- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per karščius daugelis atostogaujančių žmonių laiką leidžia prie vandens, gryname ore. Tačiau ilgai būnant saulėje ir karštyje gali ištikti saulės ar šilumos smūgis, neatsargiai elgiantis vandenyje galima susižaloti ar net paskęsti. Todėl visuomenės sveikatos specialistai pataria, kaip poilsiauti ir džiaugtis vasariškais orais saugiai, o atsitikus nelaimingam atsitikimui – suteikti pirmąją pagalbą.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Mačiulytės, saulė žmogaus organizmui naudinga, kadangi jos dėka organizmas pasigamina vitamino D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį bei šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Vitaminas D būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Tačiau norint saule džiaugtis saugiai, reikia prisiminti, kad Lietuvoje saulės spinduliai pavojingiausi būna jau nuo ankstyvo pavasario iki pat rugpjūčio vidurio, todėl tuo metų laiku nuo 10 iki 14 val. reikėtų vengti būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Taip pat specialistė akcentuoja 5 paprastas saugaus buvimo saulėje taisykles: dėvėti prigludusius saulės akinius su aukštu UV filtru, galvos apdangalą, laisvus, šviesius drabužius. Taip pat reikėtų rinktis pavėsį, o paplūdimyje slėptispo skėčiu. Ir, žinoma, pasitepti aukšto SAF (saulės apsaugos faktorius) kremu.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą perkaitus?
Su perkaitimu susiję negalavimai atsiranda po kelių dienų ir dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, turintiesiems padidėjusį kraujospūdį ar sunkiai dirbantiems bei sportuojantiems karštoje aplinkoje. Perkaitimui būdingi simptomai: gausus prakaitavimas, išblyškusi oda, raumenų mėšlungis, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas – silpnas ir dažnas, kvėpavimas – pagreitėjęs ir paviršutiniškas. Jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį, apklokite šaltu vandeniu sudrėkinta antklode, ją nuolat drėkinkite. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5°C, antklodę reikėtų pakeisti sausa, duoti nukentėjusiajam gerti vėsių skysčių. Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir niekuo negirdykite, vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Jei žmogus skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, silpnumu, pykinimu, girdi zvimbimą ausyse, jam mirga akyse, o oda atrodo išblyškusi, pila šaltas prakaitas, galimas ir sąmonės netekimas, jį greičiausiai ištiko saulės smūgis. Nukentėjusįjį, jei jis turi sąmonę, reikia nuvesti į pavėsį, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti, šaltu kompresu vėsinti kaktą, duoti gerti vėsesnių skysčių. Jei nukentėjusįjį pykina, reikia jam duoti ko nors rūgštaus. Jei saulės smūgio ištiktasis yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių?
Be piktnaudžiavimo saulės spinduliais, poilsiaujantys žmonės daro ir kitų klaidų. Specialistai primena, kad leidžiant laiką prie vandens, negalima palikti mažamečių vaikų be priežiūros, nerekomenduojama maudytis nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
Negalima maudytis iškart pavalgius, taip pat nereikėtų šokti į vandenį stipriai įkaitus saulėje. Draudžiama šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius daiktus. Daugiausia traumų vandenyje įvyksta, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro.
Poilsiaujant prie vandens nepatariama vartoti alkoholio. Jo vartojimas didina riziką patirti įvairias traumas ar nuskęsti. Karštomis dienomis žmogus prakaituodamas netenka daug skysčių, o alkoholis dar labiau paskatina dehidratacijos procesą. Žmogus gali netekti sąmonės, ypač ilgai būdamas saulėkaitoje. Vengti taip pat reikėtų ir gėrimų su kofeinu, cukrumi ar saldikliais, kadangi jie taip pat skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Patariama nepamiršti, jog sveikiausias gėrimas – vanduo! Vasarą per karščius išeinant iš namų rekomenduojama turėti geriamojo vandens buteliuką.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą skęstančiajam?
Pamačius skęstantįjį, būtina atkreipti aplinkinių dėmesį šaukiant „Žmogus skęsta!“ ir paprašyti aplinkinių iškviesti pagalbą numeriu „112“. Skęstančiojo gelbėjimui patariama panaudoti netoli esančią gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas: pripučiamas čiužinys, ratas, lazda, virvė, tuščias plastikinis butelis. Tik tokiu atveju, jei tikrai esate geras plaukikas, galima priplaukti prie skęstančiojo ir jį ištempti į nepavojingą vietą.
Ištraukus skendusį žmogų, būtina pradėti pradinį gaivinimą: atverti kvėpavimo takus, atlikti krūtinės paspaudimus ir įpūtimus: 30 paspaudimų, tada 2 įpūtimai. Pradinis gaivinimas tęsiamas tol, kol atvyksta greitoji medicinos pagalba ar atsiranda gyvybės požymiai (kvėpavimas ir širdies veikla). Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, nukentėjusiojo gaivinimą perims specialistai.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ragina poilsiauti saugiai, išvengiant traumų prie vandens ir perkaitimo saulėje. Siekiant informuoti žmones apie saugų elgesį vasarą, rengiamos prevencinės akcijos „Elkis saugiai vandenyje ir prie vandens“ Kauno miesto paplūdimiuose. Akcijų metu poilsiautojams dalinamos kepuraitės, teikiama informacija, mokoma suteikti pirmąją pagalbą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba3
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet5
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...
-
Čekijoje spartėja kokliušo plitimas, trys žmonės mirė
Čekijoje smarkiai padaugėjo kokliušo atvejų, o nuo sparčiai plintančio protrūkio mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė šalies sveikatos priežiūros institucijos. ...