Onkologų viltis – perversmą sukėlusį gydymo metodą taikyti visiems pacientams

Imunologams amerikiečiui Jamesui P.Allisonui ir japonui Tasuku Honjo paskirta šiemetinė Nobelio premija medicinos ir fiziologijos srityje už tai, kad jų sukurtas vėžio gydymo metodas tikrai pasiteisino.

Pri­lygs­ta spro­gi­mui

Daž­niau­siai No­be­lio pre­mi­jos me­di­ci­nos moks­li­nin­kams ski­ria­mos už at­ra­di­mus. Vė­žio te­ra­pi­ja, slo­pi­nant nei­gia­mą imu­ni­nį re­gu­lia­vi­mą, at­ras­ta dau­giau nei prieš du de­šimt­me­čius, ta­čiau gy­dy­mo me­to­das įver­tin­tas da­bar, kai jį pa­tvir­ti­no kli­ni­ki­nė pra­kti­ka.

Moks­li­nin­kai J.P.Al­li­so­nas ir T.Hon­jo at­ra­do, kaip gy­dy­ti vė­žį, ne tie­sio­giai nu­si­tai­kius į pik­ty­bi­nes ląs­te­les, o pa­dė­ti pa­čiai li­go­nio imu­ni­nei sis­te­mai grei­čiau ko­vo­ti su li­ga. No­be­lio ko­mi­te­tas pa­žy­mė­jo, kad at­ras­to­ji te­ra­pi­ja „įvyk­dė per­vers­mą vė­žio gy­dy­mo sri­ty­je ir iš es­mės pa­kei­tė po­žiū­rį į tai, kaip ga­li­ma val­dy­ti šią li­gą“.

Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to Imu­no­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja moks­lų dak­ta­rė Vi­ta Pa­šu­ko­nie­nė Ams­ter­da­me vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me kong­re­se iš pa­ties No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­to T.Hon­jo, skai­čiu­sio pra­ne­ši­mą, lū­pų iš­gir­do, kad šis at­ra­di­mas pri­lygs­ta spro­gi­mui, kai bu­vo at­ras­tas pe­ni­ci­li­nas.

„Dau­giau kaip 100 me­tų moks­li­nin­kai ban­dė pa­si­telk­ti imu­ni­nę sis­te­mą ko­vai su vė­žiu. Iki šių dvie­jų lau­rea­tų vai­sin­gų at­ra­di­mų kli­ni­ki­nė pa­žan­ga bu­vo kuk­li“, – pa­žy­mė­jo No­be­lio ko­mi­te­tas Stok­hol­me vei­kian­čia­me Ka­ro­lins­kos ins­ti­tu­te.

Efek­ty­vu­mas įro­dy­tas

Vė­žys – li­ga, ku­rios bi­jo­me la­biau­siai. Ne­pai­sant me­di­ci­nos moks­lo pa­žan­gos, dar la­bai daug li­go­nių nuo vė­žio mirš­ta. Gy­dy­mas il­gas ir sun­kus. Šių me­tų No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tai gy­dy­mą pa­da­rė ir efek­ty­ves­nį, ir pa­leng­vi­no.

Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to Che­mo­te­ra­pi­jos sky­riaus va­do­vė gy­dy­to­ja on­ko­lo­gė che­mo­te­ra­peu­tė moks­lų dak­ta­rė Bi­ru­tė Bra­siū­nie­nė pa­ly­gi­na: „Gy­dant iš­pli­tu­sią me­la­no­mą se­ną­ja che­mo­te­ra­pi­ja, iš­gy­ve­na­mu­mo vi­dur­kis yra apie de­šimt mė­ne­sių, o gy­dant nau­jais imu­no­te­ra­pi­niais vais­tais per me­tų trukmės ty­ri­mą vi­si šios gru­pės li­go­niai iš­li­ko gy­vi ir tę­sė gy­dy­mą.“

Gy­dant iš­pli­tu­sią me­la­no­mą se­ną­ja che­mo­te­ra­pi­ja, iš­gy­ve­na­mu­mo vi­dur­kis yra apie de­šimt mė­ne­sių, o gy­dant nau­jais imu­no­te­ra­pi­niais vais­tais per me­tų trukmės ty­ri­mą vi­si šios gru­pės li­go­niai iš­li­ko gy­vi ir tę­sė gy­dy­mą.

Imu­no­te­ra­pi­ja gy­dant vė­žį at­rasta prieš 20 me­tų. Per tą laiką  su­kur­ti vais­tai, at­lik­ti jų kli­ni­ki­niai ty­ri­mai ir pra­dė­tas gy­dy­mas.

Per­vers­mas on­ko­lo­gi­jos sri­ty­je pra­si­dė­jo, kai Tek­sa­so uni­ver­si­te­to M.D.An­der­so­no vė­žio cent­ro pro­fe­so­rius J.P.Al­li­so­nas, ty­ri­nė­da­mas bal­ty­mus, vei­kian­čius kaip imu­ni­nės sis­te­mos stab­džiai, 1995-ai­siais su ko­le­ga iden­ti­fi­ka­vo mo­le­ku­lę CTLA-4 kaip slo­pi­nan­čią T lim­fo­ci­tų re­cep­to­rių.

T lim­fo­ci­tai yra bal­tie­ji krau­jo kū­ne­liai, su­da­ran­tys pa­grin­di­nį na­tū­ra­laus or­ga­niz­mo imu­ni­te­to ele­men­tą. No­be­lio ko­mi­te­tas skel­bia, kad J.P.Al­li­so­nas su­vo­kė po­ten­cia­lą, su­tei­kia­mą ga­li­my­bės „at­leis­ti stab­džius“ ir pa­ska­tin­ti žmo­gaus or­ga­niz­mo imu­ni­nes ląs­te­les pul­ti na­vi­kus.

Šią kon­cep­ci­ją moks­li­nin­kas iš­plė­to­jo į nau­ją te­ra­pi­jos me­to­dą.

Po­vei­kis or­ga­niz­mo gy­ny­bai

„Pa­ti imu­ni­nė sis­te­ma sa­ve ir ak­ty­vi­na, ir slo­pi­na, ir pri­žiū­ri, kad ne­bū­tų reak­ty­vių lim­fo­ci­tų prieš sa­vas ląs­te­les. Sis­te­ma re­gu­liuo­ja, ka­da ko­kius lim­fo­ci­tus pa­leis­ti, ka­da su­stab­dy­ti, ka­da nu­siųs­ti su­si­nai­kin­ti ir pa­na­šiai“, – pa­pras­čiau aiš­ki­na moks­lų dak­ta­rė V.Pa­šu­ko­nie­nė.

Moks­li­nin­kai No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tai nu­sta­tė tuos me­cha­niz­mus ir pa­ro­dė, kaip vė­žys, jais pa­si­nau­do­da­mas, slo­pi­na imu­ni­nę sis­te­mą. Kio­to uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos mo­kyk­los pro­fe­so­rius T.Hon­jo nu­sta­tė, kad vie­nas jo at­ras­tas imu­ni­nių ląs­te­lių bal­ty­mas, li­gan­das PD-1, ir­gi vei­kia kaip stab­dys, tik ki­ta­me imu­ni­nio at­sa­ko me­cha­niz­me. Re­mian­tis šiuo at­ra­di­mu su­kur­ti vė­žio te­ra­pi­jos me­to­dai pa­si­ro­dė esą itin veiks­min­gi.

Jie nu­kreip­ti prieš bal­ty­mus, ku­riuos ga­mi­na ir kai ku­rios imu­ni­nės sis­te­mos ląs­te­lės, ir kai ku­rios vė­ži­nės ląs­te­lės. Šie bal­ty­mai ga­li stab­dy­ti na­tū­ra­lią or­ga­niz­mo gy­ny­bą, to­dėl nau­jai­siais me­to­dais sten­gia­ma­si juos pa­ša­lin­ti, kad imu­ni­nė sis­te­ma ga­lė­tų grei­čiau ko­vo­ti su vė­žiu.

Rei­kia daug lai­ko

„Iš tik­rų­jų šis dvie­jų moks­li­nin­kų J.P.Al­li­so­no ir T.Hon­jo at­ra­di­mas yra be ga­lo džiu­gi ži­nia tiek li­go­niams, jų ar­ti­mie­siems, tiek vi­sai gy­dy­to­jų on­ko­lo­gų, moks­li­nin­kų bend­ruo­me­nei. Džiaugs­mas dvi­gu­bas, iš vi­sų me­di­ci­nos sri­čių No­be­lio pre­mi­ja įteik­ta bū­tent on­ko­lo­gi­jos sri­ty­je, ku­riai rei­ka­lin­gi grei­čiau­si ir ino­va­ty­viau­si spren­di­mai, bei, ži­no­ma, džiu­gi­na pa­ts at­ra­di­mas, nau­ji efek­ty­vūs vais­tai ser­gan­tie­siems“, – taip at­ra­di­mą ver­ti­na gy­dy­to­ja on­ko­lo­gė che­mo­te­ra­peu­tė moks­lų dak­ta­rė B.Bra­siū­nie­nė.

Gy­dy­to­jos džiu­ge­sį di­di­na ir tai, kad pa­ga­liau atrasta dar vie­na gru­pė nau­jų efek­ty­vių vais­tų vė­žiui gy­dy­ti, nes lauk­ti to­kių ge­rų nau­jie­nų už­trun­ka de­šimt­me­čius.

„Perž­vel­gus No­be­lio pre­mi­jos in­for­ma­ci­jos šal­ti­nius, pa­ma­ty­si­me, kad efek­ty­vių, pro­ver­žį, gy­dant vė­žį, ža­dan­čių prieš­vė­ži­nių vais­tų, už ku­riuos ski­ria­mos No­be­lio pre­mi­jos, kū­ri­mas ge­ro­kai už­trun­ka: 1966 m. No­be­lio pre­mi­ja bu­vo skir­ta už hor­mo­no­te­ra­pi­jos at­ra­di­mą pro­sta­tos vė­žiui gy­dy­ti, 1988 m. – už che­mo­te­ra­pi­ją, 1990 m. – už kau­lų čiul­pų transp­lan­ta­ci­ją leu­ke­mi­jai gy­dy­ti. Tai­gi pri­rei­kė dar 28 me­tų iki ki­to vė­žio gy­dy­mo žymaus at­ra­di­mo ir tai pui­ki prie­žas­tis džiaug­tis“, – pa­sie­ki­mus var­di­ja B.Bra­siū­nie­nė.

Ga­li keis­ti pa­ra­dig­mas

„Šie vais­tai pri­klau­so imu­no­te­ra­pi­jos vais­tų gru­pei ir pra­kti­nia­me dar­be va­di­na­mi imu­ni­nės pa­tik­ros taš­kų in­hi­bi­to­riais. Svar­biau­sia ži­nia ser­gan­čia­jam on­ko­lo­gi­ne li­ga yra ta, kad jie pail­gi­na iš­gy­ve­na­mu­mą ir yra ge­riau to­le­ruo­ja­mi nei se­nes­nie­ji vais­tai. Jų veiks­min­gu­mas ir efek­ty­vu­mas gy­dant kai ku­rių for­mų vė­žį įro­dy­tas kli­ni­ki­niais ty­ri­mais, gau­ti re­zul­ta­tai yra pui­kūs ir už tai jie įver­tin­ti No­be­lio pre­mi­ja“, – pa­brė­žė moks­lų dak­ta­rė B.Bra­siū­nie­nė.

Bi­ru­tė Bra­siū­nie­nė

Tarp­tau­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se jau pa­si­girs­ta nuo­mo­nių, kad imu­no­te­ra­pi­ja ir jos efek­ty­vu­mas ga­li keis­ti kai ku­rių vė­žio lo­ka­li­za­ci­jų gy­dy­mo pa­ra­dig­mas. Va­di­na­si, kad ji bus ski­ria­ma pir­miau iš­pli­tu­siam vė­žiui gy­dy­ti, o tik vė­liau bus tai­ko­mi ki­ti įpras­ti gy­dy­mo me­to­dai.

„Gal­būt mai­ny­si­me ke­lis gy­dy­mo me­to­dus ar ki­taip juos de­rin­si­me tar­pu­sa­vy­je. Moks­lo pa­žan­ga tu­rė­tų ga­na grei­tai su­dė­lio­ti at­sa­ky­mus į šiuos klau­si­mus“, – api­bend­ri­no gy­dy­to­ja.

Kom­pen­suo­ja­mi ne vi­siems

Imu­no­te­ra­pi­jos vais­tai Lie­tu­vo­je priei­na­mi jau ke­le­tą me­tų. Be­je, jie ne­bu­vo kom­pen­suo­ja­mi ser­gan­tie­siems so­li­di­niais na­vi­kais – šiuos vais­tus pa­vie­niai li­go­niai ga­lė­jo gau­ti da­ly­vau­da­mi kli­ni­ki­niuo­se ty­ri­muo­se ar spe­cia­lio­se pro­gra­mo­se.

Nuo šių me­tų lie­pos mė­ne­sio kom­pen­suo­ja­mi dve­ji imu­no­te­ra­pi­niai vais­tai pir­mos ei­lės BRAF mu­ta­ci­jos ne­tu­rin­čiai iš­pli­tu­siai me­la­no­mai gy­dy­ti.

„Ži­no­ma, toks ne­di­de­lis šių nau­jų vais­tų priei­na­mu­mas Lie­tu­vo­je tik­rai ne­ten­ki­na ser­gan­čių­jų, juo­lab kad už­sie­nio vė­žio cent­ruo­se šie vais­tai jau ski­ria­mi se­no­kai bei dau­ge­liui vė­žio lo­ka­li­za­ci­jų gy­dy­ti. Ti­ki­mės, kad ar­ti­miau­siu me­tu si­tua­ci­ja ge­rės ir tu­rė­si­me dau­giau imu­no­te­ra­pi­nių vais­tų ki­toms vė­žio lo­ka­li­za­ci­joms gy­dy­ti“, – vi­lia­si moks­lų dak­ta­rė B.Bra­siū­nie­nė.

Ži­no­ma, toks ne­di­de­lis šių nau­jų vais­tų priei­na­mu­mas Lie­tu­vo­je tik­rai ne­ten­ki­na ser­gan­čių­jų, juo­lab kad už­sie­nio vė­žio cent­ruo­se šie vais­tai jau ski­ria­mi se­no­kai bei dau­ge­liui vė­žio lo­ka­li­za­ci­jų gy­dy­ti.

Ji pri­pa­žįs­ta, kad vi­sų nau­jų vais­tų efek­ty­vu­mas ir pa­žan­ga ver­ti­na­ma ne tik gy­ve­ni­mo il­gi­ni­mu, bet ir gy­dy­mo sau­gu­mu.

„Šiuo­lai­ki­nis gy­dy­mas tu­rė­tų bū­ti kuo ge­riau to­le­ruo­ja­mas, kad ser­gan­tie­ji ir be­si­gy­dan­tie­ji šiais vais­tais ne tik il­giau gy­ven­tų, bet ir ko­ky­biš­kai nu­gy­ven­tų tuos me­tus: ga­lė­tų dirb­ti, bū­ti so­cia­liai ak­ty­vūs. Kaip ir vi­si vais­tai, taip ir nau­jie­ji imu­no­te­ra­pi­niai vais­tai ga­li su­kel­ti pa­ša­li­nius reiš­ki­nius – juk vei­kia to pa­ties or­ga­niz­mo imu­ni­nius pro­ce­sus, to­dėl ga­li nu­ken­tė­ti ir svei­ki or­ga­nai. Tuo­met kli­niš­kai pa­si­reiš­kia šių vais­tų tok­siš­ku­mas“, – aiš­ki­na gy­dy­to­ja che­mo­te­ra­peu­tė B.Bra­siū­nie­nė.

Daž­niau­siai nu­ro­do­mi pa­ša­li­niai reiš­ki­niai yra odos reak­ci­jos, žar­ny­no glei­vi­nių pa­žei­di­mas, ga­li bū­ti inks­tų, plau­čių, ke­pe­nų sis­te­mų pa­žei­di­mas, en­dok­ri­ni­nės sis­te­mos liau­kų dis­fun­kci­ja.

„Jei­gu šių vais­tų tok­siš­ku­mą gre­tin­si­me su se­ną­ja che­mo­te­ra­pi­ja, kai slen­ka plau­kai, ga­li bū­ti sun­kių he­ma­to­lo­gi­nių komp­li­ka­ci­jų ir pa­na­šiai, nau­jie­ji vais­tai yra pa­žan­ges­ni, ge­riau to­le­ruo­ja­mi, o ga­li­mi tok­si­niai reiš­ki­niai yra kiek ki­to­kio po­bū­džio nei įpras­ta, tik svar­bu juos lai­ku at­pa­žin­ti bei ko­re­guo­ti“, – pa­ly­gi­na ir per­spė­ja B.Bra­siū­nie­nė.

Gy­dy­to­jai pa­si­ren­gę

Nors nau­ji vais­tai to­le­ruo­ja­mi daug ge­riau, kar­tu su jais on­ko­lo­gai mo­ko­si at­pa­žin­ti ir pa­ša­li­nius reiš­ki­nius, įver­tin­ti jų sun­ku­mo laips­nį bei lai­ku ir pro­fe­sio­na­liai ko­re­guo­ti. On­ko­lo­gai yra pa­si­ren­gę gy­dy­ti šiais vais­tais, svar­biau­sia, anot B.Bra­siū­nie­nės, kad jie taip grei­tai pa­siek­tų Lie­tu­vą, kaip ki­tur Eu­ro­po­je.

Lie­tu­vo­je dve­ji imu­no­te­ra­pi­niai vais­tai kom­pen­suo­ja­mi BRAF mu­ta­ci­jos ne­tu­rin­čiai iš­pli­tu­siai me­la­no­mai gy­dy­ti, kal­bant apie so­li­di­nių na­vi­kų gy­dy­mą.

„Da­bar jau ži­no­ma, kad šiais vais­tais efek­ty­viai gy­do­mi iš­pli­tę inks­tų, plau­čių, šla­pi­mo pūs­lės vė­žys, gal­vos ir kak­lo na­vi­kai. Kol kas šioms vė­žio for­moms imu­no­te­ra­pi­niai vais­tai nė­ra kom­pen­suo­ja­mi, ti­ki­mės, kad grei­tu lai­ku si­tua­ci­ja kei­sis. O ar tiks ir ki­toms vė­žio for­moms gy­dy­ti, tu­rė­tu­me su­ži­no­ti atei­ty­je. Vyk­do­mi mul­ti­cent­ri­niai kli­ni­ki­niai ty­ri­mai, ku­rių re­zul­ta­tai tu­rė­tų at­sa­ky­ti į šiuos klau­si­mus“, – apie atei­tį kal­ba B.Bra­siū­nie­nė.

Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, ver­ti­nant at­sa­ko truk­mę aki­vaiz­du, kad gy­dant se­nai­siais vais­tais jis trun­ka iki dvy­li­kos mė­ne­sių, o gy­dant imu­no­te­ra­pi­ja – dau­giau kaip 30 mė­ne­sių bei vė­liau li­go­niai gy­dy­mą tę­sė ki­tais vais­tais, tai­gi iš­gy­ve­na­mu­mo re­zul­ta­tai dar il­ges­ni“, – pa­žy­mė­jo B.Bra­siū­nie­nė.

Pre­mi­jos su­ma – 9 mln. kro­nų

No­be­lio pre­mi­jo­mis anks­čiau bu­vo pa­gerb­ta ir ki­tų vė­žio gy­dy­mo me­to­dų, įskai­tant hor­mo­nų te­ra­pi­ją gy­dant pro­sta­tos vė­žį, už ku­rią pre­mi­ja bu­vo pa­skir­ta 1966 m., che­mo­te­ra­pi­ją (1988 m.) ir kau­lų čiul­pų transp­lan­ta­ci­ją gy­dant leu­ke­mi­ją (1990 m.). „Ta­čiau pa­žen­gu­sį vė­žį ir to­liau ne­pap­ras­tai sun­ku gy­dy­ti; rei­kia nau­jų gy­dy­mo stra­te­gi­jų“, – nu­ro­dė No­be­lio ko­mi­te­tas.

2017-ųjų No­be­lio me­di­ci­nos lau­rea­tais ta­po cir­ka­di­nio rit­mo me­cha­niz­mą ty­rę ame­ri­kie­čiai Jeff­rey C.Hal­las, Mi­chae­las Ros­bas­has ir Mi­chae­las W.Youn­gas.

Šie­met kiek­vie­ną No­be­lio pre­mi­ją su­da­ro 9 mln. kro­nų (871 tūkst. eu­rų). Jei ku­rios nors pre­mi­jos lau­rea­tų bū­na dau­giau nei vie­nas, su­ma jiems pa­da­li­ja­ma.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Esmių ESMĖ: "Moks­li­nin­kai J.P.Al­li­so­nas ir T.Hon­jo at­ra­do, kaip gy­dy­ti vė­žį, ne tie­sio­giai nu­si­tai­kius į pik­ty­bi­nes ląs­te­les, o pa­dė­ti pa­čiai li­go­nio imu­ni­nei sis­te­mai grei­čiau ko­vo­ti su li­ga" - o ta imuninė sistema PIRMIAUSIA gera nuotaika (nervai). Taip kad ir vėl: "Visos ligos - nuo nervų", net ir tas vėžys; kaip žinom, kažkada nuotaikos faktorius buvo ignoruojamas, tad - ir nebuvo kaip 'vėžininkams' padėt, tuomet jau tokia diagnozė pati savaime vėžį sukeldavo (įdomu pastebėt, kad VISI aktoriai, vaidinę 'Vėžininkų palatoj' juo paskui susirgo). BET - farmacininkams JOKIO biznio iš mūsų savigydos, jiems BŪTINAI reikia mums kokį 'nuodą' primest... o jis veikia PLACEBO principu: KOL naujas, kol BRANGUS ir nekompensuojamas, tol veikia; tik paskui pasireiškia jo kenksmingas poveikis. Tą ir čia matom - kažkokie 'lašeliai' imunitetui 'stiprinti'... nes JEI gydytojas nieko nepaskirs, tai 'ligonis' save iškart nurašys: "ACH, pripažino kad aš - be vilties".

Rose

Rose portretas
Labai ilgas straipsnis,nieko nepasakantis,iš tuščio į kiaurą pilstymas.Neduok dieve Lietuvoje vežiu susirgt.

Algys

Algys portretas
Man itaria plauciu vezi,bet sake dar 2metus paaugint kad butu tikrai aisku,gal per ta laika jau vaistai bus legalizuoti,o jei ne-eisiu bandymu triusiu buti kad ant manes isbandytu!
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių