Mokėti palydėti mirštantįjį – reikalinga ir kilnu

  • Teksto dydis:

Siekiant įteisinti gimdymus namuose, apie žmogaus palydėjimą į anapus iki šiol nebuvo kalbama. Paskutinės pagalbos mokymai, kuriuos pradeda vilniečiai, – išeitis oriam išėjimui.

Paliatyviosios pagalbos nauda

Ilgėjant gyvenimo trukmei, visuomenė vis labiau sensta. Natūralu, kad medikai turi vis daugiau pasiligojusių pacientų, sergančių sunkiomis, nepagydomomis ligos.

Tačiau net ir sergantis žmogus nori gyventi įprastai, savarankiškai, o jo išėjimas iš šio pasaulio turi būti orus. Dėl to šiandienos medicinoje vis svarbesnis vaidmuo tenka paliatyviosios pagalbos specialistams.

Vilniaus Centro poliklinikos Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos vedėjas Marius Čiurlionis įsitikinęs, kad daug žmonių Lietuvoje nežino ar labai mažai žino, kokia tai pagalba ir kokie specialistai ją teikia.

"Paliatyviosios medicinos siekis – mažinti, slopinti ir kontroliuoti ligos sukeliamus nemalonius simptomus, pavyzdžiui, skausmą, pykinimą, nerimą, o išėjimas iš šio pasaulio turėtų būti ramus ir orus. Prie paliatyviosios pagalbos paslaugų priskiriama ir dvasinė bei psichologinė parama tiek ligoniui, tiek jo artimiesiems", – aiškina M.Čiurlionis.

Dėl to paliatyviosios medicinos komandoje paprastai dirba ne tik gydytojas, slaugytojas ir pastarojo padėjėjas, bet ir socialiniai darbuotojai, pasichologai. Mokslininkai jau yra įrodę, kad geresnė gyvenimo kokybė teigiamai veikia ligos eigą.

Kuria bendrą sistemą

Neseniai Vokietijos mieste Frankfurte vyko paliatyviosios medicinos specialistų iš Škotijos, Danijos, Slovėnijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos susitikimas.

Į jį drauge kurti bendrus visai Europai paliatyviosios pagalbos mokymus buvo kviečiami atvykti atstovai iš šalių, kurios inicijuoja pokyčius paliatyviosios medicinos srityje.

Vokiečiai šiuos kursus organizuoja ir veda ne tik pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir ligoninėse, bet ir bažnyčiose, mokyklose, kultūros namuose.

"Paliatyvioji pagalba kitaip dar vadinama paskutiniąja pagalba. Visi esame girdėję apie pirmąją pagalbą ir jos mokymus, tačiau visuomenei juk reikia mokėti teikti ir paskutinę pagalbą", – atkreipė dėmesį Frankfurte vykusiame susitikime dalyvavęs M.Čiurlionis.

Naujosios vokiečių inicijuotos socialinės iniciatyvos tikslas – išmokyti teikti pagalbą mirštančiajam ir šviesti visuomenę, kad žmonės, kurių aplinkoje miršta artimas žmogus, žinotų, kaip jam padėti: suprastų tam tikrus fiziologinius, anatominius, dvasinius, religinius ir socialinius aspektus", – aiškina M.Čiurlionis.

Vokietijoje susirinkę paliatyviosios medicinos specialistai ieškojo sprendimo, kaip sukurti vienodą mokymo sistemą visoms Europos šalims. Ją į savo šalis sugrįžę specialistai organizuos pirmuosius mokymus visuomenei ir stebės, kokia yra reakcija. Vertins, galbūt kai kas yra nepriimtina kai kurioms socialinėms, kultūrinėms ar religinėms grupėms. Kitąmet susitikę specialistai aptars mokymų savo šalyse rezultatus, diskutuos ir ieškos sprendimų, leidžiančių patobulinti sukurtą paliatyviosios pagalbos mokymų modulį.

Jau artimiausiu metu Vilniaus Centro poliklinikos paliatyviosios medicinos specialistai su sukurta mokymų programa keliaus po Lietuvą ir edukuos visuomenę, kaip teikti paskutinę pagalbą.

"Vokiečiai šiuos kursus organizuoja ir veda ne tik pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir ligoninėse, bet ir bažnyčiose, mokyklose, kultūros namuose", – pastebėjo M.Čiurlionis.

Trukdo įstatymai

Problemų, susijusių su paliatyviąja medicina, yra visose šalyse, tačiau Lietuvoje – daugiausia. Vienos pagrindinių, pasak specialistų, yra realybės neatitinkantys įstatymai, paslaugų ir pagalbos neprieinamumas.

"Yra daug teisinių barjerų, kurie trukdo suteikti pagalbą laiku ir tiems žmonėms, kuriems jos reikia. Kita problema, kuri iki šiol Lietuvoje neišspręsta, – apmokėjimas. Už darbą yra apmokama tik gydytojams, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams, tačiau pamirštami psichologai ir slaugytojų padėjėjai, kurių vaidmuo yra itin svarbus paliatyviosios medicinos srityje", – situaciją komentuoja M.Čiurlionis ir priduria, kad Lietuvoje kol kas labai mažai paliatyviosios pagalbos iniciatyvų – žinoma, kad šios paslaugos teikiamos tik Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

Prieš daugiau nei ketverius metus vilniečiai pirmieji Lietuvoje pradėjo teikti slaugos namuose ir paliatyviosios pagalbos paslaugas, integruotas su informacinėmis technologijomis. Tai reiškia, kad pas pacientą į namus atvykęs slaugytojas ne tik atlieka reikiamas procedūras, pavyzdžiui, matuoja pulsą, kraujospūdį, užrašo elektrokardiogramą, bet ir iškart rezultatus persiunčia paciento šeimos gydytojui, kuris, juos įvertinęs, priima sprendimą, susijusį su tolesniu gydymu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Svarbiausia

Svarbiausia portretas
kad mirštančiojo sąžinė būtų rami. Reikia jam pakviesti kunigą. Ligonių patepimas nebūtinai reiškia, kad po šio sakramento žmogus mirs. Po šio sakramento ligoniai dažnai sustiprėja ir dar ilgokai pagyvena.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių