Lietuvoje sirgti gali tik jauni?

Stumdomi autobuse už savo nerangumą, pašiepiami prekybos centre ar prie bankomato dėl lėtumo, nepageidaujami ir gydymo įstaigose, nes... seni. Ar Lietuvoje tikrai nėra vietos senjorams?

Pasmerkti senjorai

Jaunystės kultas klesti, ir darbdavys darbo pokalbyje nesibodi pasiteirauti metų to, kuris atrodo vyresnis nei statistinis vidutinio amžiaus lietuvis. Senjorų veiduose raukšlėmis išrašytos gyvenimo istorijos darbdavių jau nedomina. Tiesa, garbaus amžiaus žmonių pasus po didinamuoju stiklu deda net medikai.

"Tuoj viską paaiškinsiu", – kitame laido gale atsiduso "Kauno dienos" skaitytoja Janina. Daugiau nei prieš metus pašlijo jos tėvo sveikata – 78 metų vyrą ėmė varginti pilvo skausmai, viduriavimas. Dingo apetitas, krito svoris. Senjoras kreipėsi į šeimos gydytoją. Poliklinikoje atlikti tyrimai nepaaiškino tikrosios negalavimų priežasties, todėl jam buvo paskirta išsami žarnyno apžiūra. Tėvo sveikata besirūpinanti kaunietė buvo nemaloniai nustebinta sužinojusi, kad žarnyno tyrimai jos tėčiui atsieis net 89 eurus. Daugiau nei prieš ketverius metus analogiška procedūra tuomet esą nieko nekainavo.

"Dabar gi mums buvo pasakyta, kad tėtis nebepatenka į asmenų, kuriems šis tyrimas skiriamas nemokamai, grupę. Suprask, esi pats kaltas, kad nemirei iki 74-erių. Ar būdamas vyresnis nesi vertingas valstybei? Visuomenė sensta, mūsų pensinis amžius ilgėja, manau, ir kompensuojamųjų tyrimų, juolab – onkologinių susirgimų profilaktikos amžiaus ribas, reikėtų peržiūrėti, – pečiais gūžčiojo 55-erių kaunietė. – Greit baigsis ir mano galiojimo laikas. Žinau, kad kai kurie tyrimai moterims nemokamai atliekami tik iki 60 metų."

Žvėriškos kainos

Janina neklydo. Kiekviena 25–60 metų moteris gali vieną kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio.

Evaldo Šemioto nuotr.

Kiekviena 50–69 metų moteris gali vieną kartą per dvejus metus nemokamai pasidaryti mamografinį tyrimą. Prostatos vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 70 metų, taip pat vyrai nuo 45-erių, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Programoje vyrai gali dalyvauti kas dvejus arba kas penkerius metus, priklausomai nuo turimų rezultatų. Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą, apie kurią ir kalbėjo Janina, 50–74 metų asmenys turi galimybę vieną kartą per dvejus metus nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą. Nepatenkantiesiems į apibrėžtas amžiaus grupes, priklausomai nuo pasirinktos gydymo įstaigos ir tyrimo sudėtingumo, gali tekti pakloti iki 100 eurų.

"Taip, kalbama ne apie kelis ar keliolika eurų, o apie dešimtis. Neseniai domėjausi, kiek privačioje klinikoje kainuoja mamografija su specialisto konsultacija, vaizdo aprašymu ir rezultatų įrašymu į diską. 100 ir daugiau eurų! Aš dar sukrapštysiu, bet ką kalbėti močiutei, kurios pensija 200 eurų?" – kalbėjo buhaltere dirbanti moteris.

Sudarytos rizikos grupės

Anot Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Rimanto Zagrebajevo, Lietuvoje įgyvendinamose vėžio prevencijos programose yra nustatytos tam tikros amžiaus grupės ir tam tikrų tyrimų periodiškumas.

Šios programos yra skirtos žmonėms, kurie nejaučia jokių ligos simptomų. Taip esą siekiama diagnozuoti ligą ankstyvoje, dažnai ikivėžinėje, stadijoje, kurioje ji yra lengvai pagydoma.

"Daugelyje Europos valstybių, kur prevencinės programos pradėtos vykdyti prieš keletą dešimtmečių, jau pasiekta gerų rezultatų. Užsienio patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad įgyvendinant gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programas tam tikrose amžiaus grupėse, galima gerokai sumažinti mirtingumą nuo šių ligų. Tad ir Lietuvoje pagal minėtas programas pasitikrinti raginami pirmiausia tam tikro amžiaus žmonės", – kalbėjo R.Zagrebajevas.

Šios amžiaus grupės vėžio prevencijos programose nustatytos remiantis 2003 m. gruodžio 2 d. ES Tarybos rekomendacijoje dėl vėžio atrankinės patikros nustatytais pagrindiniais ankstyvo vėžio nustatymo geriausios patirties principais. Joje nurodyta, kad atrankinės programos šalyse – Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, turėtų būti įgyvendinamos remiantis įrodymais pagrįsta vėžio atrankinių programų praktika, rekomendacijomis ir taikomos tam tikro amžiaus grupės asmenims.

Suprask, esi pats kaltas, kad nemirei 74-erių. Ar būdamas vyresnis nesi vertingas valstybei?

Asmenų, galinčių dalyvauti prevencinėse programose, amžiaus riba nustatoma tai amžiaus grupei, kurioje pagal įrodymais pagrįstos medicinos duomenis atrankinė patikra yra efektyviausia.

Rūpinkitės patys

Jei žmogus nepriskiriamas prevencinėje programoje nustatyto amžiaus grupei, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją.

Tuomet dėl tyrimų reikalingumo sprendžia jo šeimos gydytojas ar kitas jį gydantis gydytojas specialistas. Net ir jaunesni ar vyresni nei prevencijos programose nustatyto amžiaus žmonės, pastebėję pakitimų ar sveikatos sutrikimų, turėtų patys nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, prireikus, nusiųs į nemokamą gydytojo specialisto konsultaciją. Visi šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto paskirti tyrimai tokiais atvejais privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams atliekami nemokamai, o prireikus gydymo, jis taip pat apmokamas privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, neatsižvelgiant į apdrausto paciento amžių.

"Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ragina gyventojus rūpintis savo sveikata, nedelsti ir profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio. Nemokamai tai padaryti galima dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų prevencinių programų", – asmeninės atsakomybės svarbą pabrėžė VLK atstovas.

Preliminariais VLK duomenimis, pernai pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą pasitikrino 119 tūkst., pagal krūties vėžio – 106 tūkst., pagal prostatos vėžio – 96 tūkst., pagal storosios žarnos vėžio – 230 tūkst. žmonių. Panašios tendencijos buvo stebimos ir ankstesniais metais.

Sulaukia daug skundų

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skundų, panašių į kaunietės Janinos, sulaukia gana dažnai. Būta situacijų, kai po tyrimų paaiškėjo, kad amžiaus ribos nustatymai – pagrįsti. Tiesa, kai kuriais atvejais diskriminacija vis dėlto buvo pripažinta.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Praėjusių metų pabaigoje Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad specialių protezų kompensavimo tvarka diskriminavo vyresnius žmones su negalia. Ji kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, rekomenduodama panaikinti nepagrįstą reikalavimą dėl amžiaus, o tokį sprendimą priėmė po to, kai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipėsi pensinio amžiaus moteris, negavusi kompensacijos šlaunies protezui su hidrauliniu kelio sąnariu.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą praėjusiais metais taip pat kreipėsi asmuo su negalia, kuriam, sulaukus 18 metų, kompensuojamųjų sauskelnių skaičius per mėnesį sumažėjo nuo 60 iki 45 vienetų. Skunde teigiama, kad sulaukus pilnametystės, sveikatos būklė ir medicinos pagalbos priemonių poreikis nepasikeitė, todėl, pareiškėjo teigimu, sumažinus skiriamų kompensuojamųjų priemonių kiekį, jis diskriminuojamas dėl amžiaus ir savo negalios. Įvertinusi situaciją, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė konstatavo, kad valstybė turi tinkamai pasirūpinti asmenimis su negalia jų nediskriminuodama. Nustačiusi Lygių galimybių įstatymo pažeidimą, kontrolierė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, siūlydama keisti medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką taip, kad ji užtikrintų būtinų priemonių įsigijimą, nepriklausomai nuo amžiaus.

Neaišku – kreipkitės

"Atsakant į jūsų klausimą, svarbu išanalizuoti kiekvieną paminėtą atvejį atskirai, pasitelkti ekspertų įžvalgas, jei yra, mokslinius tyrimus, statistiką apie gyventojų poreikius ir t.t. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkai, gavę tokį skundą, įsigilina į visus susijusius teisinius dokumentus ir faktines aplinkybes", – tvarką dėstė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus teisininkas Karolis Čepas.

Galimi diskriminacijos atvejai, anot jo, tarnyboje tiriami vadovaujantis Lygių galimybių įstatymu, kuris apibrėžia, kas yra tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija. Ten numatytos ir išimtys, kas nelaikoma diskriminacija. Viena iš išimčių – įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

"Noriu pabrėžti – tam, kad apribojimai būtų teisėti, jie pirmiausia privalo būti reglamentuoti įstatymais. Ir jie turi būti pagrįsti objektyviomis ir protingumo principą atitinkančiomis priežastimis. Jei žmonės mano, kad koks nors apribojimas pažeidžia jų lygias galimybes, raginame tarnybai pateikti skundą", – išsklaidyti kilusias abejones su specialistų pagalba kvietė K.Čepas.


Pasitikrinti dėl onkologinių ligų bus paprasčiau

Vidurio ir Vakarų regiono atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centru tapus Kauno klinikoms, žmonėms bus paprasčiau nemokamai pasitikrinti dėl onkologinių ligų – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio.

Artimiausiu metu numatoma paskirti analogišką Rytų regiono centrą, kuris koordinuos prevencinių onkologinių susirgimų programas, teikiamas rytinių Lietuvos regionų gyventojams. Šiuo centru pretenduoja tapti Nacionalinis vėžio institutas ir Santaros klinikos Vilniuje.

Tikimasi, jog tokie centrai padės užtikrinti, kad prevencinėse gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio programose, kaip ir kitose ES šalyse, dalyvautų 70–80 proc. atitinkamai grupei priklausančių žmonių, o onkologinė liga būtų aptikta kaip galima anksčiau ir leistų greičiau pradėti gydymą.

Žinoma, tai leis užtikrinti, kad kokybiškos, mokslo įrodymais pagrįstos paslaugos taptų dar labiau prieinamos, apie jas sužinotų kuo daugiau gyventojų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

PEDERASTINES LIETUVOS

PEDERASTINES  LIETUVOS   portretas
kasdienybes ..... salin konservatlybersastiniu kgbesniku HUNTA---LAISVE LIETUVAI IR TAUTAI....

Anonimas

Anonimas portretas
Didziule geda lietuvos pensininkams. Kai mus KASDIENA puola baisus agresorius Rusija ir Lietuva deda DIDZIULES lesas ir pastangas atremti Rusijos agresija ir atakas, jus pensininkai dar drystat reikalauti didesniu pensiju, pigesniu vaistu. Tai geda pries visa demokratini pasauli. JUSU PIRMUTINE PAREIGA SULAUKUS PENSIJOS - vardan tos Lietuvos NUSIZUDYTI kad jusu pensija butu panaudota pirkti ginkluotei ir sviestui Amerikos ISVADUOTOJAMS.

Safyras

Safyras portretas
Politikai dosniai dalina reklamas, o nesugebama nei poliklinikose, nei ligoninėse nupirkti muilo ir tualetinio popieriaus, nekalbant apie kokybiškesnį maistą ligoninėse... Gydytojai deda visas pastangas, kad ligonis pasveiktų, tačiau vien viltimi sotus nebūsi... O nemirtingi būna tik meno kūriniai, o visa kita-tai tik laiko klausimas kada ir kam ateis ta paskutinė valanda, tik gaila, kad kai kas sutrumpina tą kelią per savo godumą ir nenorą nei keistis, nei kažką keisti gyvenime... Skandalai žurnalistams ir TV vadovams yra įdomesni už tikrai naudingą ir įdomią informaciją... Todėl ir žiūrėti nėra ką, nors lėšos išleidžiamos didelės menkaverčiams projektams ir kino filmams...
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių