Nesudėtingas tyrimas išduoda onkologinę ligą

Prieš kelerius metus Lietuvoje atsiradusi ankstyvoji storosios žarnos patikra pagaliau pasiekė ir uostamiestį. Storosios žarnos vėžys pagal sergamumą ir mirtingumą tarp visų onkologinių ligų užima antrą trečią vietą.

Startavo ir Klaipėdoje

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos patikros programa Lietuvoje startavo beveik prieš ketverius metus.

Iš pradžių valstybės lėšomis finansuojama prevencinė programa, kuria siekiama sumažinti sergamumą bei mirtingumą nuo šios onkologinės ligos, pradėta įgyvendinti tik Kaune ir Vilniuje.

Šiemet jos pagaliau sulaukė ir klaipėdiečiai. Storosios žarnos prevencinė programa skirta žmonėms nuo 50 iki 75 metų.

Tad klaipėdiečiai, sulaukę 50 metų, kartą per dvejus metus galės atlikti išmatų imunocheminį testą. Šis nesudėtingas tyrimas padeda nustatyti slaptą kraujavimą žarnyne. Būtent šis požymis gali išduoti, ar žmogus serga storosios žarnos vėžiu.

Nemokamas tyrimas atliekamas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Jei tyrimo rezultatas būna teigiamas, šeimos gydytojas išrašo siuntimą kolonoskopijai – storojo žarnyno ištyrimui.

Kreipiasi pavėluotai

Pasak gydytojų, labai svarbu, jog ši prevencinė programa pagaliau pasiekė ir Vakarų Lietuvą. Mat sergamumas storosios žarnos vėžiu – vienas didžiausių.

Kaip sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas Martynas Sokolovas, storosios žarnos vėžys tarp kitų piktybinių navikų užima 2–3 vietas, priklausomai nuo lyties. Šia onkologine liga dažniau serga vyrai nei moterys.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas antrino, kad, kartu sudėjus vyrus ir moteris, sergančiųjų skaičius aplenkia net krūties vėžio statistiką, o pastaraisiais metais buvo teigiama, jog būtent šios srities onkologinė liga pasiglemžia daugiausia gyvybių.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, o miršta apie 800 pacientų.

Pastebima, jog per pastaruosius penkerius metus sergančiųjų storosios žarnos vėžiu daugėja.

M.Sokolovas apgailestavo, kad tik trečdaliui pacientų šios lokalizacijos vėžys nustatomas ankstyvose stadijose. Būtent dėl šios priežasties medikai akcentuoja ankstyvosios diagnostikos būtinybę.

Operacijos būna ir radikalios

Pasak KUL 2-ojo chirurgijos skyriaus vedėjo Evaldo Pagojaus, kai storosios žarnos vėžys išplitęs, operacijos būna gana radikalios, tenka pašalinti ir dalį kitų organų.

Tokios operacijos pobūdis priklauso nuo vėžio išplitimo, paties žmogaus. Tačiau būtent jos paciento gyvenimą leidžia prailginti nuo kelių savaičių iki kelerių metų.

Prašo produktų sąrašo

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Diagnostikos skyriaus vedėjas Giedrius Šimulionis, kalbėdamas apie storosios žarnos vėžį sukeliančius veiksnius, akcentavo fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą.

Tačiau gydytojas gastroenterologas atkreipė dėmesį, kad kartais pernelyg spekuliuojama sveiko maisto sąvoka. Maisto vertė priklauso nuo auginimo aplinkos ir gamybos proceso. Tad neatsitiktinai kyla diskusijų, ar Europoje galima išauginti sveiką maistą.

G.Šimulionis iš pacientų sulaukia prašymų sudaryti vos ne konkretų maisto produktų sąrašą, kuriuo vadovaudamasis žmogus galėtų sveikai maitintis.

Gydytojas paaiškino, jog taip jis padarytų tik meškos paslaugą – pradėjęs rinktis konkrečius produktus, pacientas vengtų kitų. Tačiau būtent maisto įvairovė ir sudaro sveikos mitybos pagrindą.

Pasak G.Šimulionio, riziką sirgti storosios žarnos vėžiu mažina daržovės (ypač žalios) ir vaisiai, kalcis, folio rūgštis, raudonos mėsos apribojimas, tabako ir alkoholio atsisakymas, fizinis aktyvumas.