Lietuvių valgymo įpročiai: kodėl mėsos vartojimas auga?

„Biovela Group“, siekdama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į jautieną, atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kuris atskleidė, kad mūsų tautiečiai vis dėlto supranta, kokie maisto produktai tiktų subalansuotai mitybai, net 40 proc. apklaustųjų žino, kad jautiena – išskirtinai sveika mėsa, tačiau tik dešimtadalis ją valgo bent kartą per savaitę.

„Apklausus daugiau nei 1 tūkst. respondentų paaiškėjo, kad niekada nevalgantys mėsos nurodė tik 3 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiau nei pusė dirbančių, aktyvų gyvenimą gyvenančių ir savo mityba besirūpinančių 30–39 metų žmonių nurodė, kad valgo mėsą kiekvieną dieną. Pamažu suvokiama, kad valgyti mėsą būtina dėl joje esančių organizmui naudingų medžiagų“, – sako „Biovela Group“ komunikacijos vadovė Lina Kižinienė.

Jautienos filė yra ne tik daug baltymų, pagrindinės organizmo „statybinės“ medžiagos, bet ir amino rūgščių, kurios skatina ląstelių atsinaujinimą. Nustatyta, kad 100 g šios mėsos krūtininėje dalyje yra: baltymų – 20,7 g, riebalų – 7,4 g, vitamino E – 0,3 mg, niacino – 3,9 mg, kalcio – 5 mg, geležies – 1,9 mg, magnio – 23 mg, kalio – 330 mg, omega-3 riebalų rūgščių – 20 mg, omega-6 riebalų rūgščių – 180 mg. Be to, jautiena – geležies šaltinis, nes 100 g jautienos nugarinės ar kumpio yra net 4,2 mg geležies. Mitybos specialistai rekomenduoja per parą žmogui gauti bent 2–2,5 mg šio elemento.

Akivaizdu, kad sveikos gyvensenos tendencijos koreguoja lietuvių racioną, tačiau daugumai vis dar nežinomi svarbūs jautienos parametrai – taip iš nežinojimo kyla mitai ir klaidingi įsitikinimai. Iš apklausos rezultatų matyti, kad daugumai trūksta žinių ir įgūdžių, kaip pasirinkti tinkamą mėsos dalį – tik 9 proc. apklaustųjų parduotuvėje atskirtų kokybišką jautieną ir žino, ką geriausia iš jos gaminti. Paklausti, kaip jautieną gamina, net pusė atsakė ruošiantys troškinius ir tik dešimtadalis kepa ant grotelių.

Paklausus, į ką atsižvelgia rinkdamiesi jautieną, 38 proc. paminėjo pardavimo vietą ir tai, kad mėsos gamintojas būtų patikimas ir žinomas. 33 proc. respondentų svarbu, kad jautiena būtų auginta Lietuvoje. Pastarasis kriterijus svarbesnis moterims nei vyrams – teigiamai į šį klausimą atsakė 36 proc. apklaustų moterų ir 29 proc. vyrų.

Trūksta žinių

Akivaizdu, kad sveikos gyvensenos tendencijos koreguoja lietuvių racioną, tačiau daugumai vis dar nežinomi svarbūs jautienos parametrai – taip iš nežinojimo kyla mitai ir klaidingi įsitikinimai. Iš apklausos rezultatų matyti, kad daugumai trūksta žinių ir įgūdžių renkantis tinkamą mėsos dalį – tik 9 proc. apklaustųjų parduotuvėje atskirtų kokybišką jautieną ir žino, ką geriausia iš jos gaminti. Paklausti, kaip jautieną gamina, net pusė atsakė ruošiantys troškinius ir tik dešimtadalis kepa ant grotelių.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais, lyginant su 2014 m., vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvartojo net 25 proc. daugiau jautienos bei veršienos – apie 5 kg vienam žmogui. Šie skaičiai rodo, kad vartotojai vis labiau rūpinasi tuo, ką valgo. Taip pat rūpinamasi kokia maisto vertė ir įtaka bendrai organizmo būklei. Tai svarbu ne tik kiekvienam asmeniškai, bet ir bendriems visuomenės sveikatingumo rodikliams.

Tyrimą „Biovela Group“ užsakymu 2016 m. birželio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Berent Research Baltic“. Buvo apklausti 1 tūkst. 29 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – 18–60 m.