Lietuvoje išgydomi vos penktadalis sergančiųjų ypač atsparia tuberkulioze

Lietuvoje sergamumas tuberkulioze penkis kartus lenkia Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Kaip Eltai sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas, ypač opi problema - žemas dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės išgydymo lygis.

„Tai reiškia, kad neišgydyti žmonės tuberkulioze užkrečia kitus“, - konstatavo medicinos mokslų daktaras.

Reikia išgydyti bent 70 proc. atvejų

S. Čaplinksas citavo Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kuri aiškiai sako - tam, kad būtų suvaldyta tuberkuliozė, reikia išaiškinti ne mažiau kaip 70 proc. atviros tuberkuliozės atvejų.

„Lietuvoje išaiškinama daugiau ir tai - geras rodiklis. Tačiau iš tų išaiškintų niekaip nepavyksta išgydyti ne mažiau kaip 80 proc. užkrečiamos tuberkuliozės atvejų. Priklausomai nuo metų, išgydome nuo 65 iki 82 proc., tad minimo rodiklio nepasiekiame“, - konstatavo ULAC vadovas, kalbėdamas apie bendrą sergamumą tuberkulioze.

Dar prastesnė situacija su tuberkulioze sirgusiais žmonėmis, kurie neteisingai gydėsi, todėl išsivystė atsparumas vaistams ar daugeliui jų - vadinamoji daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė.

Reikėtų išgydyti ne mažiau kaip 85 proc., bet nepavyksta.

„Lietuvoje mes išgydome tik 35 proc. tokių pacientų, o ypač atsparios vaistams tuberkuliozės išgydome 21 proc. Ją išgydyti daug sunkiau ir daug ilgiau trunka. Reikėtų išgydyti ne mažiau kaip 85 proc., bet nepavyksta“, - sakė dr. S. Čaplinskas.

Kvėpavimo organų tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (TM), plintanti per orą su dalelėmis. Pagrindinis užkrato šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma. Negydomas sergantysis gali mirti.

Tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą, kai plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. Užkratas ore gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo sąlygų. Žmogus, įkvėpęs mikobakterijomis užteršto oro, gali tapti infekuotu.

Tai – ne asocialių asmenų liga

Kaip Eltai sakė Vilniaus Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai dr. Audronė Juodaitė Račkauskienė, mitas, kad tuberkuliozė - asocialių asmenų liga. „Tuberkuliozė nesirenka pagal socialinį sluoksnį, užsikrėsti gali tie, kurie turi imlumą mikobakterijoms, serga lėtinėmis ligomis, patiria kasdieninį stresą, didelį darbo krūvį, nuovargį, nevisavertiškai maitinasi, neišsimiega“, - vardijo daktarė.

Šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje veikia Vilniaus miesto savivaldybės DOTS kabinetas, skirtas gydyti sergantiesiems tuberkulioze. Jie čia atvyksta išgerti antituberkuliozinių vaistų, stebint DOTS kabineto specialistams.

Tuberkuliozė nesirenka pagal socialinį sluoksnį, užsikrėsti gali tie, kurie turi imlumą mikobakterijoms, serga lėtinėmis ligomis, patiria kasdieninį stresą, didelį darbo krūvį, nuovargį, nevisavertiškai maitinasi, neišsimiega.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės DOTS kabinete lankosi 44 pacientai, iš jų 18 moterų ir 36 vyrai. Daugiausia sergančiųjų jauno, darbingo amžiaus 18-49 metų amžiaus žmonės. Jų yra 33. Nuo 50 iki 65 metų amžiaus yra 10 žmonių. Vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje - vienas pacientas.

„Atvira tuberkuliozė gydoma stacionare, o gydytis ambulatoriškai išleidžiami tik užkrato jau neplatinantys pacientai, tad kiti, ateinantys į polikliniką, tikrai neturėtų nerimauti“, - sakė daktarė.

Nuo pavasario pradėjus veikti kabinetui pavyko išgydyti 29 pacientus, kurie nenutraukė skirto gydymo.

„Jeigu pacientas pažeidžia gydymo režimą, gydytojas pulmonologas jį vėl privalo konsultuoti, sudaryti gydymo algoritmą, nes vaistai nuo tuberkuliozės negali būti nutraukiami anksčiau laiko“, - pabrėžė A. Juodaitė Račkauskienė.

Asocialius žmones, sergančius atvira tuberkulioze, įtikinti gydytis, daktarės žodžiais, - procesas. „Bet tikrai nenorėčiau tuberkuliozės sieti vien su asocialumu. Didžiausioje pacientų amžiaus grupėje nuo 18 iki 49 metų vyrauja dirbantys, turintys namus ir šeimas žmonės“, - sakė Eltos pašnekovė.

Tokius pacientus daktarė vadino labiausiai motyvuotais gydytis ir pasveikti. „Pasitaiko, kad nemotyvuoti, dažniausiai asocialūs pacientai nutraukia gydymą, bet savivaldybė į mūsų pranešimus apie tokius tuberkulioze sergančius pacientus reaguoja labai atsakingai ir greitai, vadovaudamiesi reglamentu sprendžia dėl priverstinės hospitalizacijos“, - sakė A. Juodaitė Račkauskienė.

Situacija labai skirtinga

ULAC vadovo dr. S. Čaplinsko nuomone, Vilnius šiuo metu yra vienas iš pavyzdžių, kaip tvarkytis su tuberkulioze. Tačiau dar ne visose savivaldybėse, kaip numatyta, įsteigti ir veikia DOTS kabinetai.

Pasak dr. S. Čaplinsko, tuberkuliozės situacija savivaldybėse labai skirtinga. Kai kur priemonės taikomos labai operatyviai ir efektyviai, tačiau kitur vietos bendruomenėms trūksta susitelkimo ir elementaraus suvokimo, kad sergantys atvira tuberkulioze pavojingi kitiems.

„Mažam mieste daug lengviau sprendžiamos tokios problemos. Visi vienas kitą pažįsta, viską mato ir girdi. Kaip sakoma, vienam gale kaimo orą pagadino, kitame - žino, kas kopūstus valgė. Ir jeigu mes pasižiūrėsime konkrečiai, pamatysime, kad sergamumo atvira tuberkulioze kiekvienam kaimui, kiekvienam miesteliui, konkrečiam gydytojui, slaugytojui, policijos pareigūnui, socialiniam darbuotojui nėra tiek daug - po vieną, du ar tris per metus, bet su jais reikia konkrečiai dirbt“, - Eltai sakė S. Čaplinskas.

Tai, kad tuberkuliozė plinta tarp vaikų, parodė ir 2016 m. atliktas tyrimas, kurio metu buvo išaiškinti 47 tuberkulioze sirgę vaikai. Kaip skelbė ULAC, tyrimas buvo atliktas daugiau nei 42 tūkst. vaikų, teigiamą atsakymą išgirdo daugiau nei 10 proc. ištirtųjų.

„Nereikėtų baimintis, kad autobuse tavo vaikas atsisės šalia žmogaus, kuris serga atvira tuberkulioze, ir būtinai užsikrės. Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Jei silpnas imunitetas, jeigu šalia sergančiojo važiuoji gana ilgai, tikimybė užsikrėsti išlieka, bet priklauso nuo daug faktorių“, - komentavo dr. S. Čaplinskas.

Pasak ULAC vadovo, bendra taisyklė tokia - tam, kad užsikrėstum infekcine liga, reikia kad tam tikru keliu į organizmą patektų tam tikras kiekis mikroorganizmų ir žmogus būtų jiems imlus.

„Tuberkuliozei esame imlūs. Ja užsikrėstume oro lašeliniu būdu užkratui patekus į plaučius. Galima užsikrėsti per nešvarias rankas ir taip toliau. Tačiau tuberkulioze užsikrečiama, kai į plaučius patenka tam tikras kiekis mikobakterijų ilgą laiką. Mes visi susiduriame su tuberkuliozės mikobakterijomis gyvendami - visi. Nuo trečdalio iki ketvirtadalio žmonių yra infekuoti, tačiau imuninė sistema su mikobakterijomis susidoroja. Trumpalaikis naujos mikobakterijų dozės gavimas vieniems žmonėms bus pavojingesnis, kitiems - mažiau pavojingas. Pavojingiausias - nusilpusiems ir sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis“, - pabrėžė dr. S. Čaplinskas.

Žaidė su gamta

Komentuodamas, kodėl Lietuvoje toks didelis sergamumas tuberkulioze ir kaip tai koreliuoja su skurdu, ULAC vadovas abejojo, ar lietuviai mažiau privalgę, tarkim, už estus ir todėl imlesni tuberkuliozei.

„Iš kur atsirado vaistams atsparios tuberkuliozės štamai? Žmonės neteisingai gydėsi, žaidė su gamta, sudarė sąlygas tuberkuliozės mikobakterijoms prisitaikyti prie nepakankamo kiekio antibiotiko organizme, o nepakankamas antibiotiko kiekis - blogiau nei jokio. Išsivystė padermės, kurių jau ir pakankamas kiekis antibiotikų nebeveikia, tad reikia ieškoti vis naujų vaistų. Taip atsitiko Lietuvoje, o išgydyti žmones ypač atsparia tuberkulioze - ypatingai sunku. Rodiklis sergančiųjų ypač atsparia tuberkulioze pas mus - vienas prasčiausių Europos Sąjungoje“, - sakė dr. S. Čaplinskas.

Kaip atkreipė dėmesį daktaras, antibiotikų veikimą gali silpninti alkoholio ar narkotikų vartojimas. „Jei alkoholio bus naudojama saikingai, didelės įtakos gydymui gal ir nepadarys. Tačiau jei bus vartojama daug ir nuolat, žmogus tiesiog neatsakingai elgsis, pamirš apie vaistus. Štai todėl ir laikomasi strategijos tiesiogiai stebėti, kaip žmonės juos vartoja, nepasitikint „garbės žodžiu“. Svarbu, kad pacientai ateitų į DOTS kabinetus ir prie sveikatos priežiūros darbuotojų išgertų vaistus“, - sakė dr. S. Čaplinskas, pridurdamas, kad sveikstantiems nuo tuberkuliozės reikia ir paskatinimo gydytis, ne vien bizūno.

ELTA primena, kad tuberkuliozė pavojingiausia naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų, kurių imunitetas dar visai nesusiformavęs.

Šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas tuberkulioze, skiepyti BCG vakcina vaikus siūloma kaip galima greičiau po gimimo.

Skiepai padeda apsaugoti kūdikius nuo itin sunkių tuberkuliozės formų, tačiau esminės įtakos stabdant šios ligos plitimą neturi.

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tuberkulino testas atliekamas 7 metų amžiaus vaikams ir rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais TB šeimoje ar kolektyve, sergantiems lėtinėmis ir kai kuriomis kitomis ligomis).

Aiškinantis, ar žmogus gali būti užsikrėtęs tuberkulioze, atliekamas tuberkuliozės kraujo tyrimas ir mantu testas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių