- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) neuromokslų ir psichologijos profesoriaus Matto Walkerio teigimu, nuolatinis spaudimas kuo daugiau dirbti ir kuo mažiau miegoti jau tampa epidemija, kurios padariniai verčia sunerimti.
„Praėjusio amžiaus vidurio duomenimis, žmogus pernakt išmiegodavo vidutiniškai kiek daugiau negu aštuonias valandas, o dabar, šiais laikais, naktį miegame vos po 6,7–6,8 valandos, – sako neuromokslininkas. – Vos per septyniasdešimt metų mūsų miego laikas labai reikšmingai sutrumpėjo – dabar miegame beveik 20 proc. trumpiau.“
Aplink – daugybė trukdžių ir pagundų
Suaugusiųjų pasaulyje egzistuoja daugybė dalykų, dėl kurių miegame trumpiau. Tai, be kita ko, ir kofeinas, neleidžiantis mums užmigti, ir alkoholis, sutrikdantis miego ritmą ir slopinantis sapnus. Nepaisant, kad sąlygos, kuriomis gyvename, dabar, ko gero, geresnės, negu buvo anksčiau – ir čiužiniai kokybiškesni, ir rūkoma namuose vis rečiau, – net ir mūsų kontroliuojamoje aplinkoje slypi nemažų trukdžių, teigia M. Walkeris.
„Viena iš kai kam galbūt netikėtų problemų – centrinis šildymas ir oro kondicionavimas, – sako jis. – Saulei nusileidus, oro temperatūra gerokai nukrinta, o vėl pakilus, oras vėl sušyla. Mūsų organizmas šio malonaus atvėsimo labai laukia. O ką padarome mes? Mes atimame iš savęs galimybę patirti šią natūralią kaitą, kuri turėtų mums pasakyti, kada laikas eiti miegoti, ir, tiesą sakant, padėtų mums užmigti.“
Dar viena didelė bėda – technologijos. Kalbama, deja, jau ne tik apie dirbtinį apšvietimą – paminėtini įvairiausių rūšių LED ekranai, intensyviai spinduliuojantys mėlyną šviesą.
„Toji mėlyna šviesa, nelaimei, neleidžia naktį gamintis hormonui melatoninui, o juk būtent melatoninas duoda ženklą, kada laikas eiti miegoti, – sako M. Walkeris. – Be to, technologijos skatina miegą užvilkinti. Ko gero, tik atėjus vidurnakčiui pagalvojame, kad galbūt jau metas išsiųsti paskutinį elektroninį laišką – bet prieš tai dar „Facebooką“ būtina patikrinti.“
Mažiausiai – septynios valandos miego
Prie viso to dar prisideda įprotis ir būtinybė anksti keltis, rašo J. Fletcheris. Aplink tvyro ekonominis ir socialinis spaudimas dirbti daugiau, miegoti mažiau ir orientuotis į tokius garsius pasaulio lyderius kaip Donaldas Trumpas, Barackas Obama ar Margaret Thatcher, kuriems, esą, penkios valandos miego – daugiau nei per akis.
O gal verčiau daryti taip, kaip daro buvęs JAV prezidentas George`as W. Bushas, kuris, kaip teigiama, miegoti eina devintą vakare ir kasnakt išmiega po devynias valandas?
„Remiantis daugiau kaip 10 tūkst. tyrimų galima teigti, kad žmonių, kurie miega vos po šešias ar mažiau valandų ir anksčiau ar vėliau nepradeda skųstis sveikata, skaičius, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus ir išreikštas procentais, yra nulis“, – sako profesorius. Jis įspėja, kad, miegodami trumpiau negu po septynias valandas pernakt, neabejotinai susidursime su sveikatos problemomis.
„Kiekviena sunki liga, žudanti mus šiuolaikiniame pasaulyje – Alzheimerio liga, vėžys, nutukimas, diabetas, nerimas, depresija, polinkis į savižudybę, – kiekviena iš jų yra tiesioginiais ir labai glaudžiais priežastiniais ryšiais susijusi su miego trūkumu“, – teigia jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...