Kompiuteriniai tyrimai: kada jie pavojingi?

Komplikacijų nesukelia

Kaunietė teiraujasi, ar nepavojingas tyrimas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) metodu, jei po tulžies pūslės pašalinimo operacijos organizme liko tulžies pūslės lataką užsandarinusios kabės?

Moteris baiminasi, kad jos gali sureaguoti į tyrimą, nes MRT sudaro nuolatiniai ir superlaidieji elektromagnetai, kuriantys nuolatinį magnetinį lauką. L.Galauskienė, kuriai paskirtas šis tyrimas, itin sunerimo radusi informacijos apie galimą žalą.

"Šalinant tulžies pūslę titano kabėmis ne tik užspaudžiamas tulžies pūslės latakas, bet ir pūslę maitinusi kraujagyslė. Jei titanas pavojingas neurochirurgijoje, tai turbūt žalingas ir atliekant tyrimą?" – nuogąstauja moteris, sirgusi pankreatitu.

Profesorius A.Basevičius patikino, kad MRT po tulžies pūslės operacijos, kai yra paliktos metalinės kabės, atlikti galima. Tais atvejais, kai šiuo metodu tiriama kita, ne tulžies pūslės zonos, anatominė sritis, pavyzdžiui, galva, stuburas, skeletas, inkstai ir panašiai, paprastai jokių problemų pacientui ir gydytojui, atliekančiam vaizdų vertinimą, nekyla.

Tyrimo MRT metodu negalima atlikti, jei tokia operacija buvo atlikta daugiau kaip prieš 20 metų, nes yra tikimybė, kad kabės ne iš titano, o iš plieno.

"Jei tiriama pooperacinė tulžies pūslės ir latakų sritis, tyrimą taip pat galima atlikti. Jį vertinantis radiologas žino, kad toje vietoje, kur yra metalinės kabės, bus vaizdo artefaktų ir tos zonos jis kokybiškai įvertinti negalės", – profesines subtilybes atskleidžia LSMU Radiologijos klinikos vadovas.

Tokiu atveju tyrimas MRT metodu techniškai lyg ir pavyksta, bet informacija yra minimali, nes tos pooperacinės srities įvertinimas sunkesnis ir neobjektyvus. Vis dėlto pooperacinės tulžies kabės nėra kontraindikacija tyrimui atlikti.

"Nė vienam ligoniui, kuriam po tulžies pūslės operacijos paliktos metalinės kabės ir kuriam Kauno klinikose buvo atlikti tyrimai MRT metodu, o jie Kauno klinikose atliekami nuo 1997 m., jokių komplikacijų nebuvo", – pabrėžė profesorius A.Basevičius.

Jei kabės iš plieno

Dėl kabių po galvos smegenų kraujagyslių, iš jų ir aneurizmos, operacijos, Radiologijos klinikos vadovas perspėjo: tyrimas MRT metodu negalimas, jei tokia  operacija buvo atlikta daugiau kaip prieš 20 metų, nes yra tikimybė, kad kabės ne iš titano, o iš plieno.

Jau daugiau kaip 20 metų Lietuvoje atliekant neurochirurgines kraujagyslių operacijas naudojamos titano kabės, kurios nėra pavojingos tyrimui. Vis dėlto prieš tiriant ligonį po galvos smegenų operacijos, kai yra palikta metalinių implantų, būtina išsiaiškinti, iš ko jie pagaminti. Šią informaciją gali pateikti pacientą operavę gydytojai.

"Atliekant tyrimą MRT metodu, jei galvoje yra likę titano kabių, reikia turėti omenyje tai, kas svarbu ir kitų pooperacinių zonų tyrimams: kabių srityje bus tyrimo vaizdo artefaktų ir galbūt šis tyrimas bus mažai informatyvus tuomet, jei jis atliekamas būtent toje srityje, kur yra titano implantai", – primena A.Basevičius.

Dantų implantai netrukdo

"Dantų implantai nėra kontraindikacija tyrimui MRT metodu, tačiau jei jis atliekamas dėl žandikaulių ar minkštųjų tos zonos audinių pakitimų, rezultatas taip pat galbūt bus neinformatyvus dėl implantų metalo artefaktų", – profesorius tvirtina, kad kitų zonų, ne žandikaulių, MRT tyrimams implantai jokios įtakos neturi ir netrukdo.

Paprastai prieš MRT tyrimą radiologijos kabinete dirbantis medicinos personalas, esant įtarimui, kad paciento kūne gali būti likusių metalinių implantų, su turimais specialiais prietaisais gali patikrinti, ar jie nereaguoja į magnetinio lauko poveikį ir ar galima tyrimą atlikti saugiai. Tokios pat taisyklės dėl tyrimų MRT metodu galioja ir visais kitais atvejais, kai paciento kūne yra metalinių implantų.

"Jei jie plieniniai, šie tyrimai neatliekami. Jei pagaminti iš titano ar kitos, neturinčios poveikio su magnetiniu lauku, medžiagos, tuomet tyrimą atlikti galima, bet bus didesnių ar mažesnių tos zonos vaizdo artefaktų ir tokio tyrimo vertė taps abejotina", – apibendrina profesorius A.Basevičius.

Kreatinino kiekiui padidėjus

Į klausimą, ar į veną leidžiamas kontrastas nėra pavojingas po praeityje persirgto ūmaus pankreatito, profesorius taip pat atsakė išsamiai ir argumentuotai.

"Atliekant MRT tyrimą, į veną leidžiamas nedidelis kiekis, apie 15–20 ml, priklausomai nuo tiriamojo asmens svorio, kontrastinės medžiagos. Joje nėra jodo, kurio būna visose kitose kontrastinėse medžiagose, naudojamose, atliekant intraveninius rentgeno, angiografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimus", – aiškina profesorius A.Basevičius.

Tiriant MRT metodu kontrastinėse medžiagose yra gadolinio arba geležies, todėl galimas paciento jautrumas jodui. Tai, neslepia profesorius, pasireiškia neretai, bet tyrimui įtakos neturi.

"Neturi šios medžiagos tiesioginio poveikio ir kasai, jei pacientas tiriamas, pavyzdžiui, po persirgto kasos uždegimo – pankreatito. Kontrastinė medžiaga pasišalina iš organizmo per inkstų sistemą. Kuo inkstų funkcija geresnė, tuo greičiau kontrastinės medžiagos likučiai pasišalina, vidutiniškai – per keletą dienų", – tvirtina gydytojas radiologas A.Basevičius.

Dėl šių priežasčių prieš MRT tyrimą būtina atlikti kraujo serumo kreatinino, kuris atspindi inkstų funkciją, kiekio tyrimą. Jei kreatinino kiekis padidėjęs, tyrimas su kontrastinėmis medžiagomis neatliekamas, o jei yra neišvengiamas,  po tyrimo vėl nustatomas kreatinino kiekis kraujyje ir sprendžiama, ar nereikia atlikti dializės procedūros.