Metus rūkyti, rizika susirgti plaučių vėžiu nebedidėja

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis iš viso nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 7872 asmenys. Iš jų daugiausiai mirė nuo plaučių vėžio – 1309 asmenys (44,3 atvejis 100 tūkst. gyventojų). Dažniausia plaučių vėžio priežatis yra rūkymas ir tik nedidelė dalis ligonių suserga dėl kitų rizikos veiksnių, tokių kaip oro užterštumas, asbestas ar radono dujos. Deja, Lietuvoje apie 70–80 proc. diagnozių sudaro 3–4 stadijos plaučių vėžys, kai liga yra išplitusi, o gydymas pavėluotas ir mažai efektyvus.

• Tabako rūkymas 15 kartų padidina riziką susirgti plaučių vėžiu.
• Rizika susirgti tiesiogiai priklauso nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės.
• Maždaug vienas iš aštuonių,  nemetusių rūkyti, miršta nuo plaučių vėžio.
• Metus rūkyti, rizika susirgti plaučių vėžiu nebedidėja.

Nustatyta, kad nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu praeina vidutiniškai 20-30 metų. Rentgenograma yra neefektyvus plaučių vėžio ankstyvo išaiškinimo metodas, nes parodo tik pažengusio vėžio stadijas. Vienintelė efektyvi plaučių vėžio prevencijos priemonė - mesti rūkyti.

Mūsų visuomenėje net tik aktyvus, bet ir pasyvus  rūkymas vis dar išlieka socialiai priimtinas, nes nesukelia tokių ūmių dramatiškų pasekmių, kaip, pavydžiui, rizikingas ar žalingas alkoholio vartojimas. Ypač didelį nerimą kelia vaikų ir paauglių rūkymas, nes jų  nervų sistema dar tik formuojasi, priklausomybė nuo tabako didina kitų psichikos sutrikimų ir ligų riziką.

Mokslinikai įspėja, kad jei jau susirgote vėžiu, metus rūkyti galima sumažinti antro vėžio išsivystymo riziką, o operacija ir pooperacinis žaizdų gyjimo periodas geresnis, nei tų, kurie nenutraukia rūkymo.

Kur kreiptis?

Pagalbos programa metantiems rūkyti „Jūs galite mesti rūkyti“ užsiėmimai grupėje vyksta – Vilniaus visuomenės sveikatos biure, Polocko 12-2,  kiekvieną pirmadienį nuo 18:00 val. iki 20:00 val.

Dalyvavimas nemokamas, registruokitės paspaudę čia.