Neįgalus vaikas tarp sveikųjų – kad tėvams būtų geriau?

Neįgalieji ir sveikieji. Ar visada jiems gera kartu? Dirbantys su neįgaliais vaikais mokytojai pastebi, kad neįgaliųjų integracija tik popieriuje skamba gražiai, o realybėje situacija būna kur kas liūdnesnė. Tad kartais sveikųjų ir neįgaliųjų vaikų tėvai tampa situacijų įkaitais.

Kenčia abi pusės

Specialių poreikių turinčių vaikų, besimokančių kartu su sveikaisiais, tėvai kartais prašo kitų supratimo, kai jų kitoks vaikas ne visada elgiasi adekvačiai ir skriaudžia kitus. Tačiau sveikųjų tėvai atkerta: kokią teisę jis turi skriausti manąjį? Tik todėl, kad jis – neįgalus?

Su panašiomis situacijomis, ir kartais daug skaudesnėmis, susiduria ne viena ugdymo įstaiga, kurią lanko sveiki ir neįgalūs vaikai.

Valdininkai, kalbėdami apie sveikųjų ir neįgaliųjų integraciją, dažnai į pirmą vietą iškelia kilnius tikslus. Tačiau realybėje šios integracijos dažnai purtosi abi pusės: neįgaliųjų vaikų tėvai baiminasi patyčių, o sveikųjų nerimauja dėl jų atžaloms per mažai skiriamo dėmesio.

25 metų darbo patirtį su neįgaliaisiais turinti ikimokyklinio ugdymo mokytoja Idalija Solovjovienė mano, kad ugdymo įstaigose galima tik dalinė integracija.

Pavyzdžiui, jeigu vaikas turi nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių, jo dalyvavimas bendroje veikloje kartu su sveikaisiais yra prasmingas. Jis suvokia, kas su juo vyksta, bando prisiderinti prie kitų vaikų, realizuoja save bendroje veikloje.

Būtina diferenciacija

"Bet kai kartu su sveikaisiais būna didelių specialiųjų poreikių turintys vaikai, jie nesusivokia, kur yra, kam ta veikla naudinga. Tokius vaikus gali suerzinti bet kokie kvapai, žmonės, pasikeitusi aplinka. Jie reaguoja rėkimu, stumdymusi, šaukimu, veržiasi laukan iš nepatinkančios aplinkos. Kai daug metų dirbi su tokiais vaikais, jau žinai požymius, supranti, kad vaikui atsiranda atmetimo reakcija. Bet pagal galiojančius nuostatus jis privalo dalyvauti toje veikloje", – apie integracijos grimasas pasakojo mokytoja.

Tad tokiu atveju kenčia visi: neįgalus vaikas traumuojamas, o sveikieji taip pat negali susikaupti, dėmesį blaško netinkamas elgesys, bendra veikla netenka prasmės.

"Mano kaip praktiko nuomone, vaikus reikia diferencijuoti pagal negalias ir poreikius – tokia integracija prasminga. Gerai, kai kartu vaikštoma lauke, rengiami socialiniai projektai, kur mokoma atjautos, ugdomas geraširdiškumas, užuojauta, supratingumas. Parodome, kad yra visokių žmonių", – mano pašnekovė.

Pastangos netenka prasmės

I.Solovjovienės manymu, visiška sveikųjų ir neįgaliųjų integracija nepasiteisina. Ryškaus autizmo požymių turintis vaikas nemėgsta kitų vaikų buvimo šalia, skirtingai reaguoja į kiekvieną žmogų.

"Tam, kad būtų visiška integracija, nėra tinkamos materialinės bazės. Tokiu atveju kiekvienas specialių poreikių turintis vaikas turėtų po asistentą. Priešingu atveju nėra prasmės dirbti. Specialių poreikių turintiems vaikams reikalingos vienokios priemonės, sveikiems – kitokios. Būtina diferencijuoti užduotis, veiklas", – aiškino mokytoja.

Kai kurie tėvai, auginantys specialių poreikių turinčius vaikus, vengia integruotų mokyklų, kur iš neįgaliųjų tyčiojamasi. Pašnekovė pritarė, kad, būdami tarp sveikųjų, jie dažnai jaučiasi nejaukiai, patiria psichologinių traumų.

Aklas kopijavimas – beprasmis

I.Solovjovienė apgailestavo, kad puolame iš vieno kraštutinumo į kitą: iš pradžių specialių poreikių turinčius vaikus slėpėme, o dabar, atvirkščiai, per daug afišuojame. Pasak jos, reikia nepamiršti pagarbos tokiems vaikams.

"Mūsų visuomenė nėra tokia sąmoninga ir pažengusi, kad galėtume adekvačiai reaguoti į neįgalų žmogų. Kartais net suaugusysis, pamatęs kokį nors vizualių standartų neatitinkantį žmogų, sutrinka ir nežino, kaip reaguoti, kaip kalbėtis. Tad ko norėti iš vaikų?" – stebėjosi mokytoja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Intekelekto negalia turinciam vaikui pirmiausiai turi padeti patys tevai ir paruosti ji kuo imanom savarankiskiesniam gyvenimui nesuversdami savo atsakomybes specialistams. Intelekto negalia turinciam vaikui svarbiausi dalykai yra paciam sugebeti kuo imanoma savarankiskiau susitvarkyti buityje - apsirengti, nusiprausti, pasigaminti valgyti. Airijoje suaugusieji su intelekto negalia to mokinami visa gyvenima, bet mokymas prasideda namuose, kur jie gyvena su tevais. Airijoje tu neigaliuju tiek daug, kad neigalieji su intelekto negalia gimdo vaikus ir paskui vos ne kas antram gyventijui reikia specialisto prieziuros. Cia is viso neaisku kuri dalis gyventoju yra sveiki, daugiau neigaliuju nei sveiku, tai jiems visos ir programos visiems reikalingos supaparastintos. Lietuvoje daugiau yra sveiku dar kol kas mokiniu, todel jiems turetu buti sudaromos pagal ju galimybes programos, o neigaliesiems skirtos specialios mokyklos su supaparstintom programom ir individualiais mokymo planais.

Anonimas

Anonimas portretas
kad nesugebi ju vaiko padaryti sveiku. Joks integravimas i bendrojo lavinimo mokyklas nieko gero nedave ir Airijoje. Nors vastybe turtinga, tarp sveiku ir neigaliuju atsiranda tokia pati trintis ir nepsaitenkinimas, kad vieni kitiems bendro lavinimo mokykloje trukdo. Neigalieji daug geriau jauciasi specializuoto ugdymo mokyklose, ir yra maziau traumuojami. Tik nesuprantantys ka daro priima tokius kvailus istatymus, utopiskus ir neigyvendinamus, integruoti intelekti negalia turinti vaika i bendrojo lavinimo mokykla. O kokia prasme? Visapusiskas lesu svaistymas. Intelekto negalios diagnoze jau atsako i klausima ar tas vaikas sugebes ismokti bendrojo lavinimo mokykloje destomu dalyku ir aiskiai, kad tas yra neimanoma, tas pats kas kovoti su vejo malunais. Kazkokie idiotai isikale sau i galva, kad pakeis prigimti ir dabar sveiki vaikai nuo to kencia bendrojo lavinimo mokyklose. Intelekto negalia turintiems vaikams reikalingas specialus ugdymas, atliekamas tam paruostu specialistu.

Anonimas

Anonimas portretas
Intelekto negalia turintis vaikas nepasidarys intelektualesniu jei jo galimybes jau igimtai ribotos. Neigaliuju vaiku tevai privalo patys su vaikais uzsiimineti, mokinti ju gyvenimisku igudziu, neatsideti vien ant specialistu ir neuzkrauti kietiems savo kaip tevu pareigu. Dabar informacijos internete nemokamos tiesiog begale. Tevai privalo patys aukleti ir ruosti tokius vaikus kuo savarnkiskesniam gyvenimui, o neistiketi, kad juos kazkas padarys sveikais. Zinoma ir sveiku vaiku tevai ne visada moka paruosti savo vaikus gyvenimui stengdamiesi viska padaryti uz juos, uzristi batus, sutvarkyti zaislus, padaryti namu darbus. Toks auklejimas niekam tinkamas. Bet kai suauges protine negalia turintis zmogus, visa gyvenima pragyvenes su tevais nemoka susitvarkyti kambario, nemoka pasidaryti sumustinio, arbatos, uzsiristi batu (zinoma kur negalia nera labai sunki), tuomet su tokiais zmonemis reikia nuo nulio pradetis vykdyti tevu pareigas. Dar uz tai tenka nerealiai daug priekaistu,
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių