Penkios priežastys, kodėl trumpalaikis stresas gali būti naudingas

  • Teksto dydis:

Trumpalaikė stresinė situacija (ne ilgalaikė ir ne per didelė) toli gražu nenuvarys jūsų į kapus ir nesusargdins, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

„Dešimtmečius trukęs bendras Oksfordo ir Naujojo Pietų Velso universitetų tyrimas nustatė, kad momentinis stresas neturi tiesioginio poveikio žmogaus gyvenimo trukmei. Maža to, įspausti į kampą, mes priimame labai gerus ir teisingus sprendimus ir esame labai energingi“, – pabrėžia A. Unikauskas.

Lėtinis stresas – aibės ligų priežastis, bet trumpalaikis stresas naudingas, o jaudulys tikrai nenužudys, pabrėžia A. Unikauskas. „Tam tikras elgesys, kaip šalutinis jaudulio veiksnys, tikrai gali sveikatai pridaryti žalos. Pavyzdžiui, neretai žmonės susijaudinę griebiasi stikliuko ar cigaretės. Labai rekomenduoju nesiimti tokių priemonių. Tačiau tiek laimė, tiek neigiama emocija tikrai negrįžtamai nepakenks“, – pastebi medikas.

Jo teigimu, trumpalaikis stresas naudingas atminčiai: „Įrodyta, kad streso hormonai susiję su gebėjimu mokytis ir išsaugoti informaciją. Kalbu apie trumpalaikį, momentinį stresą, nes nuolatinis stresas gali sukelti depresiją. Streso hormonas kortizolis gali padėti susikaupti, pagerinti atmintį, kol užduotis atliekama iki galo, tarkim, žinių kalimas iki egzamino.“

Neįtikėtina, pastebi A. Unikauskas, bet stresas gali apsaugoti nuo tam tikrų ligų, kad ir peršalimo ar gripo.

„Jeigu jūs dėl kažko susirūpinęs, nerimaujate, tai ženklas jūsų imuninei sistemai, kad jos jums prireiks norint susidoroti su bėda, dėl kurios sukate galvą. Jūs jai sakote – pasiruošk! Vis dėlto jokiais būdais negalima laikyti savo imuninės sistemos nuolatinėje karinėje parengtyje ar versti ją kovoti nuolatos“, – aiškina profesorius.

Svarbu ir tai, kad stresas gali motyvuoti, priduria A. Unikauskas, – jei neviršijate savo galimybių ribų, trumpalaikis stresas gali jums padėti tapti efektyvesniems ir kūrybiškesniems.

„Viskas priklauso nuo to, kaip į situaciją pažiūrėsite. Valios pastangomis negatyvūs dalykai gali lengvai virsti pozityviais, – sako medikas. – Mes turime daugybę instinktų, kurie suklesti stresinėse situacijose. Jei pakeisite požiūrį į stresą, pakeisite ir jo poveikį. Jei išmoksite pasinaudoti stresu galėsite baimę paversti į drąsą, atsiskyrimą į komunikaciją ir kančią į prasmę.“

Beje, kalba A. Unikauskas, buvo atliktas labai įdomus tyrimas. Seniau buvo manyta, kad, jei besilaukianti moteris išgyvena stresą, jaudinasi, nerimauja, tai persiduoda ir jos kūdikiui. Pasirodo, yra priešingai.

„Motinų, kurios patyrė lengvas trumpalaikes stresines situacijas nėštumo metu, vaikai bręsta greičiau. Jų motoriniai ir vystymosi įgūdžiai buvo geresni nei šiltnamio sąlygomis įsčiose augusių kūdikių. Tai turėtų nuraminti visas šiuolaikines besilaukiančias moteris, kurios paranojiškai bijo, kad jų patiriamas lengvas stresas gali negrįžtamai pakenkti kūdikiui“, – teigia profesorius.

Taip pat svarbu ir tai, kad stresas sustiprina, sako A. Unikauskas: „Pozityvus stresas (pirma diena darbe, susirandant draugų, kalbant didelei auditorijai) –  teigiamas nerimo pavyzdys, kai mes tarsi mobilizuojamės: kadangi norime pasirodyti geriau, tai mus verčia išvengti klaidų ir neapgalvotų sprendimų. Tai įrodė tyrimas, kuriame dalyvavo 2400 žmonių!“

Daugiau – laidos „Klauskite daktaro“ įraše.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aldona

Aldona portretas
kažkada skaičiau, kad trumpalaikis stresas net naudingas žmogui, bet netikėjau. Ačiū profesoriui už geras žinias
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių