da­liu dau­giau drus­kos aptikta ir karš­tai rū­ky­to­je žu­vy­je. Kas tai le­mia? Vie­na­reikš­miš­kai at­sa­ky­ti sun­ku: gal­būt kei­tė­si ga­my­bos tech­no­lo­gi­ja ar re­cep­tū­ros, gal­būt ty­ri­mams pa­si­rink­ti ki­tų ga­min­to­jų pro­duk­tai.

Su­ma­ži­nus su­var­to­ja­mos drus­kos kie­kį nuo 10 iki 5 gra­mų per die­ną, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ti­ki­my­bė su­ma­žė­tų 17 proc., in­sul­to – net 23 proc.

Kaip ro­do ty­ri­mai, 70 ir net dau­giau pro­cen­tų drus­kos gau­na­me iš jau pa­ga­min­tų mais­to pro­duk­tų. Ga­min­da­mi na­muo­se, daž­nai ne­įver­ti­na­me, kad drus­kos žiups­ne­lis – jau ke­le­tas gra­mų“, – per­spė­ja I. Dru­ly­tė.

Kal­bant apie ge­ras ten­den­ci­jas, šal­tai rū­ky­to­je žu­vy­je drus­kos kie­kis, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais at­lik­tais ty­ri­mais, su­ma­žė­jo 39 pro­cen­tais, maž­daug 20­čia pro­cen­tų su­ma­žė­jo drus­kos kie­kis ba­to­ne. „Tai ge­ra ten­den­ci­ja, nes duo­nos ga­mi­niai už­ima reikš­min­gą vie­tą mū­sų mi­ty­bos ra­cio­ne. Drus­kos kie­kis iki 11 pro­cen­tų su­ma­žė­jo ir vir­to­je deš­ro­je. Tie­sa, to­kiuo­se pro­duk­tuo­se kaip po­mi­do­rų pa­da­žas ar ma­jo­ne­zas drus­kos kie­kis vi­siš­kai ne­pa­ki­to“, – ty­ri­mo re­zul­ta­tus var­di­na I. Dru­ly­tė.

Dau­giau­sia – iš pa­ga­min­tų pro­duk­tų

Spe­cia­lis­tai ra­gi­na var­to­to­jus ren­kan­tis fa­suo­tus mais­to pro­duk­tus at­kreip­ti dė­me­sį ne tik į mais­tin­gu­mo de­kla­ra­ci­jo­je pa­tei­kia­mą ener­gi­nę pro­duk­to ver­tę, bet ir į drus­kos kie­kį, mat kar­tais iš pa­žiū­ros vi­sai ne­sū­rūs pro­duk­tai, pa­vyz­džiui, duo­na, sū­ris, vir­ta deš­ra ar tri­kam­pis su­muš­ti­nis tu­ri ga­na daug drus­kos. Kaip ži­noma, per di­de­lis jos var­to­ji­mas yra vie­nas ri­zi­kos veiks­nių, di­di­nan­tis ser­ga­mu­mą hi­per­ten­zi­ja bei ki­to­mis šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, ku­rio­mis Lie­tu­vo­je ser­ga itin daug žmo­nių.

„Per pa­rą žmo­gui re­ko­men­duo­ti­nas drus­kos kie­kis – 5 gra­mai. Tai ap­ima drus­ką iš vi­sų šal­ti­nių, įskai­tant tiek pa­ga­min­tus mais­to pro­duk­tus, tiek mais­tą, ku­rį ruo­šia­me na­muo­se. Kaip ro­do ty­ri­mai, 70 ir net dau­giau pro­cen­tų drus­kos gau­na­me iš jau pa­ga­min­tų mais­to pro­duk­tų. Ga­min­da­mi na­muo­se, daž­nai ne­įver­ti­na­me, kad drus­kos žiups­ne­lis – jau ke­le­tas gra­mų. Svei­ka­tos spe­cia­lis­tai ra­gi­na keis­ti mi­ty­bos įpro­čius, po tru­pu­tį ma­žin­ti drus­kos kie­kį ir steng­tis jos var­to­ti kiek įma­no­ma ma­žiau. Tie­sa, Lie­tu­vo­je yra ir dar vie­na pro­ble­ma: ne­ma­ža da­lis gy­ven­to­jų mais­tą sū­do nė ne­pa­ra­ga­vę. Tei­gia­ma, kad per 2–3 sa­vai­tes ga­li­ma iš­siug­dy­ti nau­jus įpro­čius, re­cep­to­riai pri­pran­ta prie ki­to­kio sko­nio. Rei­kia pa­si­steng­ti pa­jaus­ti na­tū­ra­lų kiek­vie­no pro­duk­to sko­nį. Drus­ką ga­li­ma keis­ti prie­sko­niais“, – sa­ko I. Dru­ly­tė.

Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, eu­ro­pie­čiai vi­du­ti­niš­kai per die­ną su­var­to­ja 8–11 g drus­kos ir tai ge­ro­kai vir­ši­ja Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos re­ko­men­duo­ja­mą kie­kį. Sa­vo ruož­tu su­ma­ži­nus su­var­to­ja­mos drus­kos kie­kį nuo 10 iki 5 gra­mų per die­ną, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ti­ki­my­bė su­ma­žė­tų 17 proc., in­sul­to – net 23 proc.

Ne sū­rūs, bet...

Pa­sak I. Dru­ly­tės, kai ku­rios ša­lys yra ap­skai­čia­vu­sios, su ko­kiais pro­duk­tais žmo­nės gau­na dau­giau­siai drus­kos. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad dau­gu­mo­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių duo­na, grū­dų pro­duk­tai ir ke­pi­niai yra vie­ni pa­grin­di­nių drus­kos šal­ti­nių – su šiais pro­duk­tais su­var­to­ja­ma nuo 19,1 pro­cen­tų (Is­pa­ni­jo­je) iki 28 pro­cen­tų (Pran­cū­zi­jo­je) vi­sos drus­kos. Svar­būs drus­kos šal­ti­niai (ne­skai­tant duo­nos) dau­gu­mo­je ES ša­lių taip pat yra mė­sos ir pie­no (įskai­tant sū­rius) pro­duk­tai. 


100 gra­mų duo­nos vi­du­ti­niš­kai yra 0,88 g drus­kos

Skai­čiuo­jant, kad ša­lies gy­ven­to­jas kas­dien su­val­go 100 g duo­nos, su ja gau­na­mos drus­kos kie­kis su­da­ry­tų 0,88 g per die­ną, t.y 17,6 proc. per die­ną re­ko­men­duo­ja­mos su­var­to­ti drus­kos. Kaip pa­ste­bi spe­cia­lis­tai, skir­tin­gų rū­šių duo­no­je drus­kos kie­kis ski­ria­si. „Yra duo­nos, ku­rios 100 gra­mų yra vos  0,13 gra­mų drus­kos, o yra ir to­kios, ku­rios to­kia­me pa­čia­me kie­ky­je yra 1,61 gra­mas drus­kos. Juo­do­je duo­no­je drus­kos yra dau­giau nei švie­sio­je ar ba­to­ne. Drus­kos kie­kis la­bai ski­ria­si, to­dėl no­rė­čiau pa­tar­ti kiek­vie­nam ati­džiai pa­žiū­rė­ti, kiek, ko­kio­je duo­no­je yra drus­kos ir rink­tis tą, kur drus­kos ma­žiau“, – pa­ta­ria I. Dru­ly­tė.

Pa­vyz­dys:

Duo­na ge­ras ir ver­tin­gas mais­to pro­duk­tas, ypač jei ji pa­ga­min­ta iš vi­sų grū­do da­lių (pil­no grū­do), ir jos tik­rai ne­rei­kia atsi­sa­ky­ti, tik ren­kan­tis ver­tė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į drus­kos kie­kį. Mat vos ke­lio­se rie­ke­lė­se duo­nos ga­li bū­ti jau pu­sė drus­kos die­nos nor­mos.

100 gra­mų fermentinio sūrio vi­du­ti­niš­kai yra 1,5 g drus­kos

Pa­sak I. Dru­ly­tės, ma­žiau­siai sū­rūs yra mo­ca­re­la, ne­no­kin­ti ir varš­kės sū­riai. Tie­sa, jei varš­kės sū­ris kep­tas, pa­gar­din­tas prie­sko­niais, ja­me drus­kos ga­li bū­ti du kar­tus dau­giau. Dau­giau drus­kos yra ir kie­tuo­se fer­men­ti­niuo­se sū­riuo­se.

Pa­vyz­dys:

Ant su­muš­ti­nio už­de­da­me apie 30 g sū­rio ga­ba­lė­lį. Va­di­na­si, gau­na­me apie 0,45 g drus­kos. 

100 gra­mų dešros vi­du­ti­niš­kai yra 2,53 g drus­kos

Šal­tai rū­ky­tuo­se ir vy­tin­tuo­se mė­sos ga­mi­niuo­se drus­kos kie­kis yra net du kar­tus di­des­nis nei karš­tai rū­ky­tuo­se ga­mi­niuo­se. Ma­žiau­siai sū­rios vir­tos deš­ros. Ty­ri­mai ro­do, kad mė­sos ga­mi­niai yra la­bai sū­rūs. Pa­ly­gi­nus 2010–2012 ir 2015–2016 me­tų ty­ri­mus karš­tai rū­ky­tuo­se ga­mi­niuo­se drus­kos kie­kis su­ma­žė­jo 24 pro­cen­tais.

Pa­vyz­dys:

Su­val­gę 100 g šal­tai rū­ky­tos ar vy­tin­tos deš­ros ar ki­to šal­tai rū­ky­to ga­mi­nio, gau­na­me per 80 proc. pa­ros drus­kos nor­mos. Po­ra grie­ži­nė­lių vi­du­ti­nio sto­rio karš­tai rū­ky­tos ar vir­tos deš­ros ant su­muš­ti­nio – dau­giau nei gra­mas drus­kos. Vie­no­je vir­to­je deš­re­lė­je yra apie 1,1 g drus­kos, tai­gi su­val­gius po­rą deš­re­lių gau­na­ma be­veik pu­sė drus­kos die­nos nor­mos.


Tarp kita ko

Na­cio­na­li­nis mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­tas (NMVRVI) pri­me­na, kad mais­to pro­duk­tų eti­ke­tė­se pa­tei­kia­mo­je mais­tin­gu­mo de­kla­ra­ci­jo­je yra nu­ro­dy­tas drus­kos kie­kis mais­to pro­duk­te (100 g ar 100 ml) ir ra­gi­na var­to­to­jus rink­tis ma­žiau drus­kos tu­rin­čius pro­duk­tus bei įver­tin­ti, kiek kon­kre­taus pro­duk­to jie su­val­go. Šiuo me­tu Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se (o ir ne tik) daug kal­ba­ma apie mais­to su­dė­ties kei­ti­mą (re­for­mu­lia­vi­mą), kai pra­mo­ni­niu bū­du pa­ga­min­ta­me mais­te ma­ži­na­ma drus­kos, cuk­rų ir rie­ba­lų, kad mais­tas bū­tų pa­lan­kes­nis svei­ka­tai. Po tru­pu­tį ma­ži­nant drus­kos kie­kį duo­no­je ir jos pro­duk­tuo­se var­to­to­jai to nė ne­pa­ste­bės, o svei­ka­tai bus di­de­lė nau­da.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Už vaistus šią liepą primokėta mažiau nei pernai
    Už vaistus šią liepą primokėta mažiau nei pernai

    Liepą gyventojų vidutinė priemoka vienam receptui siekė 4,7 euro, tą patį mėnesį pernai – 5,20 euro, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys. ...

    5
  • Ar ŽIV – tai mirties nuosprendis?
    Ar ŽIV – tai mirties nuosprendis?

    Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) Lietuvoje vis dar apipintas mitais, o juo infekuotiems gėda apie tai kalbėti, mat tamsumo nestokojanti visuomenė su tokiais žmonėmis elgiasi tarsi su ateiviais. Taip sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Svarbios detal...

  • Lietuvoje padaugėjo užsikrėtusiųjų askaridėmis
    Lietuvoje padaugėjo užsikrėtusiųjų askaridėmis

    Lietuvoje šiemet užfiksuota daugiau užsikrėtusiųjų askaridėmis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruotas 91 askaridozės atvejis, pernai – 84. ...

  • Lietuvos rinktinės vyrai džiaugėsi aplankę sergančius vaikus
    Lietuvos rinktinės vyrai džiaugėsi aplankę sergančius vaikus

    Lietuvos krepšinio rinktinės krepšininkai prisijungė prie gražios Rimanto Kaukėno paramos grupės iniciatyvos ir aplankė Kauno klinikoje vaikų ligų skyriuje esančius vaikus. ...

  • R. Williamsas tapo valgymo per miegus įkaitu
    R. Williamsas tapo valgymo per miegus įkaitu

    Trečiadienį įspūdingą šou Vilniaus Vingio parke surengęs garsus britų dainininkas Robbie Williamsas (43 m.), išsikapstęs iš priklausomybės nuo antidepresantų liūno, ką tik prabilo apie daugiau nei metus varginantį naktinio val...

  • Važinėjimas riedučiais: nauda ir pranašumai
    Važinėjimas riedučiais: nauda ir pranašumai

    Riedučiai neretai vis dar laikomi vaikų žaidimu, tačiau šis požiūris sparčiai keičiasi. Šią laisvalaikio, sporto ir transporto priemonę vis dažniau renkasi ne tik jaunimas, bet ir vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonės, o specialista...

  • Neatsakingas antibiotikų vartojimas sukelia pavojingas infekcijas
    Neatsakingas antibiotikų vartojimas sukelia pavojingas infekcijas

    Anot medikų, neatsakingas antibiotikų vartojimas didina pavojingų infekcijų riziką. Jų protrūkius su nerimu stebinti Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė pastebi, jog per pastaruosius kelerius m...

  • Paplūdimių augintiniams idėja patinka ne visiems
    Paplūdimių augintiniams idėja patinka ne visiems

    Įsižiebė keturkojų mylėtojų ilgai puoselėta viltis – pakeitus higienos normą atsiras galimybė į viešuosius paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Tačiau kol vieni poilsiautojai džiaugiasi galėsią atostogauti kartu su augintiniais, ske...

    3
  • Medikai: prezidentas V. Adamkus įveikė vėžį
    Medikai: prezidentas V. Adamkus įveikė vėžį

    Netrukus 91 metų sulauksiantis prezidentas Valdas Adamkus įveikė vėžį, sako medikai. ...

    13
  • Saugoti odą nuo saulės reikėtų ne tik paplūdimyje
    Saugoti odą nuo saulės reikėtų ne tik paplūdimyje

    Nors šią vasarą saulė nelepina, medikai pataria neatsipalaiduoti. Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė Matilda Bylaitė-Bučinskienė pataria nuo saulės saugotis visada, kol nelyja, mat būtent vasarą gali užklupti ar paūmėti odos v...

Daugiau straipsnių