Netrukus darželius pasieksiantys valgiaraščiai jau kelia aistras

Artimiausiu metu uostamiesčio darželius turėtų pasiekti atnaujinti valgiaraščiai. Tačiau jau dabar kyla nemažos aistros bei diskusijos tarp tėvų ir darželių darbuotojų, manančių, kad pokyčiai bus nepriimtini ir mažieji namo grįš alkani.

Kalbamės su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro, ruošiančio naujuosius valgiaraščius, direktore Jūrate Grubliauskiene:

– Kada pradėti ruošti naujieji valgiaraščiai ir kada pagal juos turėtų pradėti maitinti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose?

– Nuo 2017 m. sausio Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai jau buvo maitinami pagal naujai parengtus perspektyvinius valgiaraščius.

Ruošiantis 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-394 ,"Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo" įgyvendinimo etapui šie valgiaraščiai buvo pakoreguoti, atsižvelgiant į LR sveikatos apsaugos ministro nurodymus dėl maisto produktų ir patiekalų patiekimo dažnumo.

Valgiaraščiuose nebėra džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvų gaminių, taip pat gaminių su batonu.

Šiemet atnaujinti valgiaraščiai, suderinti su Maisto ir veterinarijos tarnyba, darželius turėtų pasiekti artimiausiomis dienomis, vėliausiai iki lapkričio pradžios.

– Kiek žmonių ir kokių specialybių juos ruošia?

– Šiuo metu Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms valgiaraščius ruošia 3 dietistės, o patiekalų technologinėmis kortelėmis ir receptūra rūpinasi maisto technologė.

– Kokiais pagrindiniais kriterijais vadovaujamasi ruošiant meniu? Kaip pasirenkami patys patiekalai, produktai?

– Valgiaraščiai parengti remiantis vaikų maitinimą reglamentuojančiais teisės aktais ir naujausiomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes ir įstaigos poreikius.

Nuolat vyksta bendradarbiavimas su įstaigomis, daromos apklausos, stebėjimai, susiję su maitinimu. Vaikų mitybos patiekalai turi būti sveikatai palankūs, pagaminti tausojamuoju būdu, t. y. maistas verdamas vandenyje ar garuose, troškinamas, gaminamas konvekcinėje krosnelėje ar orkaitėje įvyniojus į kepimo popierių ar foliją. Šis būdas padeda išsaugoti produktų maistinę vertę.

Rekomenduojami sveikatai palankūs, ekologiški produktai. Kaip ir iki šiol, pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams, ruginei duonai, makaronams, pagamintiems iš kietųjų kviečių miltų, o apkepų, blynų, bandelių tešlai aukščiausios rūšies miltai maišomi su viso grūdo miltais, sėlenomis.

– Ar šiemet kaip nors keisis nusistovėjusi maitinimo tvarka, pavyzdžiui, vietoj keturių kartų per dieną vaikai valgys dažniau?

– Remiantis teisės aktais, vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5 val. Valgiaraščiuose numatomi 3 pagrindiniai maitinimai: pusryčiai, pietūs, vakarienė, išskyrus savaitinius darželius, kuriuose vaikai maitinami 4 kartus, jiems papildomai patiekiami naktipiečiai.

Pagal naująją tvarką, sriubas, vaisius rekomenduojama patiekti ne pagrindinio, o papildomo maitinimo metu.

Įstaigos pačios turi galimybę pasirinkti jiems priimtiniausią patiekimo variantą. Jau nuo 2017 m. vaisius rekomendavome patiekti atskiro maitinimo metu.

– Su kokiais iššūkiais tenka susidurti ruošiant naujus valgiaraščius? Ar tam kokios nors įtakos turi atsiliepimai iš kitų miestų?

– Būtent Klaipėdos mieste vaikai jau daugiau nei metus valgo kitaip, palyginti su kitais miestais. Klaipėda buvo pirmasis didmiestis, kuris perėjo prie centralizuoto maitinimo. Tad atsižvelgti į kitų miestų atsiliepimus ar pasisemti idėjų galimybės neturėjome.

Labai svarbus yra darželio darbuotojų požiūris į pokyčius.

Labai svarbus yra darželio darbuotojų požiūris į pokyčius. Ne visos virtuvių darbuotojos pasiruošusios pokyčiams, joms atrodo, kad, sumažinus cukraus ar druskos kiekį, maistas tampa nevalgomas.

Tačiau tą patį maistą galima pagardinti įvairiomis šviežiomis ar džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis.

– Teko girdėti atsiliepimų iš darželių darbuotojų, kad naujuose valgiaraščiuose nemažai esama daugeliui lietuvių galbūt neįprastų produktų: lęšių, avinžirnių ir pan. Kaip manote, kaip juos priims vaikai?

– Avinžirniai ar lęšiai – tai yra tokios pat ankštinės daržovės kaip ir pupelės ar žirniai, tik dar ne visiems gerai žinomi ar jau užmiršti.

Atsižvelgiant į naujus reikalavimus, siekiant užtikrinti ankštinių daržovių vartojimo dažnumą, lęšiai ir avinžirniai buvo įtraukti į valgiaraščius  kaip augalinių baltymų, angliavandenių, mineralinių ir skaidulinių medžiagų šaltinis, kuris puikiai tinka augančiam organizmui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kad

Kad  portretas
nepradėtų maitinti tarakonais ir varlėmis. Juk tai baltimai.

good

good portretas
Visi tie nepasitenkinimai kyla dėl drastiško uždraudimo, tėvai nėra supažindinami su tais meniu ir dauguma tėvų nesidomi sveika mityba. Atsimerkit ir apsižvalgykit aplink! Kiek yra nutukusių vaikų, nesugeba net į kūno kultūrą nueiti. Visi ligoti. Anksčiau būdavo vienas, kitas, o dabar? Viskas yra gerai, tik reikia laiko ir daugiau informacijos visuomenėj.

kepuredega

kepuredega portretas
snekekit jus ka norit, irodinekit ka norit, o esme tokia - absoliuti dauguma vaiku po darzelio grizta isbadeje...ir nevalgo tu jusu grikiu apkepu ir brokoliu kotletu....jei seniau pasiemus vaika is darzelio galejome ramiai dar pasivaiksciot,i pabuti lauke, tai dabar lekiam namo vakariens valgyt.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių