- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stumdomi autobuse už savo nerangumą, pašiepiami prekybos centre ar prie bankomato dėl lėtumo, nepageidaujami ir gydymo įstaigose, nes... seni. Ar Lietuvoje tikrai nėra vietos senjorams?
Pasmerkti senjorai
Jaunystės kultas klesti, ir darbdavys darbo pokalbyje nesibodi pasiteirauti metų to, kuris atrodo vyresnis nei statistinis vidutinio amžiaus lietuvis. Senjorų veiduose raukšlėmis išrašytos gyvenimo istorijos darbdavių jau nedomina. Tiesa, garbaus amžiaus žmonių pasus po didinamuoju stiklu deda net medikai.
"Tuoj viską paaiškinsiu", – kitame laido gale atsiduso "Kauno dienos" skaitytoja Janina. Daugiau nei prieš metus pašlijo jos tėvo sveikata – 78 metų vyrą ėmė varginti pilvo skausmai, viduriavimas. Dingo apetitas, krito svoris. Senjoras kreipėsi į šeimos gydytoją. Poliklinikoje atlikti tyrimai nepaaiškino tikrosios negalavimų priežasties, todėl jam buvo paskirta išsami žarnyno apžiūra. Tėvo sveikata besirūpinanti kaunietė buvo nemaloniai nustebinta sužinojusi, kad žarnyno tyrimai jos tėčiui atsieis net 89 eurus. Daugiau nei prieš ketverius metus analogiška procedūra tuomet esą nieko nekainavo.
"Dabar gi mums buvo pasakyta, kad tėtis nebepatenka į asmenų, kuriems šis tyrimas skiriamas nemokamai, grupę. Suprask, esi pats kaltas, kad nemirei iki 74-erių. Ar būdamas vyresnis nesi vertingas valstybei? Visuomenė sensta, mūsų pensinis amžius ilgėja, manau, ir kompensuojamųjų tyrimų, juolab – onkologinių susirgimų profilaktikos amžiaus ribas, reikėtų peržiūrėti, – pečiais gūžčiojo 55-erių kaunietė. – Greit baigsis ir mano galiojimo laikas. Žinau, kad kai kurie tyrimai moterims nemokamai atliekami tik iki 60 metų."
Žvėriškos kainos
Janina neklydo. Kiekviena 25–60 metų moteris gali vieną kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio.
Evaldo Šemioto nuotr.
Kiekviena 50–69 metų moteris gali vieną kartą per dvejus metus nemokamai pasidaryti mamografinį tyrimą. Prostatos vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 70 metų, taip pat vyrai nuo 45-erių, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Programoje vyrai gali dalyvauti kas dvejus arba kas penkerius metus, priklausomai nuo turimų rezultatų. Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą, apie kurią ir kalbėjo Janina, 50–74 metų asmenys turi galimybę vieną kartą per dvejus metus nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą. Nepatenkantiesiems į apibrėžtas amžiaus grupes, priklausomai nuo pasirinktos gydymo įstaigos ir tyrimo sudėtingumo, gali tekti pakloti iki 100 eurų.
"Taip, kalbama ne apie kelis ar keliolika eurų, o apie dešimtis. Neseniai domėjausi, kiek privačioje klinikoje kainuoja mamografija su specialisto konsultacija, vaizdo aprašymu ir rezultatų įrašymu į diską. 100 ir daugiau eurų! Aš dar sukrapštysiu, bet ką kalbėti močiutei, kurios pensija 200 eurų?" – kalbėjo buhaltere dirbanti moteris.
Sudarytos rizikos grupės
Anot Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Rimanto Zagrebajevo, Lietuvoje įgyvendinamose vėžio prevencijos programose yra nustatytos tam tikros amžiaus grupės ir tam tikrų tyrimų periodiškumas.
Šios programos yra skirtos žmonėms, kurie nejaučia jokių ligos simptomų. Taip esą siekiama diagnozuoti ligą ankstyvoje, dažnai ikivėžinėje, stadijoje, kurioje ji yra lengvai pagydoma.
"Daugelyje Europos valstybių, kur prevencinės programos pradėtos vykdyti prieš keletą dešimtmečių, jau pasiekta gerų rezultatų. Užsienio patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad įgyvendinant gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programas tam tikrose amžiaus grupėse, galima gerokai sumažinti mirtingumą nuo šių ligų. Tad ir Lietuvoje pagal minėtas programas pasitikrinti raginami pirmiausia tam tikro amžiaus žmonės", – kalbėjo R.Zagrebajevas.
Šios amžiaus grupės vėžio prevencijos programose nustatytos remiantis 2003 m. gruodžio 2 d. ES Tarybos rekomendacijoje dėl vėžio atrankinės patikros nustatytais pagrindiniais ankstyvo vėžio nustatymo geriausios patirties principais. Joje nurodyta, kad atrankinės programos šalyse – Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, turėtų būti įgyvendinamos remiantis įrodymais pagrįsta vėžio atrankinių programų praktika, rekomendacijomis ir taikomos tam tikro amžiaus grupės asmenims.
Suprask, esi pats kaltas, kad nemirei 74-erių. Ar būdamas vyresnis nesi vertingas valstybei?
Asmenų, galinčių dalyvauti prevencinėse programose, amžiaus riba nustatoma tai amžiaus grupei, kurioje pagal įrodymais pagrįstos medicinos duomenis atrankinė patikra yra efektyviausia.
Rūpinkitės patys
Jei žmogus nepriskiriamas prevencinėje programoje nustatyto amžiaus grupei, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją.
Tuomet dėl tyrimų reikalingumo sprendžia jo šeimos gydytojas ar kitas jį gydantis gydytojas specialistas. Net ir jaunesni ar vyresni nei prevencijos programose nustatyto amžiaus žmonės, pastebėję pakitimų ar sveikatos sutrikimų, turėtų patys nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, prireikus, nusiųs į nemokamą gydytojo specialisto konsultaciją. Visi šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto paskirti tyrimai tokiais atvejais privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams atliekami nemokamai, o prireikus gydymo, jis taip pat apmokamas privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, neatsižvelgiant į apdrausto paciento amžių.
"Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ragina gyventojus rūpintis savo sveikata, nedelsti ir profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio. Nemokamai tai padaryti galima dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų prevencinių programų", – asmeninės atsakomybės svarbą pabrėžė VLK atstovas.
Preliminariais VLK duomenimis, pernai pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą pasitikrino 119 tūkst., pagal krūties vėžio – 106 tūkst., pagal prostatos vėžio – 96 tūkst., pagal storosios žarnos vėžio – 230 tūkst. žmonių. Panašios tendencijos buvo stebimos ir ankstesniais metais.
Sulaukia daug skundų
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skundų, panašių į kaunietės Janinos, sulaukia gana dažnai. Būta situacijų, kai po tyrimų paaiškėjo, kad amžiaus ribos nustatymai – pagrįsti. Tiesa, kai kuriais atvejais diskriminacija vis dėlto buvo pripažinta.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Praėjusių metų pabaigoje Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad specialių protezų kompensavimo tvarka diskriminavo vyresnius žmones su negalia. Ji kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, rekomenduodama panaikinti nepagrįstą reikalavimą dėl amžiaus, o tokį sprendimą priėmė po to, kai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipėsi pensinio amžiaus moteris, negavusi kompensacijos šlaunies protezui su hidrauliniu kelio sąnariu.
Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą praėjusiais metais taip pat kreipėsi asmuo su negalia, kuriam, sulaukus 18 metų, kompensuojamųjų sauskelnių skaičius per mėnesį sumažėjo nuo 60 iki 45 vienetų. Skunde teigiama, kad sulaukus pilnametystės, sveikatos būklė ir medicinos pagalbos priemonių poreikis nepasikeitė, todėl, pareiškėjo teigimu, sumažinus skiriamų kompensuojamųjų priemonių kiekį, jis diskriminuojamas dėl amžiaus ir savo negalios. Įvertinusi situaciją, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė konstatavo, kad valstybė turi tinkamai pasirūpinti asmenimis su negalia jų nediskriminuodama. Nustačiusi Lygių galimybių įstatymo pažeidimą, kontrolierė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, siūlydama keisti medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką taip, kad ji užtikrintų būtinų priemonių įsigijimą, nepriklausomai nuo amžiaus.
Neaišku – kreipkitės
"Atsakant į jūsų klausimą, svarbu išanalizuoti kiekvieną paminėtą atvejį atskirai, pasitelkti ekspertų įžvalgas, jei yra, mokslinius tyrimus, statistiką apie gyventojų poreikius ir t.t. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkai, gavę tokį skundą, įsigilina į visus susijusius teisinius dokumentus ir faktines aplinkybes", – tvarką dėstė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus teisininkas Karolis Čepas.
Galimi diskriminacijos atvejai, anot jo, tarnyboje tiriami vadovaujantis Lygių galimybių įstatymu, kuris apibrėžia, kas yra tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija. Ten numatytos ir išimtys, kas nelaikoma diskriminacija. Viena iš išimčių – įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
"Noriu pabrėžti – tam, kad apribojimai būtų teisėti, jie pirmiausia privalo būti reglamentuoti įstatymais. Ir jie turi būti pagrįsti objektyviomis ir protingumo principą atitinkančiomis priežastimis. Jei žmonės mano, kad koks nors apribojimas pažeidžia jų lygias galimybes, raginame tarnybai pateikti skundą", – išsklaidyti kilusias abejones su specialistų pagalba kvietė K.Čepas.
Pasitikrinti dėl onkologinių ligų bus paprasčiau
Vidurio ir Vakarų regiono atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centru tapus Kauno klinikoms, žmonėms bus paprasčiau nemokamai pasitikrinti dėl onkologinių ligų – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio.
Artimiausiu metu numatoma paskirti analogišką Rytų regiono centrą, kuris koordinuos prevencinių onkologinių susirgimų programas, teikiamas rytinių Lietuvos regionų gyventojams. Šiuo centru pretenduoja tapti Nacionalinis vėžio institutas ir Santaros klinikos Vilniuje.
Tikimasi, jog tokie centrai padės užtikrinti, kad prevencinėse gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio programose, kaip ir kitose ES šalyse, dalyvautų 70–80 proc. atitinkamai grupei priklausančių žmonių, o onkologinė liga būtų aptikta kaip galima anksčiau ir leistų greičiau pradėti gydymą.
Žinoma, tai leis užtikrinti, kad kokybiškos, mokslo įrodymais pagrįstos paslaugos taptų dar labiau prieinamos, apie jas sužinotų kuo daugiau gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...