Ministras V.P.Andriukaitis prakalbo apie kardinalius pokyčius

Sveikatos apsaugos ministras pasirengęs sugrąžinti ligonių dispanserizaciją, gydytojų vizitus į namus, trumpesnes konsultacijų ir tyrimų laukimo eiles. Ko gero, ten, kur mums bus paskirta.

Apie pastatų būklę

"Mes neturime laiko, mes dirbame", – taip Kauno klinikose susitikimą su Kauno regiono ligoninių vadovais pradėjo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Tai buvo tą dieną, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino jį sakydama: "Norėčiau pakviesti sveikatos ministrą, kuris labai daug žada, daug šneka, pradėti realiai dirbti."

Sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis aktyviai ėmėsi veiklos, vos pradėjęs eiti šias pareigas. Jis itin daug dėmesio skiria rajonų ligoninėms, kurių būklė daug prastesnė nei esančių didmiesčiuose.

Jau ne vieni metai sveikatos politika buvo orientuota į tai, kad ligoninių mūsų šalyje yra per daug, juolab neturtinga šalis negali visų jų aprūpinti šiuolaikine medicinos įranga. Ligoninės, esant mažiems paslaugų įkainiams, gyventojų šalyje mažėjant, neužsidirba nei įrangai, nei pastatų renovacijai.

Tačiau ministras V.P.Andriukaitis yra sakęs, kad svarbu ne siekti uždaryti mažąsias ligonines, o priešingai – rasti, kaip panaudoti jų potencialą pacientų gerovei. Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė, kurią pamačiusi Prezidentė apstulbo ir jos būklę įvardijo kaip nusikalstamo aplaidumo padarinį, yra ne vienintelė, kurią būtina renovuoti.

"Vilniaus infekcinių ligų ir turberkuliozės ligoninė tokia jau 70 metų. Net dvi santvarkas ji veikia tame pačiame kariškių garnizono pastate su tais pačiais tualetais lauke. Pritariu Prezidentei, kad taip neturėtų būti. Todėl Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pristato viso regiono struktūros ir galimą investicinių planų schemą, kurias ligonines reikia renovuoti, kuriose užsiimti ir kita veikla – sveikatinimo, socialinių paslaugų, globos. Gyventojų skaičius mažėja, jie senėja, akivaizdu, kad ten, kur dabar yra chirurgijos skyriai, reikia kurti gerontologijos ir panašiai", –

Kauno klinikose įvykusiame susitikime aiškino ministras V.P.Andriukaitis.

Jis sakė, kad be strateginino teritorinio investicijų planavimo negalima eiti į priekį.

"Deja, buvusieji finansų ministrai nesugebėjo parengti planavimo penkmečiui ar dešimtmečiui. Aš nebuvau finansų ministru, todėl man sunkiau vertinti. Neteko pasirašyti ir tvirtinti valstybės biudžeto ir investicinių programų biudžeto, kaip tenka tvirtinti šalies Prezidentei pastaruosius penkerius metus. Mano patarimas – tvirtinant biudžetą ir investicijas atkreipti dėmesį į tas zonas, kur yra nusikalstamo aplaidumo, ir jį įveikti. Esu pasiryžęs dirbti", – kalbėjo V.P.Andriukaitis.

Apie ligoninių klasterius

Šis susitikimas – pirmas per pastaruosius dešimt metų, kai susitinka keturių apskričių ligoninių vadovai, pabrėžė sveikatos apsaugos ministras.

Jo pavedimu kuriami klasteriai. Tai universitetinių, respublikinių ir rajoninių ligoninių bendradarbiavimo tinklas.

"Jis skirtas tam, kad būtų galima greitai, laiku suteikti pagalbą kiekvienam susirgusiam insultu, infarktu, vėžiu, patyrusiam sudėtingą politraumą ar kiekvienam susirgusiam vaikeliui, kad greitai atsidurtų specializuotoje įstaigoje. Operatyviai suteikus kvalifikuotą pagalbą tolesniam gydymui pacientas būtų nukreiptas atgal ir panašiai. Nutarimai, įsakymai priimti, skaičiavimai atlikti, taisyklės sukurtos. Apibrėžtos klasterių ribos. Greitosios medicinos pagalbos stotys, dispečerinės, ligoninių vadovybės ir priėmimo skyriai pagal nustatytas taisykles, gydymo metodikas, patvirtintus veiksmų planus teiks pagalbą vietoje ir perveš ligonį į centrą", – aiškino V.P.Andriukaitis.

Beveik visų ministro išvardytų ligų gydymo centrai Kauno apskrities gyventojams bus Kaune. Šiaulių apskrities ligonei pavedama bendradarbiauti su mažosiomis – rajonų ligoninėmis. Į jas vyks gydytojai konsultantai. Taip bus patogiau ligoniams.

Dar vienas klasterių privalumas – racionaliau naudojama brangi diagnostikos aparatūra.

Apie atlyginimą ir darbo krūvį

"Šiandien nemažai gydytojų dirba trijose ir daugiau darbo vietų. Yra dirbančiųjų net aštuoniose. Nepagrįsta jokiais racionaliais argumentais, kai tas pats gydytojas dirba Kaune, Mažeikiuose, Biržuose ir Akmenėje. Arba Klaipėdoje, Telšiuose, Raseniuose ir Radviliškyje. Arba Viniuje, Druskininkuose, Anykščiuose, Jonavoje ir Rokiškyje. Kaip suspėti? Nėra Lietuvoje tokios magistralės, kad būtų galima važiuoti 140 km/val.  greičiu. Jei transporto išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto – dar blogiau. Turime keliose darbovietėse dirbančiųių sąrašus, dėl to įspėjome įstaigų administratorius, pamėginsime racionalizuoti specialistų tinklą. Aštuoniose darbo vietose dirbantis gydytojas negali savo pareigų atlikti kokybiškai", – sveikatos apsaugos ministras priekaištavo gydymo įstaigų vadovams ir patarė ieškoti speciliastų artimiausiame regione.