- Deimantė Gruodė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pacientai, kuriems turėtų būti teikiama paliatyvioji pagalba, yra skaičiuojami dešimtimis, jei ne šimtais tūkstančių. Deja, jai šalyje skiriamas itin menkas dėmesys. Amžina problema – kas už tai labiau atsakingas: Sveikatos apsaugos ar Socialinių reikalų ir darbo ministerija?
„Mano galva, turėtų būti aiškiai atiduota arba vienam, arba kitam šeimininkui“, – svarsto Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys.
Faktas
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje paliatyviosios pagalbos paslaugas gali teikti 79 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, iš jų 60 stacionarinių. Ambulatorines ir paslaugas namuose teikia 33, o dienos stacionare – 6 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bendras lovų skaičius stacionare yra 279 lovos.
Nežmoniškos sąlygos
Lietuvos sveikatos sistemos modelyje paliatyvios slaugos kažkodėl nenorima matyti, nors pacientų, kuriems ji turėtų būti suteikiama, yra dešimtys, jeigu ne šimtai tūkstančių.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad paliatyvios pagalbos sistemos peržiūra ir nauji pažangūs sprendimai būtini. Tokios pozicijos ministras laikėsi vykusiame susitikime su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovais. Pasak ministro, kol kas pažangūs metodai nėra pasiekę paliatyvios pagalbos, galioja prieš dešimtmetį nustatyta tvarka.
„Iš tikrųjų matome, kad sprendžiant šį klausimą nėra didelės iniciatyvos iš gydymo įstaigų pusės. Turime prieštaringą situaciją, kada įstaigos nebando kelti paliatyvios pagalbos kokybės, o tiesiog bando reikalauti aukštesnio apmokėjimo už paslaugas. Bet nesprendžia klausimų, kad iš esmės tokių paslaugų suteikiama per mažai. Jei šeši aštuoni paliatyvūs pacientai yra suguldomi penkiolikos dvidešimt kvadratų patalpoje, tai - nežmoniškos sąlygos. Jau net nereikia kalbėti apie teisę į orų išėjimą iš gyvenimo ar skausmo nepatyrimą“, – sakė POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
Reikalingos mobilios komandos
Susitikime asociacijos atstovai, išanalizavę Jungtinės Karalystės, Airijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių patirtį, pateikė ministrui siūlymus dėl paliatyviosios slaugos paslaugų gerinimo. Š. Narbutas išskiria hospiso idėją, kuri pasaulyje yra plačiai taikoma ir įsitvirtinusi kaimyninėse šalyse.
„Diskusijas, kurias galiausiai POLA perkėlė į Sveikatos apsaugos ministerijos lygį, pradėjome turbūt prieš ketverius metus kalbėdamiesi su Jungtinės Karalystės atstovais, lankydamiesi jų hospisuose. Pas mus, galima sakyti, dvidešimt metų niekas nėra keista. Mūsų atstovai iš skirtingų organizacijų ir skirtingų perspektyvų pasiūlė, kad pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai, slaugytojai dalyvautų darbo grupėje ir bandytų diskutuoti su viešojo sektoriaus atstovais, kaip reikėtų pakeisti paliatyvios pagalbos sistemą.
Gydymo įstaigų atstovai sako, kad reikalingos tarpdisciplininės – paliatyvisto, slaugytojos ir psichologo – komandos. Tarptautinė patirtis rodo, kad negalima apsiriboti trimis nariais. Be paminėtų yra socialiniai darbuotojai, užimtumo terapeutai, reabilitologai, dietologai ir jų sąrašas net nėra baigtinis. Nenorime prašyti ligonių kasų kompensuoti tokias paslaugas. Tai yra pasakymas, kas turėtų būti įvertinta ir kaip yra holistiškai suteikiama paslauga paliatyvios pagalbos atveju. Kalbant apie hospisus ir yra mintis, kad juos steigtų ne valstybė. Nevyriausybinės organizacijos tai daro ir bando prisitraukti lėšų iš visuomenės, verslo įmonių. Galima sakyti, tai yra tam tikra viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Būtent toks modelis yra taikomas Jungtinėje Karalystėje“, – sako Š. Narbutas.
Lietuvoje teisės aktai dėl paliatyviosios pagalbos priimti 2007 metais, o finansavimas skirtas 2008 metais. Paliatyvioji pagalba gali būti teikiama stacionare arba paciento namuose. Be to, ambulatoriškai gali būti teikiamos konsultacijos pacientui ir jo šeimos nariams. Dažniausia paliatyvioji pagalba teikiama onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Kiekvienu atveju dėl paliatyviosios pagalbos pacientai ar jų šeimos nariai turi tartis su gydančiu gydytoju.
„Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad sveikatos apsaugos sistema turi orientuotis į keturis skirtingus paslaugų teikimo momentus: prevenciją, diagnostiką, efektyvų gydymą ir paliatyviąją slaugą. Lietuvos sveikatos sistemos modelyje paliatyvios slaugos kažkodėl nenorima matyti, nors pacientų, kuriems ji turėtų būti suteikiama, yra dešimtys, jeigu ne šimtai tūkstančių“, – sako Š. Narbutas.
Atsižvelgdama į tokių paslaugų poreikį, Vyriausybė praėjusiais metais patvirtino naują stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų kriterijų – 100 tūkst. gyventojų lovų skaičių padidino nuo 6 iki 9.
Tačiau visose savivaldybėse vis dar trūksta ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų ir paslaugų teikimo pacientų namuose. Taip pat trūksta psichologinės ir psichoterapinės pagalbos sergantiesiems.
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys:
– Slauga turėtų būti peržiūrima iš esmės, nes tai yra sankirta tarp dviejų ministerijų – sveikatos ir socialinių reikalų. Amžina problema – kas už tai yra labiau atsakingas. Mano galva, turėtų būti aiškiai atiduota arba vienam, arba kitam šeimininkui. Kadangi iš esmės įstaigos turi didelį socialinį aspektą – ir išlaikymo, ir priežiūros, ir visa kita, ir kartu gydymo aspektai. Bet kai mėginome spręsti ir savo laiku ieškojome taip vadinamojo socialinio klasterio problemą – mėginome pritraukti į panašias veiklas ir privačias investicijas kartu su europinėmis.
Buvo tokia europinė programa, kuria buvo galima pasinaudoti. Kaip tik šioje vietoje buvo iškilę daug problemų, kadangi tokioje sumaišytoje sistemoje niekas negali pasakyti, koks krepšelis ateina slaugomajam iš socialinės pusės ir kiek iš sveikatos. Du šeimininkai nepasidalija, kas turėtų ką daryti. Tai geriausia tokiu atveju problema sprendžiasi, kai padarai vienu šeimininku, kai nereikia aiškintis su kitais, kaimynais – tada viskas aišku, kas, kiek kainuoja. Senyvo amžiaus ir negalią turinčių žmonių slauga yra įsisenėjusi problema, kuri, deja, neišjudinama iš vietos, nes nėra susikalbėjimo tarp dviejų ministerijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių4
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...