Ligų priežastis – nevėdintos patalpos

Žmonės, dirbantys arba gyvenantys nevėdinamose, drėgnose, apipelijusiose patalpose, net 75 proc. labiau rizikuoja susirgti kvėpavimo takų ligomis, alergijomis.

Žiemą ir vasarą

Grynas ir švarus oras yra viena svarbiausių gyvybės egzistavimo sąlygų. Suaugęs žmogus per parą sunaudoja apie 30 kg, arba 25 tūkst. litrų, oro, o maisto – tik apie 1 kg, skysčių – apie 3 litrus.

Tačiau oras, kaip ir maistas, turi būti kokybiškas ir neužterštas kenksmingomis medžiagomis, nes nuo to priklauso žmogaus sveikata.

Pasaulyje kasmet dėl apsinuodijimų patalpose miršta apie 4,3 mln. žmonių. Pagrindinė apsinuodijimų ir ligų priežastis yra per didelė kietųjų dalelių ir smalkių koncentracija ore.

Patalpų oro kokybė priklauso ne tik nuo oro judėjimo greičio, bet ir nuo drėgmės bei kitų mikroklimato parametrų. Jie yra skirtingi šiltuoju ir šaltuoju metų laikais. Oro temperatūra žiemą turi būti 18–22 laipsniai šilumos, santykinė drėgmė – 35–60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/sek. Šiltuoju metų laiku sveikatai palanki oro temperatūra – 18–28 laipsniai šilumos, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/sek.

Jei rasoja langai, vadinasi, patalpų vėdinimas blogas. Tinkamas patalpų oras – nei per sausas, nei per drėgnas.

Patalpas būtina vėdinti

Tyrimais nustatyta, kad gerai izoliuotuose nevėdinamuose arba prastai vėdinamuose daugiabučiuose pastatuose oro tarša gali būti kelis ar net keliasdešimt kartų didesnė nei lauko oro.

Patalpų oro kokybės užtikrinimas itin svarbus šaltuoju metų laiku, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.

Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, dirbantys minimaliai vėdinamose patalpose, net 50 proc. dažniau negaluoja ir serga, nei tie, kurių darbo vietose oro kaita dvigubai intensyvesnė.

Dėl šios priežasties kenčia darbo produktyvumas, patiriami finansiniai nuostoliai. Oro teršalams ypač jautrūs kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės. Jie daugiau laiko praleidžia namų aplinkoje, todėl šeimoms, auginančioms mažus vaikus, užtikrinti oro kokybę gyvenamosiose patalpose yra itin svarbu.

Namų aplinkoje mus supa daugybė oro taršos šaltinių. Tai buitiniai elektroniniai prietaisai, patalpų apdailai ir baldų eksploatacijai naudojamos sintetinės medžiagos, patalpoms valyti ir grožio procedūroms reikalingos kosmetikos ir buitinės chemijos priemonės. O kur dar tabako dūmai, gamtinės dujos, išsiskiriančios maisto ruošimo metu, dulkės, žiedadulkės, lietaus drėgmė, gyvūnų plaukai ir jų išskiriami kvapai bei kita.

Silpnina imunitetą

Nevėdinamose patalpose sparčiai daugėja anglies dvideginio, kurį iškvepia namų gyventojai. Šių dujų perteklius ne tik sumažina darbingumą, bet gali sukelti pasikartojančius galvos skausmus. Namuose su židiniais, juos kūrenant, į patalpas gali patekti dūmų.

Teršalai, esantys gyvenamojoje patalpoje, su dulkėmis patenka į kvėpavimo takus, silpnina imunitetą ir gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, kurių dažniausi – sudirgintos ir ašarojančios akys, užsikimšusi nosis ir intensyvesnė sloga, gerklės skausmas, odos sausumas, niežulys ir bėrimas.

Retesniais atvejais jaučiami erzinantys galvos skausmai, irzlumas, mieguistumas, suprastėjusi dėmesio koncentracija.

Lėtiniai sveikatos sutrikimai gali pasireikšti ne iš karto, o net po daugelio metų. Apsinuodijimų priežastimi gali būti ir smalkės, kurios į patalpas gali patekti iš nesandarių krosnių, katilų ar dūmtraukių.

Drėgmė nedingsta

Oro kaita gyvenamosiose patalpose būtina. Vėdinimo dažnumas priklauso nuo veiklos, kuria užsiimame namuose. Jei susikaupia daugiau garų (verdant, skalbiant ir pan.), lakių medžiagų (meistraujant), būna daugiau žmonių – teks dažniau ir plačiau atverti langus.

Vėdinant patalpas reguliuojama ir jų drėgmė. Ypač kruopščiai vėdinti turėtų tie, kurie namuose rūko. Tabako dūmuose yra smulkių dulkelių, chemikalų, taip pat ir kancerogeninių medžiagų.

Drėgmė kaupiasi ant šalčiausių pastato vietų – langų, su lauku besiribojančių sienų. Kai drėgmė patalpose viršija 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Jie išskiria mikotoksinus, kurie pasižymi neurotoksiniu poveikiu ir silpnina imunitetą. Be to, pelėsis ne tik skleidžia nemalonų kvapą, bet ir gadina sienas, lubas, baldus, sukelia alergines reakcijas, kvėpavimo, odos ir net onkologines ligas.

Dažnai šildymo sezono metu drėgmė patalpose nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio ir gali sumažėti iki 20 proc. – kaip dykumoje. Toks sausas oras išdžiovina nosies ir gerklės gleivinę. Taip atsiveria galimybė virusams ir bakterijoms patekti į kvėpavimo takus, padidėja jautrumas oru plintantiems cheminiams teršalams ir alergenams, paūmėja astmos, alergijos simptomai, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.

Kada ir kaip vėdinti patalpas?

Vėdindami kambarius nepamirškite, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–22 laipsniai šilumos, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc.

Tam, kad oras patalpoje būtų kokybiškas, jis neturi užsistovėti. Pusė patalpos oro kiekio turi būti pakeičiama kas valandą.

Net ir žiemą reguliariai, bent kelis kartus per dieną, vėdinkite gyvenamąsias patalpas.

Kai nėra galimybės užtikrinti reguliaraus patalpų vėdinimo, patalpas išvėdinkite bent jau rytais ir prieš miegą.

Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros), nei po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį. Tik nepamirškite, kad skersvėjo veikiamose patalpose neturi būti žmonių, nes jie gali peršalti.

Ypač gerai reikia vėdinti vonią, tualetą, virtuvę, palėpę ir rūsį. Šiose patalpose galima įsirengti oro ventiliatorius.

Pasinaudoję vonia ar dušu, patalpos duris keletui valandų palikite atviras, kad patalpa išsivėdintų.

Bent kartą per pusmetį nuvalykite ventiliacijos kanalų groteles virtuvėje, vonioje, tualete.

Patalpas ir paviršius valykite tik su drėgna šluoste.

Gyvenamosiose patalpose galima suprojektuoti ir įsirengti vietinę ar centrinę mechaninę vėdinimo ar kondicionavimo sistemą.

Net ir šaltuoju metų laiku namuose reikia palaikyti 35–60 proc. drėgmę. Namuose, esant sausam orui, patalpas reikia drėkinti.