Laukia lytiškai plintančių ligų protrūkis?

Šalies medikai su nerimu laukia pabėgėlių iš Afrikos antplūdžio, o su jais ir lytiniu būdu plintančių ligų. Esą Lietuvoje gali atsirasti vadinamoji ketvirtoji venerinė liga, kuria čia per visą istoriją sirgo vos keli asmenys.

Šalies medikai su nerimu laukia pabėgėlių iš Afrikos antplūdžio, o su jais ir lytiniu būdu plintančių ligų. Esą Lietuvoje gali atsirasti vadinamoji ketvirtoji venerinė liga, kuria čia per visą istoriją sirgo vos keli asmenys.

Žmonijos istorijos dalis

Klaipėdietis, šiuo metu Jurbarke įsikūręs gydytojas dermatovenerologas Pragiedrulis Velička įsitikinęs, kad lytiniu būdu plintančios ligos ir ypač sifilis, niekada nebus visiškai sunaikintos.

"Manyti, kad jas įmanoma sunaikinti, yra utopija. Sifilis išnyks kartu su pasauliu. Tos ligos – dalis žmonijos istorijos. Daugumai nuostabu, iš kur čia dabar jos mus puola. Toks gyvenimas. Sifilis plito ir tarybiniais laikais, nors tai buvo labai griežtai kontroliuojama. Ligonio reikalaudavo išvardyti lytinius partnerius, tik tada imdavo gydyti, dabar viskas kitaip", – prisiminė P.Velička.

Pasak gydytojo, demokratija ir anoniminis sifilitikų gydymas tarsi nukerta galimybes rasti ligos nešiotojus ir situacija tampa nebevaldoma. Juolab į Lietuvą vis dažniau grįžta ir mėgina nuo sifilio gydytis mūsų tautiečiai emigrantai.

"Buvo atvejis, kai į mane kreipėsi Belgijoje gyvenantis lietuvis, ten pasitikrinti galima anonimiškai, bet gydymui jau reikia registruotis, o jis to nenorėjo, todėl atvažiavo į Lietuvą ir ieškojo, kas galėtų padėti, nors tokiu atveju yra begalės formalių problemų, pradedant privalomuoju sveikatos draudimu. Ir tokių interesantų buvo ne vienas, taip pat ŽIV nešiotojai ir sergantieji AIDS. Tad oficiali šių ligų statistika, mano įsitikinimu, yra ne visai tiksli", – mano gydytojas dermatovenerologas.

Serga kūdikiai ir moksleiviai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 257 susirgimai sifiliu ir vienas įgimto sifilio atvejis, taip pat šia lytiškai plintančia liga užsikrėtė keturi šalies moksleiviai.

Daugiau nei pusė sifilio atvejų nustatyta ankstyvos stadijos, vienodai tarp vyrų ir tarp moterų. Latentinis sifilis (paslėptas, nematomas) nustatytas 60-iai kraujo donorų.

Beveik pusė užsikrėtusiųjų sifiliu buvo jauni, 20–34 metų asmenys. Įdomu tai, kad, žvelgiant pagal rizikos grupes, 48 proc. užsikrėtusiųjų sifiliu nepriklausė jokiai rizikos grupei. Vienuolika asmenų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas ir tik du vyrai šia liga užsikrėtė per homoseksualius santykius.

Pernai nėščiųjų patikros metu išaiškinta 16 sifilio atvejų (2013 m. 22 – 2012 m. – 24). Praėjusiais metais diagnozuotas įgimto sifilio atvejis vienam naujagimiui (2013 m. – 2, 2012 m. – 1).

2014 m. sergamumo sifiliu rodiklis 100 tūkst. gyventojų sumažėjo nuo 9,1 iki 8,8 atvejo. Aukščiausias sergamumas 2014 m. užregistruotas Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos apskrityse, žemiausias – Tauragės ir Panevėžio apskrityse.

Skambina pavojaus varpais

Tačiau bemaž didžiausias iššūkis Lietuvos laukia kartu su atvykstančiais pabėgėliais. Vokietijos medikai jau skambina pavojaus varpais. Nemažai atvykusiųjų serga AIDS, sifiliu ar kitokiomis vakariečiams nežinomomis ligomis.

"Kai paskaitau, kas vyksta Vokietijoje, baisu, juk jie serga ne tik AIDS, ŽIV ar sifiliu, kai kurie jų į mūsų kraštus atgabens ir vadinamąją ketvirtąją venerinę ligą – minkštąjį šankerį, kurį pas mus per visą istoriją tik du jūrininkai buvo atvežę iš Afrikos", – prisiminė P.Velička.

Minkštasis šankeris – lytiškai plintanti užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterija Haemophilus ducreyi.

Tai – labai retai registruojama liga. Minkštasis šankeris yra paplitęs Afrikoje, Karibų jūros ir Pietvakarių Azijos vietovėse. Kenijoje, Gambijoje ir Zimbabvėje minkštasis šankeris yra dažniausia išorinių lytinių organų išopėjimo priežastis.

Pasak gydytojo, su pabėgėlių antplūdžiu Lietuvos laukia neprognozuojami iššūkiai vietos medikams. Tad lytinių susirgimų statistika gali stipriai keistis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro statistika

2014 m. Lietuvoje užregistruotas 141 naujas užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejis. Atitinkamai 2013 m. – 177, 2012 m. – 160, 2011 m. – 166, 2010 m. – 153, 2009 m. – 180.

Iš viso per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2014 m.) užregistruoti 2 378 ŽIV infekcijos atvejai.

Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai 2014 m. užregistruoti Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskrityse, žemiausi – Alytaus, Tauragės ir Panevėžio apskrityse.

Analizuojant sergamumo ŽIV rodiklius miestuose ir rajonuose, aukščiausi sergamumo ŽIV infekcija rodikliai 10 tūkst. gyventojų 2014 m. nustatyti Rietavo sav., Švenčionių r. ir Visagino, Klaipėdos bei Palangos miestuose.

Pagal galimą užsikrėtimo būdą 47 proc. asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, 27 proc. asmenų – vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 8 proc. – homoseksualių santykių metu, du perinatalinio (iš motinos vaikui) ŽIV perdavimo atvejai, 17 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas.

2014 m. Lietuvoje registruoti 449 susirgimai chlamidioze (2013 m. – 306), 257 – sifiliu (2013 m. – 269), 165 – gonorėja (2013 m. – 190).

2014 m. aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai užregistruoti Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos apskrityse. Daugiau nei pusei asmenų sifilis diagnozuotas ankstyvos stadijos, 11 pacientų nustatytas vėlyvasis sifilis. Pagal lytį, sifilis nustatytas beveik vienodam skaičiui tiek vyrų tiek moterų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių