Medikai: vėžys būsimai mamai nėra nuosprendis

Neabejotina, kad kūdikio besilaukiančios moterys – jaunos ir sveikos. Sirgti vėžiu? Tai – neįmanoma. Tačiau taip yra, ir vis dažniau. Tai patvirtina ir akušeriai ginekologai, ir onkologai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė profesorė mokslų daktarė Daiva Vaitkienė nėštumo, sergant onkologinėmis ligomis, nedramatizuoja ir mielai atsako į klausimus šia tema.

– Kas nutiko, kad medikai vis dažniau diagnozuoja sunkią ligą moterims, kurios net sloga neturėtų sirgti?

– Atsakymas labai paprastas: dabar gimdo vyresnio amžiaus moterys. Su metais didėja sergamumas, onkologinėmis ligomis – taip pat. Įrodymų, kad jas išprovokuotų nėštumas, nėra. Socialinių ir medicininių problemų kyla dėl to, kad akušeriai, prižiūrintys nėščias moteris ir gimdymus, labai retai susiduria su onkologija. Jų pacientėms įtariant vėžį, net tokią mintį visi veja į šoną. Išties, tai visiškai nesiderina.

Tenka pripažinti, kad kartais onkologinių ligų diagnostika vėluoja, akušeriai, nesusidurdami su jomis, gal jų neatpažįsta, gal net nepamąsto apie jas. Onkologai yra įpratę diagnozuoti ir gydyti vėžį, bet neįpratę matyti onkologine liga sergančios nėščiosios. Kai tokia pas juos patenka, gydymas labai problemiškas. Iš karto kyla klausimas: o kaip vaisiui? Visi chemoterapiniai vaistai kartu yra ir nuodai. Operacijos taip pat kelia rizikos, spindulinė terapija įmanoma ne visada. Taigi, onkologams iškyla daugybė klausimų, kaip gydyti nėščiąją. Šeimos gydytojus neretai išgąsdina vien nėštumas, o susidūrus su nėštumo ir vėžio deriniu, apskritai tampa labai baisu.

– Tai išties baisu? Ir nieko paguodžiančio?

– Mūsų klinikoje po vienu stogu yra viskas: ir akušerija, ir perinatologija, ir ginekologija, ir onkoginekologija, nors net Jungtinėse Amerikos valstijose onkologija nuo akušerijos – už septynių mylių. Mes per keletą metų psichines problemas susidėliojome į vieną kontekstą ir dirbdami komandoje jau nebesibaiminame, diagnozavę vėžį nėščiai moteriai. Kaupiame patirtį, rūpinamės bei domimės, kaip kuo geriau padėti toms pacientėms. Jų gydymas nėra tapatus kitiems ligoniams, net diagnostika sudėtingesnė. Radiologiniai – apšvitos metodai ne visada galimi nėštumo metu, o mes norime diagnozuoti laiku, gerai ir parinkti patį tinkamiausią gydymo būdą.

– Ir tai vis dėlto įmanoma?

– Prieš 20–30 metų ginekologai sunkiai įsivaizdavo šį derinį. Vėžio diagnozė dažniausiai buvo nuosprendis moters nėštumui. Ir dabar sutinkame pacienčių, kurioms širdyje išlikęs didžiulis skaudulys, kad turėjo nutraukti nėštumą, nes buvo diagnozuota onkologinė ar net tik ikivėžinė liga. Dabar galiu nuraminti: jei taip įvyko, yra labai mažai onkologinių ligų, kaip, pavyzdžiui, labai agresyvios formos kraujo vėžys, dėl kurio nėštumą reikėtų nutraukti, kad moteriai būtų galima skirti labai agresyvų gydymą, o vaisius jo tiesiog neatlaikytų.

Kitu atveju, vėžį diagnozavus pačioje nėštumo pradžioje, nebent pati ligonė norėtų nutraukti nėštumą, įvertinusi situaciją, manydama, kad nesusitvarkys su užklupusia liga, jos gydymu, galimomis gydymo ir nėštumo sąlygotomis komplikacijomis bei dažnai per anksti gimusio kūdikio priežiūra. Mes savo darbo praktikoje taikome nėštumui adaptuotus onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo būdus, jie pritaikyti kiekvienam nėštumo trimestrui.

Nėštumas neturi būti aukojamas dėl atsiradusios ligos. Konferencijose girdime vis daugiau moterų liudijimų, kaip jos jautėsi, išgirdusios džiuginančią žinią, kad laukiasi kūdikio, ir morališkai žlugdančią informaciją apie užklupusią piktybinę ligą. Viename Europos ginekologinės onkologijos kongrese viena pacientė pasakojo, kaip jautėsi, kai jai nėštumo pradžioje buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys. Į pasiūlymą atsisakyti vaisiaus ir pradėti taikyti patį agresyviausią gydymą moteris atsakė: "Kaip galėčiau nužudyti tą, kas man dovanojo naują gyvybę?" Ji sakė esanti dėkinga nėštumui, nes tik dėl jo nuėjo pas gydytojus. Jeigu ne nėštumas, gimdos kaklelio vėžys, kuris vystosi lėtai ir dažnai be jokių simptomų, galėjo būti aptiktas dar po kelerių metų ir jau gerokai pažengęs.

Onkologinės ligos gydymo prognozė nėštumo metu priklauso, kaip ir visiems ligoniams, nuo stadijos, kada vėžys diagnozuotas, ir jo agresyvumo.

Mes turime moteris sustiprinti, išaiškinti, kad joms galime padėti.

– Ir pavyksta padėti, išsaugant nėštumą?

– Turime daug sėkmės atvejų, kai viskas baigėsi gerai. Onkologinės ligos gydymo prognozė nėštumo metu priklauso, kaip ir visiems ligoniams, nuo stadijos, kada vėžys diagnozuotas, ir jo agresyvumo. Būta nuomonių, kad nėštumas kaip būsena gali stimuliuoti, skatinti vėžio plitimą, bet tokių įrodymų nėra.

– Kokių organų vėžys dažniausiai diagnozuojamas nėščiosioms?

– Daugiausia moterų serga gimdos kaklelio vėžiu, iš jų ir nėščiosios. Tai mūsų skaudulys, pagal sergamumą ilgai buvome antri Europoje, po rumunų. Dabar esame ketvirti ar penkti, bet ne mūsų rezultatai pagerėjo, o kitų statistika tapo realesnė.

Antroje vietoje – krūties vėžys. Jį kasmet diagnozuojame maždaug dešimčiai mūsų pacienčių. Daug rečiau pasitaiko nėščiųjų, sergančių skrandžio, kepenų, plaučių vėžiu. Kad ir kokia būtų onkologinės ligos lokalizacija, apie nėštumo nutraukimą negali būti nė minčių. Jei, gydydami mamą, vaisiaus ir negalime išauginti iki galutinio gimimo termino, tai iki vaisiaus gyvybingumo ir galimybės sėkmingai gimti – neabejotinai.

– Ir vaisiui nekenkia vėžio gydymo metodai, kuriuos dauguma ligonių pakelia nelengvai?

– Gydymo metodai yra trys: chirurgija, chemoterapija ir spindulinė terapija. Jei galima operuoti – operuojama. Tai atliekant pirmame nėštumo trimestre narkozė, kraujospūdžio kitimas operacijos metu gali daryti poveikį organų formavimuisi, bet iš esmės galima operuoti bet kada. Galimos pagrindinės komplikacijos – priešlaikinis gimdymas, persileidimas, priklausomai nuo to, kiek chirurginė trauma operacijos metu gali paveikti motinos kraujotaką ir vaisiaus vystymąsi. Smarkiai bijoti nereikia, situacijų, kad kategoriškai nebūtų galima nėščiosios operuoti, nėra.

Su chemoterapija – kitaip. Pirmame nėštumo trimestre formuojasi vaisiaus organai, todėl šio gydymo metodo neskiriame. Kai organai susiformuoja ir antrame trimestre tik vystosi, tobulėja, chemoterapija galima. Šis metodas stabdo ligos progresavimą, bet visiškai jos neišgydo, gydymas dar paprastai tęsiamas ir po nėštumo. Dėl to kai kurios moterys chemoterapijos nėštumo metu atsisako, nenorėdamos poveikio vaisiui, ir gydymą atideda po gimdymo.

Chemoterapijos preparatų poveikis vaisiui yra tyrinėjamas jau daug metų: vieni vaistai kenkia daugiau, kiti mažiau, poveikis vaisiui taip pat nevienodas. Kartais net dvynius tas pat gydymas paveikia skirtingai: vieno visai nepaveikia, kitam padaro įtakos, nes vis dėlto tai yra nuodas. Paskutinį nėštumo mėnesį taip pat negalima skirti chemoterapijos. Kol vaisius mamos organizme, jos kepenys sugeba metabolizuoti visus neigiamus vaisto skilimo produktus. Jei kūdikis netyčia gimtų, kol chemoterapija dar veikia, nebrandžios ką tik gimusio naujagimio kepenys negalėtų pašalinti iš organizmo toksiškų vaistų skilimo produktų, taip naujagimio organizmas būtų nuodijamas.

– Spindulinė terapija taip pat gali būti taikoma?

– Pirmąjį nėštumo trimestrą ji veikia pagal principą: viskas arba nieko. Spindulius nukreipus ta linkme, kur yra vaisius, jis žūtų. Gimdos kaklelio vėžiu sergančiai nėščiajai spindulinės terapijos taikyti negalima. Tokiu atveju taikoma chemoterapija arba moteris renkasi laukimo taktiką. Jei ligos stadija ankstyva, sėkmingai sulaukiama gimdymo ir tik tada gydomasi.

– O kaip atliekami tyrimai? Juk šiais laikais nemažai jų – radiologiniai?

– Dažnai gydytojai, retai susiduriantys su nėščiomis ir onkologinėmis ligomis sergančiomis moterimis, galvoja, kad tyrimų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, net rentgeno metodu skirti negalima. Tai netiesa: metodas priklauso nuo zonos, kuri tiriama. Krūtinės ląstos, galvos zonose galimi visi radiologinės diagnostikos metodai. Jei vėžys įtariamas dubens ar ginekologinėje srityse, kompiuterinės tomografijos skirti negalima.

Magnetinis rezonansas yra visai kas kita, tyrimus šiuo metodu galima atlikti viso nėštumo metu, tik negalima naudoti kontrastinių medžiagų. Nėštumo būklė negali diskriminuoti moters dėl diagnostikos tikslumo, nes jis labai svarbu, parenkant gydymo metodą. Net vaisiaus tyrimas magnetinio rezonanso metodu gali būti atliekamas dėl apsigimimų diagnostikos, norint įvertinti širdies, smegenų struktūrą.

– Onkologinėms ligoms gydyti vis dažniau taikoma biologinė terapija. Gal tai – išeitis nėščiosioms?

– Biologiniai vaistai onkologinėms ligoms gydyti slopina neoangiogenezę – naujų kraujagyslių susidarymą, o vaisiui reikia vystytis, ląstelėms dalintis. Vaistai, kurie toje srityje neištirti, negali būti skiriami. Onkologija yra ta sritis, kur sunkiausia gauti mokslines išvadas, pagrįstas atsitiktine atranka. Jei bet kokioje medicinos srityje atliekant tyrimus galima duoti placebo, vieną ligonį gydyti, kitą – ne, tai onkologijoje to būti negali.

Moters jutimai kartais būna pranašiški, troškimai, pasiaukojimas gali tapti pagijimo šaltiniu.

Vėžio gydymo nėštumo metu patirtis kaupiama, jungiant onkoginekologų ir perinatologų patirtį. Tiek JAV, tiek Europoje yra tik po vieną tuo užsiimantį centrą. Atliekama daugybė tyrimų, kviečiamos prisijungti visos šalys, siekiant sukaupti kuo daugiau duomenų apie vaikų vystymąsi, jų raidą, vaikystę, paauglystę, ligas, kai mamos buvo gydomos chemoterapija. Siekiama išsiaiškinti, kaip veikia skirtingi cheminiai preparatai. Yra duomenų, kad jų daroma žala skiriasi. Kartais stebina, kai net labai toksiški cheminiai preparatai neturi didelio poveikio vaisiui. Taip yra turbūt dėl to, kad pralaidumas per placentos barjerą kiekvieno vaisto yra skirtingas, o jo pašalinimas iš organizmo labai priklauso nuo nėščiosios sveikatos, jos kepenų ir inkstų darbo intensyvumo, kuris nėštumo metu yra kitoks ir dar kinta kiekvieną nėštumo trimestrą.

– Ar moterų nuo onkologinių ligų neapsaugotų profilaktika, sveikatos patikra, rengiantis motinystei?

– Sąmoningos moterys tikrai tikrinasi sveikatą ir tai, kas nustatoma profilaktiniais tyrimais, patvirtina, kad ji gera. Gimdos kaklelio vėžys pasitaiko labai dažnai, bet kartais jis išaiškėja vien nėštumo metu tik todėl, kad moterys patikroje anksčiau nedalyvavo. Skrandžio, kepenų, plaučių vėžio profilaktinės patikros nėra ir moteris turi būti fatalistė, kad, ruošdamasi nėštumui gerai jausdamasi prašytų atlikti fibrogastroskopiją, kolonoskopiją ar radiologinius tyrimus. Mūsų patarimas – saugokite sveikatą, venkite nuolatinio streso. Planuojant nėštumą, pakanka bendros sveikatos patikros. Gimdos kaklelio patikros programoje dalyvauti reikia visoms moterims, nepriklausomai nuo reprodukcinių planų. Kitos patikros programos, krūtų ir storosios žarnos vėžio, orientuotos į vyresnę visuomenę, kai  nėštumo klausimas jau neaktualus. Ir kitose šalyse taip yra. Vėžys nėštumo metu nėra dažnas reiškinys, jo statistika tarp Europos šalių nesiskiria.

Ne viena moteris dėkinga savo kūdikiui, kad jo besilaukdama sužinojo serganti ir pradėjo gydytis. (123rf.com nuotr.)

– Minėjote psichinę būklę: ji turi didelės reikšmės susirgus, jei vaisių sėkmingai išnešioja moterys, vėžiu sergančios ir net nesigydančios?

– Tikrai taip, psichinė būsena labai svarbi. Bet kokia liga susirgę sielojamės, o nėščia moteris jaudinasi ir už save, ir už vaikelį. Atsiradus rimtų ligų įtarimų nėštumo metu mes siūlome pagalbą, patys paguodžiame. Antra vertus, bet koks pokytis nėštumo metu dar nereiškia, kad tai jau tikrai liga, ypač piktybinė. Pastebėję įvairių darinių nėštumo metu negalime slėpti objektyvios informacijos nuo pacientės, kad ir kaip ši žinia pacientę nuliūdintų. Mūsų, medikų, pareiga – paaiškinti, kad įtariant ligą reikia ištirti ir ją patvirtinti ar paneigti. Turime pasakyti, dėl ko skiriame sudėtingus radiologinius tyrimus, siūlome diagnostinę laporoskopiją, kas didina persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką. Suprantu, kaip vien ligos įtarimo faktas žmogų paveikia.

Savo praktikoje turėjau moterį, kuriai nėštumo metu buvo diagnozuotas didelis cistinis darinys kiaušidėje. Tyrimas ultragarsu, kurį visada atliekame pirmiausia, rodė didelę kiaušidžių vėžio riziką. Dėl to būtina operacija, nes šis vėžys – viena iš klastingesnių ir greičiau progresuojančių ligų.

Prieš 20–30 metų ginekologai sunkiai įsivaizdavo šį derinį. Vėžio diagnozė dažniausiai buvo nuosprendis moters nėštumui.

Išoperavus paaiškėjo, kad darinys – gerybinis. Nėštumo eiga nenukentėjo, bet moteris pasipiktino: "Mane, nėščią profesorė taip prigąsdino, kaip šitaip galima? Aš visą laiką iki operacijos galvojau, kad man vėžys, o jo nėra."

Ačiū Dievui, kad tos ligos nebuvo. Suprantu tą moterį, daug apie ją galvojau. Bet juk laiminga pabaiga, nesuteikiant skausmo, tiesiog buvo neįmanoma. Belieka džiaugtis, kad liga buvo gerybinė, priešingai, nei mano prognozė būtų pasitvirtinusi. Argi tuomet ta moteris būtų jautusis geriau?

Sėkminga baigtis būna tikrai dažnai, su mūsų pagalba ir be jos. Ne visos moterys sutinka gydytis, kai kurios nusprendžia tai daryti pagimdžiusios. Mūsų pareiga – informuoti apie ligos eigą, galimus padarinius, o sprendimą priima mūsų pacientės. Vienai jų, besilaukusiai kūdikio, dėl vėžio buvo pasiūlyta radikali operacija – pašalinti visą gimdą su vaisiumi. Moteris ryžosi išnešioti visą nėštumą. Gimda su augliu buvo pašalinta cezario operacijos metu, po to skirtas spindulinis gydymas. Pacientė pasveiko, šiandien jos sūnui – keturiolika metų.

Moters jutimai kartais būna pranašiški, troškimai, pasiaukojimas gali tapti pagijimo šaltiniu. Vidinė stiprybė gali padaryti stebuklus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių