- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis dažniau ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų ir pasipiktinimų, ar vis dėlto reikia mokėti už magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus? Specialistai primena, kad apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) pacientams, kaip ir už kitus gydytojo paskirtus brangiuosius tyrimus, tarp jų ir už MRT, su gydytojo siuntimu papildomai mokėti nereikia.
MRT tyrimai Lietuvoje atliekami jau ne pirmus metus, juos gydantis gydytojas gali skirti tiek ambulatoriškai, tiek stacionare gydomiems pacientams. Svarbu žinoti, kad jei apdraustiesiems PSD šis tyrimas atliekamas stacionare, tokiu atveju jo išlaidos yra įskaičiuotos į bendrą paciento gydymo ligoninėje kainą, o jei tyrimas reikalingas ambulatoriškai gydomam pacientui – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas su gydytojo specialisto siuntimu.
Bet kuriuo atveju sprendimą, ar konkrečiam pacientui reikalinga atlikti tokį tyrimą, esant tam tikriems sveikatos sutrikimams, priima gydantis gydytojas. Siuntimą brangiesiems tyrimams ir procedūroms, apmokamiems iš PSDF biudžeto lėšų, išduoda tik antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis specialistas. Skirdamas MRT tyrimą, gydytojas turi atsakingai įvertinti jo būtinumą ir galimą poveikį paciento sveikatai, skirti jį pagrįstai. Ligos ir būklės, kuriais atvejais atliekamas MRT, yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Trumpai tariant, MRT atliekami, kai visi kiti tyrimo metodai yra nepakankamai informatyvūs ir būtina patikslinti diagnozę.
„Skubame nuraminti visus – jeigu gydytojas jus siunčia MRT atlikti su siuntimu, tokiu atveju mokėti nereikia – mokėti nereikia nei už tyrimą, nei už jam atlikti reikalingas vienkartines priemones ir medžiagas. Dažniausiai siūlomi neva specialūs vienkartiniai medicininiai drabužiai, tačiau pastarieji nėra būtini, o susimokėti už juos papildomai, žinoma, paprašoma, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė, – beje, ambulatoriškai gydomas pacientas turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje jam būtų suteikta ši paslauga, o siunčiantis gydytojas turi informuoti, kokiose įstaigose ji teikiama. Siuntime negali būti nurodyta konkreti įstaiga ar specialistas.“
Pasak VLK atstovės, už MRT tyrimą mokėti nereikės, jei pacientas su siuntimu kreipsis į gydymo įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF. Nors dėl tyrimų, taip pat ir MRT, skyrimo pacientams sprendžia gydantis gydytojas, neretai pacientai pasirenka tyrimą ar procedūrą savo iniciatyva – tuomet faktinę jo kainą reikia susimokėti gydymo įstaigos kasoje. Mokėti už MRT reikia ir tiems, kurie nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat ir jei pageidaujantiems nelaukti tyrimo bendroje eilėje.
Svarbu žinoti ir tai, kad jei gydytojo siuntime įrašyta siunčiančiai įstaigai pateikti tyrimo vaizdo kopiją, už ją pacientui mokėti nereikia. Specialistai perspėja, kad dažnai gautą vaizdą siūloma įrašyti ir pacientui. Jei pacientas dėl kažkokių priežasčių pats pageidauja turėti vaizdo kopiją (pavyzdžiui, USB laikmenoje) – už ją reikės sumokėti. Tačiau tai nėra būtina, nes gydantis gydytojas tiesiogiai gaus paciento MRT tyrimo nuotrauką arba aprašą.
VLK primena, kad gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, o pacientas turi teisę rinktis. Taip pat gydymo įstaigose turi būti patvirtinta aiški mokamų paslaugų teikimo tvarka ir suteikta galimybė pacientams su ja susipažinti.
PSDF lėšomis kompensuojami MRT tyrimai Lietuvoje atliekami 17 gydymo įstaigų: Vilniuje – Centro poliklinikoje, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, Kaune – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ligoninėje, Kauno Šilainių poliklinikoje, Respublikinėje Kauno ligoninėje, Klaipėdoje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Respublikinė Klaipėdos ligoninėje, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, o taip pat ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, Regioninėje Telšių ligoninėje, UAB „Bendrosios medicinos praktika“, UAB „SK IMPEKS medicinos diagnostikos centre“, UAB „Mažeikių MCT“ ir jos filiale, UAB „Affidea Lietuva“ ir jos filialuose, UAB „Tomografija“.
VLK duomenimis, vien ambulatoriškai gydytiems pacientams pernai suteikta daugiau kaip 107 tūkst. MRT paslaugų, už jas iš PSDF biudžeto sumokėta kiek daugiau nei 11 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?1
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...