Po dviejų inksto transplantacijų mergina ruošiasi trečiam kartui

Klaipėdiečių Giedrės ir Gintaro Gudauskų šeimoje skaičius "septyni" – reikšmingas. Tiek buvo judviejų jaunėlei dukrai, kai kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia apie ligą – inkstų nepakankamumą. Septynerius metus truko šeimos laimė, persodinus mergaitei svetimo donoro inkstą. Nes mamos dovanotasis neprigijo.

Diagnozę sužinojo ne iškart

Giedrė ir Gintaras pasakojo, kad eilinio profilaktinio sveikatos patikrinimo metu septynmetei dukrai buvo nustatytas padidėjęs kraujo spaudimas. Po išsamesnių tyrimų paaiškėjo diagnozė – inkstų nepakankamumas.

Nuo žinios apie ligą praėjo metai, kai mergaitės būklė staigiai pradėjo blogėti. Gydytojai jau anksčiau buvo įspėję, kad bet kada taip gali nutikti.

"Iš pradžių į diagnozę reagavome gana ramiai. Manėme, kad taip gretai nepablogės, gal padės vaistai. Taip galvojome iki tol, kol susidūrėme su realia situacija. Kai lieka tik klausimas – dializė ar transplantacija – tada suvoki ligos baisumą", – prisiminė Giedrė.

Gintaras atviras: iš pradžių nelabai suprato, apie ką kalba gydytojai, nors apie organų transplantaciją ir donorystę buvo girdėję.

Prieš sveikatą visi esame lygūs.

"Iš šiandienos pozicijų galiu pasakyti, kad tada šiuo klausimu buvome visiškai žali. Tie 12 metų nuo dukters ligos pradžios pakoregavo mūsų gyvenimą ir požiūrį į donorystę. Gyvenimo vertinimo skalė gerokai pasikeitė. Prieš sveikatą visi esame lygūs", – pasakojo vyras.

1 proc. nesėkmės

Kai Giedrei pasiūlė tapti inksto donore savo dukrai, moteris nedvejojo. Gydytojai tikino, kad transplantacija turėtų būti sėkminga 99 proc. Tuomet mergaitei prireikė tik vienos dializės, padėjusios pasiruošti būsimai organo transplantacijai.

Jau pirmąją parą po operacijos tyrimai nerodė nieko gero, kasdien situacija tik blogėjo, tačiau gydytojai dar delsė pašalinti neprigijusį inkstą, tikėdamiesi pagerėjimo.

Pasak tėvų, pati transplantacijos operacija nėra sudėtinga, tačiau tai tik maža dėlionės, iš kurios susideda sveikata, dalis. Labai svarbu, kaip organizmas priims svetimą organą – tam geriamos saujos įvairiausių vaistų.

"Buvo įdėta daug pastangų, kad inkstas prigytų, tačiau to nenutiko", – apgailestavo sutuoktiniai.

Giedrė nemano, kad jos pastangos nuėjo perniek. Jei tik galėtų, ji taip pasielgtų dar kartą.

Tėčio inkstas netiko

Po dviejų savaičių neprigijęs bei nefunkcionuojantis inkstas buvo pašalintas. Prasidėjo dializės: tris kartus per savaitę po keturias valandas, kad organizmas būtų išvalytas nuo toksinų ir mergaitė galėtų gyventi.

"Kol sveikatos būklė normalizavosi, buvo sutvarkyti reikiami dokumentai. Dukra atsistojo į vadinamąją laukiančiųjų transplantacijos eilę. Tiesa, iš pradžių dar tikėtasi, kad tiks tėčio inkstas. Buvo atliekami įvairūs tyrimai, padedantys išsiaiškinti tinkamumą. Tuo tikslu net važiavome į Varšuvą. Tačiau paaiškėjo, kad svetimas organas gali tikti labiau nei savas", – pasakojo Giedrė.

Po truputį šeima išmoko gyventi ritmu: dializė – mokykla – namai. Pradžia Gudauskams buvo sunkiausia. Paprašius patikslinti, kas turima galvoje, stojo ilga pauzė.

Po pertraukėlės mama su ašaromis pradėjo pasakoti: "Kai nuveži savo vaiką į dializę ir matai, kokia tai sudėtinga procedūra. Supranti, kad jei nedarysi dializių, vaikas mirs. Kad vienintelis šansas vaikui gyventi – organo donorystė. Tas suvokimas, kad inksto nuėjęs į parduotuvę nenusipirksi, net jei turi milijoną, kad esi priklausomas nuo kitų žmonių sąmoningumo ir noro padėti..."

Priėmė kaip neišvengiamybę

Tuomet abu sutuoktiniai pasirašė sutikimą dėl organų donorystės ir tapo ir neatlygintinais kraujo donorais. Jie prisiminė, kaip transplantuojant dukrai dovanotą mamos inkstą iškart reikėjo labai daug kraujo, tačiau dėl atsargų stygiaus jo pralaukė net 8 valandas.

"Darai tai, ko tikiesi iš kitų. Supratimas apie donorystę atėjo per savo patirtį", – pridūrė Gediminas.

"Faktas, kad dabar informacijos apie organų transplantaciją esama gerokai daugiau nei tada, kai prasidėjo mūsų kelias", – paantrino Giedrė.

Kaip į visą situaciją reagavo dukra? Pasak tėvų, ji buvo priversta suaugti anksčiau nei jos bendraamžiai. Mergaitė viską priėmė stojiškai, kaip neišvengiamybę, nors vos ne kasdien buvo badomos rankos – ne visi suaugusieji ištveria šias procedūras.

"Stipri mergina, – dukrą apibūdino tėtis, akcentavęs vienas kito palaikymą šeimoje. – Visi vienu metu subyrėti negali. Kai vienam būna emociškai silpnesnis etapas, padeda kiti. Ir dukrai buvo sunkių momentų, bet tam ir esi šalia. Nuramini, užglaistai, nors pačiam viduje irgi verda."

Šeima atvira: per tuos 12 metų neišvengta klausimų, kodėl man, kodėl mums taip nutiko?

Sutrukdyti gali net sloga

Gudauskų manymu, jiems pasisekė, kad donorinio inksto teko laukti santykinai neilgai. Galimybę gyventi be dializių pagreitino ir tai, kad inksto reikėjo vaikui. Jiems visada teikiama pirmenybė, jeigu atitinka organo donoro ir laukiančiojo reikiami parametrai.

Šeima sulaukdavo gana daug skambučių apie atsiradusį potencialų donorą. Kartais per mėnesį išgirsdavo net ne po vieną pasiūlymą, tačiau kartais patys gydytojai suabejodavo, ar inkstas tiks.

"Tai labai protingas dalykas, nes atvažiuodami į ligoninę išsamesnių tyrimų mes atimame galimybę iš kito žmogaus, kuriam inkstas galbūt tiktų labiau", – įvertino Gintaras.

Sloga ar danties skausmas taip pat gali atimti transplantacijos galimybę. Persodinti organą galima tik sveikam žmogui.

Pirmenybė – vaikui

Dažniausiai skambučių apie potencialų donorą šeima sulaukdavo naktį. Duodamas ribotas laikas, per kurį reikia atvažiuoti į Kauną arba Vilnių.

Vienam organui atrenkami trys recipientai, tada atliekama daugybė tyrimų ir pasirenkamas tinkamiausias kandidatas, kuriam atiteks donoro organas.

Gal penkis kartus ar net daugiau Gudauskų dukra buvo per žingsnį nuo transplantacijos, tačiau įvertinus galimą riziką inkstas buvo persodinamas kitam žmogui.

"Galutinį sprendimą dėl transplantacijos tekdavo priimti vos ne patiems, tačiau kadangi jau buvome pasimokę, galutinę riziką norėjosi sumažinti iki minimumo. Net kai viskas buvo labai labai gerai ir tai mums buvo negerai, tad, kai kildavo nors kokių abejonių, atsisakydavome", – nelengvą etapą prisiminė sutuoktiniai.

Giedrei giliai įstrigo nemalonus laukimo jausmas, atliekant tyrimus prieš galimą transplantaciją, kai visi kandidatai susirinko vienoje patalpoje.

"Visi esame panašaus likimo, bet ir konkurentai. Kai kurie suaugusieji neištvėrė: "Inkstą turbūt atiduos šitai mažai mergaitei." Labai stipriai pajutau tą nemalonų jausmą, kai atvažiuoji su viltimi, o ji ir vėl užgęsta", – prisiminė moteris.

Gudauskams ne kartą teko matyti, kaip žmogus į galimą transplantaciją atvažiavo vos ne su paskutine viltimi, kai sveikata ir psichologinė savijauta – kritinė.

Gintaras sakė suprantąs kodėl, nes dializės procedūros palaiko gyvybę, bet emociškai labai stipriai paveikia bei gniuždo.

Trys savaitės nerimo

Sėkmė sulaukus tinkamo donoro šeimai nusišypsojo po dvejų laukimo metų.

"Vieni tyrimai geri, antri, treti, ir su kiekvienais tyrimais vis labiau įsižiebia viltis, nes tyrimų iki transplantacijos padaroma tikrai daug", – tą lemtingąjį kartą prisiminė Giedrė.

Tiesa, po transplantacijos operacijos sutuoktiniams dar teko pasinervinti – pirmąją savaitę dukters sveikatos būklė buvo labai bloga, vėliau šiek tiek stabilizavosi. Nors kai kuriems pacientams jau kitą dieną tyrimai būna puikūs, kaip sveiko žmogaus.

Po trijų savaičių mergaitės būklė pradėjo gerėti.

"Niekada negalvojome, kad šlapimas gali turėti tokią kainą", – euforiją, kai transplantuotas inkstas pradėjo dirbti, prisiminė tėvas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NINO

NINO portretas
Mes laukeme dializuojami net 9 metus ,bet deja nesulaukeme....

Anonimas

Anonimas portretas
Stiprybės visai Jūsų šeimai. Labai palaikau, viską suprantu. Mes praėjome šį kelią, atidavėme dukrai po vieną inkstą su vyru, bet džiaugėmės po 5 metus. Gavo dukra ir donoro inkstą, bet tik metams. Laukiame ketvirto. Džiaugiuosi ,kad Jūs stiprūs, nes tik tvirtoje šeimoje galima viską išgyventi. Viskas bus gerai, dar ne kartą šypsositės.Tvirtybės ir visiems sėkmės.

Olga

Olga portretas
Nuostabi šeima. Iš visos širdies jums linkiu sveikatos, vilties ir stiprybės. Tikiu kartu su jumis- viskas bus gerai!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių