NVSC vadovas: Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas

Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys.

„Fiksuota dar viena mirtis nuo legioneliozės, tai yra šiais metais jau ketvirta mirtis. Kai tuo tarpu per 2023 metus mes turėjome keturis atvejus. Tai reiškia, kad tikrai stebime užsikrėtimo šia liga augimą“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys.

Anot NVSC, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 18 legioneliozės atvejų. Daugiausia jų – dešimt – fiksuota Vilniuje. Sostinėje taip pat fiksuotos trys mirtys nuo šios ligos. Tuo metu kiti atvejai nustatyti Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir Šiauliuose.

Tuo metu gegužę nuo legioneliozės vienas žmogus mirė irgi Vilniuje.

Visi šie atvejai yra pavieniai, vienas su kitu nesusiję.

„Nei vienu atveju nenustatyta sistemos tarša. Reiškia galima įtarti, kad buvo vietinė tarša, kad žmonės neatkreipė tinkamo dėmesio į kranų ir čiaupų priežiūrą“, – kalbėjo NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

„Buvo atvejų, kai nustatyta legioneliozė, bet pastate, kuriame žmogus gyveno susirgęs, iš viso nerasta legionelių, reiškia jis užsikrėtė kitur, bet mūsų tiesiog neinformavo“, – sakė ji.

Pasak R. Lingienės, visi legionelioze Vilniuje susirgusieji turėjo gretutinių ligų, dėl kurių jų imuninė sistema buvo nusilpusi.

Anot centro, 2013–2023 metais iš viso šalyje užregistruoti 188 legioneliozės atvejai, vien pernai – 71 atvejis.

NVSC nemato poreikio skelbti apie kiekvieną mirtį

Paklaustas, kodėl informacija apie mirtis nuo šios ligos buvo paskelbta tik antradienį, V. Gruodys sakė, kad NVSC nėra įpareigotas skelbti apie kiekvieną mirtį.

„Kadangi šitas atvejis sukėlęs yra rezonansą, yra stebimas ir jūsų, žurnalistų, susidomėjimas, matyt, ir visuomenei tai yra svarbu, dėl to mes ir reaguojame šiuo metu“, – kalbėjo NVSC vadovas.

„Mūsų tikslas yra surinkti epidemiologinio tyrimo metu visus duomenis ir tada visą tą statistiką, informaciją panaudoti, kad būtų užkardomas į priekį užkrečiamųjų ligų plitimas“, – pridūrė jis.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad ministerija skatina teikti kuo daugiau informacijos, jog „nekiltų nereikalinga panika“.

„Jos nemažai ir teikiama. Esu nustebęs, kad dalis informacijos neatsispindi“, – BNS antradienį sakė jis.

„Šiuo atveju reikėtų NVSC paklausti, ar čia žmogiška klaida, neapsižiūrėjimas“, – pridūrė ministras.

Komentuodama naujausią mirtį, R. Lingienė teigė, jog gavus informaciją apie susirgimą, buvo atlikta židinio epidemiologinė diagnostika – apklausta susirgusiojo aplinka, surinkta informacija apie vietas, kuriose jis lankėsi. Vėliau buvo paimti vandens mėginiai jo gyvenamojoje vietoje, sporto klube, apgyvendinimo įstaigoje kitame mieste.

„Rezultatai tyrimų rodo, kad sisteminės taršos, tai yra taršos cirkuliavimo sistemoje, tame daugiabučiame gyvenamajame name nenustatyta ir nėra. Nustatyta lokali, vietinė tarša iš čiaupų“, – teigė R. Lingienė.

R. Lingienė sakė, kad gavus laboratorinių tyrimų atsakymus, buvo susisiekta su butų, kuriuose nustatytas bakterijų augimas, gyventojais, jie buvo informuoti apie prevencines priemones.

Stiprins bendradarbiavimą su gydymo įstaigomis

NVSC vadovas sakė, kad nemažai legioneliozės atvejų yra nediagnozuojami, o pacientai, visų pirma, dėl simptomų panašumo gydomi nuo plaučių uždegimo. Jo teigimu, todėl centras ketina stiprinti bendradarbiavimą su gydymo įstaigomis.

„Jei yra nustatomas ir aptinkamas sukėlėjas, tada mes pradedame kalbėti apie legioneles, o dauguma pneumonijų atvejų gali būti ir visai nenustatytų“, – teigė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Anot NVSC, nuo legioneliozės apsaugo tokios profilaktinės priemonės kaip tinkamos vandens temperatūros palaikymas, nuolatinė vandens cirkuliacija ir vandens tiekimo sistemų priežiūra.

„Šita užkrečiama liga neplatinama iš žmogaus žmogui, net ir vartojant tą vandenį maistui, šita liga neužsikrečiama. Ja užsikrečiama tik per aerozolius, reiškia įkvėpus tą bakteriją į kvėpavimo takus“, –  sakė V. Gruodys.

Pasak NVSC, svarbu, kad karštas vanduo tiekimo sistemose neužsistovėtų. Jei vanduo buvo nenaudojamas ilgesnį laiką, prieš pradedant jį vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti penkias minutes. NVSC taip pat ragina prižiūrėti ir valyti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
kaip keista kiek man teko girdeti labai blogas vanduo yra raseiniuose bet ten gyventojai neserga kaip taip yra nejaugi blogiausias yra vilniuje cia kas tai pramanyta nuo kitu ligu mirsta zmones tik raso o raseiniuose tikrai yra blogas sese gyvena pastoviai komisijos eina vanduo su nuosedom plaukioja kazkokie juodi nezinau kaip juo pavadinti ant kranu deda gyventojai marliu vatu tamponus ir viskas gerai sako valdzia
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių