Medikų algų klausimas – tik ledkalnio viršūnė

Palaiko sąjūdį

"Džiaugiuosi, kad susikūrė Lietuvos medikų sąjūdis, kad jis garsiai išreiškė gydytojų norą oriai dirbti ir uždirbti. Jau keleri metai tas pačias problemas keliame susitikimuose su Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinių ligonių kasų atstovais, bet kultūringos, tylios kalbos mūsų valdžia negirdi", – sako Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos (DIGA) prezidentė Daiva Kazlauskienė.

Ji pareiškė įsitikinimą, kad politikai nebandys įbauginti Sąjūdžio, o išklausę priims tinkamus sprendimus, padidins išlaidas sveikatos priežiūrai, pasirūpins, kad liktų nenuskriausti ir pacientai, ir gydytojai.

"Kai kurių medikų darbo sąlygos kelia susirūpinimą visiems sistemos dalyviams. Susidariusi situacija, nors ir nėra šios valdžios veiksmų padarinys, ilgiau tęstis nebegali", – pabrėžia Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius.

Anot jo, aktyvus visuomenės įsitraukimas ir pritarimas Lietuvos medikų sąjūdžio peticijai parodė, kad neišvengiamai turi būti priimami sprendimai politiniu lygiu.

"Palaikome Lietuvos medikų sąjūdžio siekį gerinti darbo sąlygas mažiausiai uždirbantiems medicinos darbuotojams ir tikime, kad bendras visų organizacijų darbas leis sukurti palankesnę sveikatos sistemą tiek pacientams, tiek joje dirbantiems medikams", – sako A.Nastaravičius.

Kiek dar meluosime?

Apie tai, kad nemokamas gydymas Lietuvoje yra mitas, medikų bendruomenėje kalbama jau seniai.

"Nemažai konfliktų tarp gydytojų ir jų pacientų kyla todėl, kad valstybė nesugeba įdiegti ekonominiais skaičiavimais pagrįstos sveikatos priežiūros kainodaros ir gydymo įstaigos neišgali suteikti visų paslaugų už patvirtintus įkainius. Dėl to pacientai turi mokėti už medicinines priemones, tyrimus", – aiškina D.Kazlauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad, Konstitucinio Teismo išaiškinimu, mūsų Konstitucijoje įtvirtintos tik gyvybiškai būtinos nemokamos medicinos paslaugos.

"Bet vis dar gajus įsitikinimas, kad gydymas yra nemokamas. Tai viešai deklaruoja Valstybinė ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija", – piktinasi Diagnostikos ir gydymo asociacijos DIGA prezidentė.

Labai aiškiai ir garsiai reikia pasakyti: nėra visai nemokamos medicinos, nes valstybė nepajėgi sumokėti visiems norintiesiems už viską.

Gydymo įstaigų vadovai teigia, kad jau pavargo dirbti nuostolingai, nes valstybė už paslaugas sumoka nepakankamai. Nenorima patvirtinti realiomis sąnaudomis apskaičiuotų bazinių kainų, pagal kurias atsiskaitoma gydymo įstaigoms už jų suteiktas paslaugas, ligoniams patiems tenka susimokėti faktiškai antra tiek, kiek skiria valstybė.

"Labai aiškiai ir garsiai reikia pasakyti: nėra visai nemokamos medicinos, nes valstybė nepajėgi sumokėti visiems norintiesiems už viską. Valstybė moka krepšelio principu ir pagal apmokėjimo dydį tai būtų galima prilyginti ECO standartui", – įsitikinusi AND klinikos vadovė Vaida Raubienė.

Gydytojų inkvizicija

Ne vienas gydytojas turi per savo praktiką atvejų, kai, atrodo, nekalti ir logiški jo veiksmai užtraukdavo įstaigos vadovų ar teritorinių ligonių kasų nemalonę.

Medikai nebijo pasakyti tiesos, kad jie yra priversti vieni kitus apgaudinėti paciento ir gydytojo labui, kad vienas gautų paslaugą, o kitas – atlygį už ją.

"Yra patarlė – visiems geras nebūsi. Jeigu atsižvelgi į paciento pageidavimus, valdžia baudžia. Jei nori būti geras valdžiai – gausi skundą iš paciento. Tiek vienam, tiek kitam įtikti sunku, nes reikalavimai dažnai būna nepagrįsti ir nemotyvuoti. Pacientas nori visko, greitai ir nemokamai, ko, deja, valdžia neduoda, nors garsiai deklaruoja, kad tai daro. Dažniausiai stojame paciento pusėn, nors rizikuojame būti nubausti valdžios ne už piktybiškumą, o už gerą valią", – sako Vilniaus Pašilaičių šeimos medicinos centro direktorė Eglė Galgauskienė.

Yra patarlė – visiems geras nebūsi. Jeigu atsižvelgi į paciento pageidavimus, valdžia baudžia. Jei nori būti geras valdžiai – gausi skundą iš paciento. Tiek vienam, tiek kitam įtikti sunku, nes reikalavimai dažnai būna nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Medikai apgailestauja, kad valstybė atsakomybę už savo nesugebėjimą pasirūpinti sveikatos apsauga perkelia ant gydytojų ir slaugytojų pečių, kartu provokuodama konfliktą tarp paciento ir personalo. Šią problemą, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos DIGA valdybos nario Algirdo Mačiulaičio nuomone, galėtų sušvelninti atviras pripažinimas, kad valstybė negali visko apmokėti, todėl reikia sutarimo, kiek ir už ką moka ji ir kiek primoka pacientai.

Neskatina rūpintis sveikata

Mokslininkai yra apskaičiavę, kad kiekvienas profilaktikai išleistas euras duoda maždaug dešimties eurų grąžą. Vadinasi,  tiek sutaupoma vaistams, nes apie ligą sužinojus ankstyvoje stadijoje, stipresnis žmogus lengviau su ja kovoja, greičiau pasveiksta ir grįžta į darbą.

Nepaisant tyrimų, rodančių, kad lietuvių sveikata prastesnė už daugelio europiečių, ligų profilaktika mūsų šalyje vis dar yra podukros vietoje.

"Valstybė lyg ir deklaruoja, kad profilaktika labai svarbi ir į ją pirmiausia reikėtų investuoti, siekiant išsaugoti žmonių sveikatą. Taip kartu taupomos lėšos, nes užkirsti kelią ligai yra daug pigiau, negu ją vėliau gydyti. Deja, teorija visiškai skiriasi nuo praktikos", – apgailestauja "InMedica" klinikų tinklo medicinos direktorius Arūnas Ivanauskas.

Šiandienė finansavimo situacija, kai apmokėjimo gydymo įstaigoms sistema pagrįsta sergamumu, o ne profilaktika, neskatina žmonių labiau domėtis savo sveikata, o medikų – juos tirti.