- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visi norime jaustis gerai ir atrodyti gražiai. Prisižadame, kad nuo sausio sportuosime, kad nuo pirmadienio tikrai pradėsime, tačiau dažnai metame šiuos savo užsibrėžtus tikslus. Tarsi egzistuoja įsitikinimas, jeigu norime gerai jaustis ir atrodyti, reikia sportuoti, eiti į sporto salę. Tačiau judesio mokytojas Justas Kučinskas sako, kad to daryti visai nebūtina, tiesiog reikia sekti savo kūną, kasdienybę.
– Ar gali būti, kad mes jau sportuojame daugiau, nei patys suprantame?
– Taip. Žmogus juda visą laiką, tik klausimas, kiek ir kaip juda. Mūsų tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į tai, kaip jie sprendžia kasdienius judesio iššūkius. Sporto, treniruočių idėja gera, žmogus kelia tikslus, motyvuojasi juos pasiekti. Tačiau jie neturi užgožti natūralaus žmogaus impulso skleistis, būti smalsiems ir pasitelkti instinktyvų, natūralų judesį. Esu susipažinęs su tyrimu: Didžiojoje Britanijoje tirta kambarinių grupė ir klausta, ar turi laiko sportuoti. Jos atsakė, kad ne. Grupė buvo skelta pusiau. Pusei kambarinių paaiškinta, kad tvarkydamos kambarius atlieka konkrečius judesius, paaiškinta, kaip kai kuriuos judesius galima atlikti geriau. Antrai grupei nieko nebuvo pasakyta. Po trijų mėnesių kambarinės buvo patikrintos, įvertinti objektyvūs sveikatos duomenys. Grupės, kuri sąmoningai numanė, kad kasdienybėje juda, duomenys buvo geresni nei grupės, kuri galvojo, kad nejuda.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Nustokime galvoti, kad judu tuo metu, kai sportuoju sporto salėje. Nepakeiskime pratimais judėjimo. Tai svarbu suprasti. Kasdienybėje atraskite galimybių žingsniuoti, lipti laiptais, būkite atidūs kūnui. Atsistokite ant vienos kojos. Apsidairykite, pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite už savęs. Kuo daugiau įsileidžiu tyrinėjančio požiūrio ir kuo labiau suprantu, kad judu, keliu klausimą, kaip galėčiau tai daryti geriau, manyje skleidžiasi judesys, negaliu to sustabdyti.
– Sąmoningai atkreipti dėmesį į tai, ką darome?
– Taip. Sakyti, kad žmogus juda, tik kai treniruojasi ar būna sporto salėje, tas pats, kaip iškirsti natūralų mišką ir linijomis pasodinti medžių. Neturėtume per daug į savo gyvenimą įsileisti pratimų arba struktūruoto judėjimo, kai tikslai ateina ne iš kūno, o iš mados, kopijavimo. Turėtume ugdyti gebėjimą suprasti save, savo kūną. Tada įgauti priemonių poreikiui atliepti.
Turėtume ugdyti gebėjimą suprasti save, savo kūną. Tada įgauti priemonių poreikiui atliepti.
– Gal iš tikrųjų mada kiša žmonėms koją. Imuosi kažkokių veiksmų, metu, nusiviliu savimi.
– Labai dažnai pasirodo straipsnių, kad mokslininkai nustatė, jog labai gerai brokoliai, tada labai gerai mylintis žiūrėti į lubas, kitą dieną – geriau žiūrėti į pagalvę. Turime kelti klausimą, jei kažkas naudinga – kada, kokiame kontekste, kam? Ar tinka man? Geriausia išsiugdyti sąmoningumą, suprasti, kokiame kontekste esu, kokius gebėjimus turiu ugdyti dabar, kad atliepčiau aplinkos iššūkius. Mūsų būdas, kuriuo treniruojamės, formuoja mūsų prisitaikymą. Ar mes save programuojame stereotipiniam linijiniam judesiui, ar tyrinėjame visą erdvę. Su įvairove ateina supratimas, kad iškilus poreikiui turiu įvairių priemonių. Kai einu judėti, turiu ne tik galvoti apie medžiagų apykaitą, svorio metimą, bet ir ką išmokau, kad atėjus laikui galėčiau žinias pritaikyti kasdien, naudoti judesį kaip gydymo priemonę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...