Kuo rizikuojame per mažai laiko skirdami miegui?

  • Teksto dydis:

Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) neuromokslų ir psichologijos profesoriaus Matto Walkerio teigimu, nuolatinis spaudimas kuo daugiau dirbti ir kuo mažiau miegoti jau tampa epidemija, kurios padariniai verčia sunerimti.

„Praėjusio amžiaus vidurio duomenimis, žmogus pernakt išmiegodavo vidutiniškai kiek daugiau negu aštuonias valandas, o dabar, šiais laikais, naktį miegame vos po 6,7–6,8 valandos, – sako neuromokslininkas. – Vos per septyniasdešimt metų mūsų miego laikas labai reikšmingai sutrumpėjo – dabar miegame beveik 20 proc. trumpiau.“

Aplink – daugybė trukdžių ir pagundų

Suaugusiųjų pasaulyje egzistuoja daugybė dalykų, dėl kurių miegame trumpiau. Tai, be kita ko, ir kofeinas, neleidžiantis mums užmigti, ir alkoholis, sutrikdantis miego ritmą ir slopinantis sapnus. Nepaisant, kad sąlygos, kuriomis gyvename, dabar, ko gero, geresnės, negu buvo anksčiau – ir čiužiniai kokybiškesni, ir rūkoma namuose vis rečiau, – net ir mūsų kontroliuojamoje aplinkoje slypi nemažų trukdžių, teigia M. Walkeris.

„Viena iš kai kam galbūt netikėtų problemų – centrinis šildymas ir oro kondicionavimas, – sako jis. – Saulei nusileidus, oro temperatūra gerokai nukrinta, o vėl pakilus, oras vėl sušyla. Mūsų organizmas šio malonaus atvėsimo labai laukia. O ką padarome mes? Mes atimame iš savęs galimybę patirti šią natūralią kaitą, kuri turėtų mums pasakyti, kada laikas eiti miegoti, ir, tiesą sakant, padėtų mums užmigti.“

Dar viena didelė bėda – technologijos. Kalbama, deja, jau ne tik apie dirbtinį apšvietimą – paminėtini įvairiausių rūšių LED ekranai, intensyviai spinduliuojantys mėlyną šviesą.

„Toji mėlyna šviesa, nelaimei, neleidžia naktį gamintis hormonui melatoninui, o juk būtent melatoninas duoda ženklą, kada laikas eiti miegoti, – sako M. Walkeris. – Be to, technologijos skatina miegą užvilkinti. Ko gero, tik atėjus vidurnakčiui pagalvojame, kad galbūt jau metas išsiųsti paskutinį elektroninį laišką – bet prieš tai dar „Facebooką“ būtina patikrinti.“

Mažiausiai – septynios valandos miego

Prie viso to dar prisideda įprotis ir būtinybė anksti keltis, rašo J. Fletcheris. Aplink tvyro ekonominis ir socialinis spaudimas dirbti daugiau, miegoti mažiau ir orientuotis į tokius garsius pasaulio lyderius kaip Donaldas Trumpas, Barackas Obama ar Margaret Thatcher, kuriems, esą, penkios valandos miego – daugiau nei per akis.

O gal verčiau daryti taip, kaip daro buvęs JAV prezidentas George`as W. Bushas, kuris, kaip teigiama, miegoti eina devintą vakare ir kasnakt išmiega po devynias valandas?

„Remiantis daugiau kaip 10 tūkst. tyrimų galima teigti, kad žmonių, kurie miega vos po šešias ar mažiau valandų ir anksčiau ar vėliau nepradeda skųstis sveikata, skaičius, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus ir išreikštas procentais, yra nulis“, – sako profesorius. Jis įspėja, kad, miegodami trumpiau negu po septynias valandas pernakt, neabejotinai susidursime su sveikatos problemomis.

„Kiekviena sunki liga, žudanti mus šiuolaikiniame pasaulyje – Alzheimerio liga, vėžys, nutukimas, diabetas, nerimas, depresija, polinkis į savižudybę, – kiekviena iš jų yra tiesioginiais ir labai glaudžiais priežastiniais ryšiais susijusi su miego trūkumu“, – teigia jis.


Šiame straipsnyje: miegasligostechnologijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių