Lietuviai dėl tatuiruočių galvos nesuka

Lietuvoje norinčiųjų pasidaryti tatuiruotę taip pat netrūksta. Institucijos dėl to nesijaudina – esą vadovaujamasi tais dokumentais, kurie yra patvirtinti ES.

„Lietuvoje reglamentuota, kad medžiagos, leidžiamos po oda, negali būti kenksmingos žmogui. Tai patvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“. Nėra įvardytų tikslių vengtinų medžiagų pavadinimų, nes pakanka ES institucijų priimtų reglamentų, kuriuose jos nurodomos“, – teigia Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau – Akreditavimo tarnybos) prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė, gydytoja Nora Ribokienė.

Higienos normoje pažymima, kad tatuiruoti, ilgalaikiam (permanentiniam) makiažui atlikti naudojami dažai „neturi kelti pavojaus vartotojo sveikatai, turi būti naudojami pagal jų gamintojo nurodytą paskirtį, sterilūs, naudojami laikantis tinkamumo naudoti terminų ir turint jų saugą patvirtinančius dokumentus lietuvių kalba“. N.Ribokienė taip pat priminė higienos normos reikalavimą, jeigu dažai yra daugkartinio naudojimo pakuotėje: teikiant paslaugą jie turi būti pilami į vienkartinį indą ir naudojami tik vienam paslaugos vartotojui. Draudžiama vienkartiniame inde likusius dažus naudoti kitam paslaugos vartotojui.

Tiek nedideli metalų kiekiai, tiek organiniai pigmentai, randami dažuose, gali sukelti kancerogeninį poveikį.

Akreditavimo tarnybos direktorė tikina, kad Lietuvoje ji žino tik kelis atvejus, kai tatuiruotės daromos naudojant medžiagas, įprastai randamas tekstilės ar automobilių dažuose. „Kenksmingų dirbtinių spalvotų medžiagų yra aptinkama retai. Kur kas labiau neraminti turėtų nesterilus vanduo, kuriuo skiedžiami dažai“, – sako specialistė.

Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vedėjos Daivos Stanienės praktika rodo, kad netrūksta atvejų, kai spalvotos tatuiruotės pakenkia pacientams. „Tiek nedideli metalų kiekiai, tiek organiniai pigmentai, randami dažuose, gali sukelti kancerogeninį poveikį“, – įspėja gydytoja dermatovenerologė.

„Turime pakankamai informacijos apie dažų sudėtį, tačiau yra per mažai tyrimų, kurie aiškiai parodytų, kas atsitinka, kai dažomųjų dalelių patenka į kūną. Pavyzdžiui, nėra žinoma, kokį metalų kiekį vertėtų laikyti kenksmingu. Juk vėžį galima supainioti su uždegimo sukeltais pokyčiais limfiniuose mazguose. Juos sukelia ten nusėdusių dažų dalelės. Tiesa, uždegimą nuo vėžio leidžia atskirti specialios medicininės procedūros“, – aiškina D.Stanienė.

„Padarius tatuiruotę, dažniausiai pasireiškiančios komplikacijos yra hematomos, uždegimas ir alerginė odos reakcija. Pastaroji gali sukelti bėrimą ir niežulį, o pasireikšti praėjus net keleriems metams po procedūros“, – grėsmes įvardija gydytoja.


Šiame straipsnyje: tatuiruotėsodasveikata

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuomone

Nuomone portretas
Kaliniu mada, nieko nera baisiau, kaip tos tatuiruotes, ir ka tie vargsai darys, kai reikes panaikinti sita nesamone? Labai blogai ziuriu i tatuiruotus zmones.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių