Pirmoji pamoka: kam reikalinga burnos higiena

  • Teksto dydis:

Jei sakoma, kad akys – sielos veidrodis, tai dantys, ko gero, – žmogaus kultūros požymis. Norėdami padėti visiems būti kultūringiems, juolab sutaupyti lėšų, užuot jas skyrus tikrai nepigiam dantų protezavimui, pradedame sveikatos pamokas.

Šį kartą – apie dantų ir burnos ertmės priežiūrą. Tam, kas jas jau išmoko – nepakenks pasikartoti. Mokytoja sutiko būti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Burnos sveikatos katedros vedėja, lektorė, burnos higienistė Daiva Mačiulienė.

– Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu, burnos sveikata – būklė, kai žmogus nejaučia lėtinių skausmų burnoje ar veido srityje, kai nėra įgimtų burnos defektų, periodonto ligų, dantų ėduonies, kai žmogus turi visus dantis, kai nėra piktybinių navikų burnoje ar kitų patologinių pokyčių, kurie žaloja burnos ertmės audinius.

Jau prieš 3000 m. buvo žinomos periodonto ligos – minimos rašytiniuose šaltiniuose, aprašomi jų gydymo būdai.

Atlikti epidemiologiniai tyrimai leidžia teigti, kad ir vyrų, ir moterų iki 40 metų amžiaus pagrindinė dantų netekimo priežastis – dantų ėduonis. Lietuvoje jis 35–44 metų gyventojams yra pažeidęs vidutiniškai 16 dantų.

Daiva Mačiulienė/Asmeninio arch.nuotr.

Dantų ėduonis yra infekcinė liga, kurios vystymesi dalyvauja burnos mikrofloroje esantys mikroorganizmai ir kiti rizikos faktoriai, tokie, kaip neracionali mityba, didelis angliavandenių kiekis maiste, netinkamas mitybos režimas, sumažėjęs emalio rezistentiškumas, paveldėjimas, seilių struktūros ir kiekio pakitimai.

Ir vyrų, ir moterų iki 40 metų amžiaus pagrindinė dantų netekimo priežastis – dantų ėduonis. Lietuvoje jis 35–44 metų gyventojams yra pažeidęs vidutiniškai 16 dantų.

Mikrobinės apnašos susidaro iš nusilupusio burnos gleivinės epitelio ląstelių, leukocitų, maisto likučių, gausybės mikroorganizmų. Apnašos kaupiasi greičiau, jei dažniau valgomas tik minkštas maistas, netaisyklinga dantų padėtis, netinkamas protezas. Burnos ertmėje esančios apnašos, o jose esantys mikroorganizmai vykdo fermentacijos procesą, mikroorganizmai skaido angliavandenių likučius, o susidariusios rūgštys ardo emalį. Prasideda emalio demineralizacija – tai dantų ėduonies procesas. Mikrobinės apnašos sudaro ne tik ėduoniui palankias sąlygas, bet ir yra viena iš dantenų uždegimo, o vėliau ir danties netekimo priežasčių.

Laikantis burnos higienos, mažėja žalingas apnašų poveikis kietiesiems dantų audiniams, didėja emalio atsparumas, gerėja mineralizacija. Reguliariai pašalinus maisto likučius, mikrobines dantų paviršiaus apnašas, ilgiau išvengiama ėduonies ir periodonto ligų. Jos – gingivitas, periodontitas, yra antra pagal dažnumą priežastis, dėl to Lietuvos gyventojai netenka dantų. Tačiau ši opi ir paplitusi problema dažnai ignoruojama. Kartais todėl, kad nepastebima akivaizdžių ligos požymių, nes iš pradžių net neskauda. Kitais atvejais į ligos požymį – dantenų kraujavimą  tiesiog nekreipiama dėmesio. Dėl to, ligai progresuojant, dantys gali pradėti klibėti ir iškristi. Vadinasi, reikia nuolat rūpintis burnos sveikata ir pas specialistus lankytis profilaktiškai, o ne tuomet, kai skauda.

Burnos sveikata yra neatsiejama nuo individualių asmens higienos įgūdžių. Apklausos apie asmens burnos higienos įgūdžius, vykdytos tarp 11–15 metų amžiaus moksleivių 43 šalyse, duomenimis, dažniau nei kartą per dieną valo dantis iki 65 proc. mergaičių ir tik 42 proc. berniukų. Lietuvoje šie rezultatai yra vieni blogiausių. Mūsų šalies suaugusių gyventojų asmens burnos higienos įgūdžiai taip pat prasti. Nustatyta, kad 1–2 kartus per dieną Lietuvoje dantis valo apie 76,6 proc. vaikų, o, tėvų duomenimis, tik 39 proc. vaikų dantis valo kelis kartus per dieną.

PSO, be fizinio, emocinio ir seksualinio smurto, įvardijo ketvirtą smurto prieš vaikus formą – vaikų nepriežiūrą. Negydant dantų gali sutrikti normali vaiko raida ir kramtymo funkcijos, gali atsirasti ortodontinių anomalijų ar tam tikrų psichologinių, socialinio bendravimo problemų dėl dantų skausmo, neestetinio dantų vaizdo ir t.t.

Periodonto ligų profilaktikai būtina individuali ir profesionali burnos higiena. Pagrindinis jos metodas – dantų valymas šepetėliu du kartus per dieną, kad būtų pašalintos apnašos, maisto likučiai ir sustabdytas jų žalingas poveikis burnos ertmės audiniams. Kiti metodai – tarpdančių valymas higieniniu siūlu, liežuvio valymas, skalavimas tam skirtais tirpalais, burnos ertmės irigacija specialiaisiais aparatais. Profesionali burnos higiena – higieninės procedūros, kurių metu šalinamos mineralizuotos ir nemineralizuotos apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, nustatomas dantų valymo efektyvumas, pacientai mokomi asmens higienos, atliekamos gydomųjų preparatų, pavyzdžiui, fluoro aplikacijos. Šias procedūras atlieka burnos ertmės higienistas. Norint išsaugoti ir stiprinti savo sveikatą, reikia turėti žinių apie tai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių