- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinius kelis mėnesius viešoje erdvėje nesiliauja diskusijos dėl to, ar pigesni generiniai vaistai veikia taip pat efektyviai kaip ir brangesni originalūs. Nors 60 proc. gydytojų įsitikinę, kad generiniai vaistai skiriasi nuo originalių ir mažiau negu 20 proc. gydytojų pacientams siūlytų generinį vaistą, visgi realybė rodo ką kitą. Generinių vaistų per praėjusius metus buvo suvartota beveik dvigubai daugiau nei originalių.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atliko kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistinių preparatų suvartojimo analizę, kuria buvo siekta išsiaiškinti, kokį vaistą savo negalavimui gydyti Lietuvos pacientai vartoja dažniau. Tyrimas buvo atliktas pagal PSO patvirtintą ATC/ DDD metodologiją. Tai leido įvertinti, kiek asmenų iš tūkstančio kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę.
Tik gydant tam tikras ligas
Nustatyta, kad 65 proc. visų kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistų suvartojimo Lietuvoje sudaro generiniai vaistiniai preparatai. Tuo tarpu originalių vaistų suvartojimas siekia tik 35 proc. Šie preparatai vyrauja gydant onkologines, akių ligas, diabetą, taip pat kai kurias širdies ligas.
Kaip teigia VVKT bendradarbiavimo su Europos vaistų agentūra ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja profesorė Jolanta Gulbinovič, nepasitikėjimas generiniais vaistais yra keliamas dirbtinai. „Viešai skatinamas nerimas ir tvirtinimai, kad generiniai vaistai sukelia daugiau nepageidaujamų reakcijų ar yra mažiau efektyvūs, yra nepagrįstas. Nėra jokių tokias kalbas patvirtinančių mokslinių įrodymų. Juk ligą gydo vaisto veiklioji medžiaga, o ne jo pavadinimas ar pakuotė“, – pastebi J.Gulbinovič. Pasak profesorės, visi vaistai – tiek originalūs, tiek generiniai – yra registruojami pagal ES priimtus teisės aktus ir jiems taikomi vienodi kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. Visus vaistus atidžiai tiria ir įvertina kompetentingi ekspertai, o jų saugumas ir efektyvumas yra nuolat stebimas. „Bet kokia gauta nepageidaujama reakcija į vaistą yra analizuojama ir vertinama. O tokių reakcijų gali pasitaikyti tiek vartojant originalų, tiek generinį preparatą“, – tvirtina VVKT atstovė.
VVKT primena, kad apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į vaistą, tarp jų ir vaisto neveiksmingumą, tarnybai turėtų pranešti ne tik gydytojai, bet ir gyventojai bei vaistininkai. Beje, gydytojai tai padaryti yra įpareigoti teisės aktais. Pranešti galima keliais būdais: tiesiogiai internetu per VAPRIS sistemą: gyventojams https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv, gydytojams https://www.epaslaugos.lt/portal/login, taip pat el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt, paštu bei nemokamu telefonu 8 800 735 68.
Vaistai nuo širdies ligų – populiariausi
Iš kompensuojamųjų vaistų lietuviai daugiausiai vartoja širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų. Taip pat vartojama nemažai nervų sistemą veikiančių vaistų. Tokius rezultatus, atlikusi tyrimą, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Kompensuojamųjų vaistų vartojimo tyrimas atliktas naudojantis 2014−2016 m. privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ bei (VVKT) duomenimis.
Tyrimas atskleidė, kad kiekvienais metais Lietuvoje yra suvartojamas panašus kiekis vaistų. Pavyzdžiui, 2016 m. – 1056, 2015 m. – 1047 ir 2014 m. – 1049 DDD / 1000 gyventojų per dieną. Tendencijos nesikeičia ir kalbant apie kompensuojamųjų vaistų vartojimą Lietuvoje: 2016 m. – 583 DDD, 2015 m. – 570 DDD, 2014 m. – 580 DDD / 1000 gyventojų per dieną.
2016 m. apskaičiuotas kompensuojamųjų vaistų, suvartojimo rodiklis − 583 DDD / 1000 gyventojų per dieną, rodo, kad apie 58 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartojo vaistus, kurių įsigijimo išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nuo bendro suvartoto vaistų kiekio kompensuojamieji vaistai sudarė 55 proc.
„Organizacijos „Health Consumer Powerhouse“ 2016 m. Europos sveikatos paslaugų indekso tyrime buvo vertinama, kokia dalis nuo visų receptinių vaistų išlaidų yra kompensuojama visuomeninių fondų lėšomis. Vidutiniškai gerai buvo vertinamos tos šalys, kuriose nuo 69 iki 50 proc. receptinių vaistų išlaidų buvo kompensuojama, o labai gerai įvertintos tos valstybės, kuriose žmonėms buvo kompensuojama daugiau nei 70 proc. receptinių vaistų išlaidų.
Lietuvos analizė parodė, kad 2016 m. Lietuvoje PSDF biudžeto lėšomis buvo apmokėta daugiau nei 63 proc. receptinių vaistų išlaidų. Taigi šis rodiklis artėja prie labai gero įvertinimo, nes didesnė dalis su gydytojo receptu skiriamų vaistų įsigijimo išlaidų Lietuvos gyventojams yra kompensuojama“, − pasidžiaugė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.
Atliekant tyrimą, taip pat buvo lyginamas kompensuojamųjų vaistų vartojimas pagal vaistų klasifikacijos grupes.
Didžiausia 2016 m. suvartoto vaistų DDD kiekio dalis – apie 370 DDD / 1000 gyventojų per dieną arba 64 proc. nuo viso suvartoto DDD kiekio teko širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantiems vaistams, 10 proc. (59 DDD / 1000 gyventojų per dieną) – nervų sistemą veikiantiems vaistams, 9 proc. (51 DDD / 1000 gyventojų per dieną) – virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantiems vaistams.
Tai reiškia, kad net 37 proc. visų Lietuvos gyventojų kasdien išgeria vieną dienos dozę kompensuojamųjų širdies kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų; 6 proc. – kasdien suvartoja po dienos dozę kompensuojamųjų nervų sistemą veikiančių vaistų, o 5 proc. šalies gyventojų kiekvieną dieną išgeria virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų paros dozę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių4
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...