- Darius Sėlenis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Rezultatas: „Žalio skonio“ vedėja pas gydytojus nesikreipė nuo 2001 m.
-
Prieš ligas – žaliavalgyste ir veganizmu
-
Švytėjimas: pakeitusi mitybą keturiasdešimtmetė JAV atrodė jaunatviškai.
-
Prieš ligas – žaliavalgyste ir veganizmu
-
Prieš ligas – žaliavalgyste ir veganizmu
-
Prieš ligas – žaliavalgyste ir veganizmu
"Esame daugialypiai. Liūdna ir skaudu, kai nemylime savęs viso ir atmetame mums nepatinkančias savybes. Turime mylėti save tokį, koks esame", – įsitikinusi mityba daug ligų išsigydžiusi žaliavalgė, vegetarė, gerų naujienų televizijos laidos "Žalias skonis" vedėja Irena Žentalytė-Brazaitienė.
Bemiegės naktys
"Gyvenu lėktuvo salone, – prieš išskrisdama atgal į Angliją, kur, be televizijos, dirba ir slauge, nusijuokė 59 metų moteris. – Reikia save išlaikyti, todėl dirbu ir tai, ką moku. Gerai išmanau organizmo negalias, ryšį tarp proto ir širdies."
Slaugytojos darbą, kurį dabar vadina treniruoklių ar praktikų aikštele, profesionali smuikininkė 1995–2012 m. dirbo JAV.
O jaunystėje, 1983 m., gimus pirmai dukrai, Irena stipriai sunegalavo. Skaudėjo visą kūną, svaigo galva, prastėjo rega, klausa. Maža to, sirgo vyras. Tik vėliau ji sužinojo, kad po gimdymo išgyveno depresiją, apie kurią tuomet neturėjo jokių žinių.
Tuomet Kaune, Milikonyse, gyvenusi moteris patyrė ir hormonų pusiausvyros sutrikimą. Kankino nemiga, bet gimdyvei eiti į lauko tualetą, kai šaltis siekė 30 laipsnių, tikrai buvo rizikinga. Ir šiuo sunkiausiu metu, anot Irenos, ja pasirūpino šviesos jėgos.
"Na, ir atrodai", – kojas vos bepavelkančiai jaunai mamai, ją pamačiusi, tarsi į paširdžius smogė draugė, su kuria mokėsi M.K.Čiurlionio meno mokykloje.
Ši draugė nusprendė padėti susigrąžinti jėgas ir supažindino Ireną su viena masažuotoja.
Straipsnis žurnale moterims
Beveik mėnesį kasdien po keturias valandas Ireną masažavo nuo plaukų galiukų iki kojų pirštų. Po dviejų savaičių pagerėjo klausa, rega.
"Iš kur sukaupei tiek bjaurasties? Net daug vyresni žmonės jos tiek neturi", – stebėjosi masažuotoja.
Iš organizmo valantis šlakams, kalkėms ir kitiems toksinams, moteris pajuto, kad pasikeitė šlapimo kvapas. Be to, ji vis dažniau eidavo į tualetą, atsirado daugiau energijos.
"Verdant maistą šeimai, netikėtai man pačiai ėmė pykinti nuo mėsos kvapo, norėjosi daugiau daržovių, kruopų. Ir šiek tiek pieno", – stebėjosi Irena.
Atsitiktinai viename žurnale ji perskaitė straipsnį apie moterį, kuri želmenų sultimis išsigydė kojų čiurnelių lūžius. Tada Irena nežinojo, kad neakivaizdžiai prisilietė prie daugybę ligų želmenų sultimis išsigydžiusios amerikietės, žaliavalgystės pradininkės Annos Wigmore, kuri kadaise vadinosi Ona Varapickaitė.
Pleikių kaime, dabartiniame Akmenės rajone, gyvenusi Anna (Ona) vaikystėje su šeima emigravo į JAV. Garsiai natūropatei, gyduolei neapdoroto, gyvo maisto ir želmenų sulčių vartojimo pradininkei pasaulyje Žemaitijoje pastatytas paminklas.
"Po 28 dienų masažo pasijutusi daug geriau, nenorėjau grįžti atgal", – prisipažino laidos "Žalias skonis" vedėja, kuri netrukus atrado ir dar vieną garsų natūropatą, sveikos gyvensenos propaguotoją Paulą Braggą.
Perskaičiusi garsaus amerikiečio knygą apie badavimą ir organizmo valymą, I.Žentalytė-Brazaitienė panoro tai išbandyti.
Badavimas pagal P.Braggą
Pradžia – paros badas kas savaitę, geriant tik vandenį. Kitą dieną Irena valgydavo kopūstą su morkomis ir citrinų sultimis. Dar po paros – viską.
Artimieji, draugai jaudinosi dėl manęs, bet žinojo, kad neperkalbės. Tačiau išvydę rezultatą nusiramino.
Taip Irena kartą per savaitę badavo kelis mėnesius. Iš pradžių tai nebuvo malonu. Kai organizmas priprato, pradėjo badauti po tris paras, dar vėliau, kiekvieną metų sezoną – po dvi savaites.
"Artimieji, draugai jaudinosi dėl manęs, bet žinojo, kad neperkalbės. Tačiau išvydę rezultatą nusiramino", – šyptelėjo Irena, kuri po šių praktikų, sulaukusi 39 metų, atrodė keliolika metų jaunesnė.
Amerikoje ji greitai perėmė šalies gyventojų kultūrą ir mitybą, nors iš pradžių angliškai mokėjo tik dvi frazes: "aš tave myliu" ir "nieko nesuprantu".
Netrukus pas mamą atskrido dukros – tuomet 14-metė Henrieta ir aštuonerių Ana. Beje, dabar jaunėlė yra veganė, o Henrieta viščiuko ar žuvies valgo tik retkarčiais.
Irena Amerikoje tapo vegetarė, šiek tiek vartojo pieno produktų – varškės, valgė kiaušinių. Žaliavalge vegane ji tapo 2004 m.
"Turiu gerus genus, augau kaime, todėl mano organizmas stiprus", – įsitikinusi Irena.
Tris mėnesius – tik sultys
Vis dėlto sunkus, alinantis darbas, stresas vėl kirto sveikatai: moteris pradėjo jausti jėgų stygių, sąnarių skausmus, aštrų, deginantį diegimą kūne, ypač – raumenyse. Vėl sutriko rega, endokrininė sistema.
"Neabejojau, kad tai sukėlė stresas ir pervargimas. Be to, valgiau per daug termiškai apdoroto maisto. Virti baltymai organizme tampa kone plastiku", – įsitikinusi Irena.
Ji nerimavo dėl savo sveikatos, kol vieną dieną, tai buvo 2004 m., per visuomenės išlaikomą populiarų Čikagos vienuoliktą televizijos kanalą išgirdo laidą apie sveikatą.
"Ir aš taip jaučiuosi!" – klausydamasi laidos dalyvės palygino Irena.
Ta dalyvė buvo Karyna Calabrese – A.Wignor mokinė. Jau kitą dieną Irena pradėjo skaityti jos patarimus apie žaliavalgystę, ir, pasitarusi su dukromis, pasiryžo keisti mitybą. Tai buvo drastiški pokyčiai, bet Irena tapo žaliavalgė. Iš pradžių organizmą valėsi kanadiečių dietologo Davido Rainosheko 90 dienų dieta – kasdien gėrė vien tik po keturis litrus žalių, lapinių, šakninių daržovių sulčių. Jų pagrindas buvo chlorofilas. Dar buvo baltojo molio – jis skatina nuodingųjų mmedžiagų pasišalinimą iš organizmo.
Septintą parą prašviesėjo
Irena puikiai pamena, kai penktą šios dietos dieną dukros grįžo namo ir, žvilgtelėjusios į mamą, nustebo: "Eini į pasimatymą? Ne? Tai kodėl pasidažiusi?"
Dukros buvo priblokštos, kad mama taip atrodė natūraliai – oda lygi, žvilganti, tarsi neseniai padengta kokybiška kosmetika. Septintą parą Irena išsigando, manydama, kad tualete paliko žarnyną, kai pasišalino kalnas gleivių.
"Kai užmerkiame drabužius, jie valosi, vandenyje matome ryškius pėdsakus. Taip pat ir organizme. Mūsų žarnyno apimtis susiaurėja todėl, kad epitelinis audinys auga ir storėja nuo įvairių apnašų, toksinų, žarnos pasidengia "plastiku" – nesuvirškintais baltymais, nešvarumais, – aiškino Irena. – Ir septintą parą energija staiga šovė aukštyn. Prašviesėjo akyse, sustiprėjo intuicija, apie ką rašė ir Paulas Braggas."
Išvydusį Ireną, ją aplankiusi 70 metų krikšto mama iškart nusprendė, kad valgys tą patį, ką ir ji. Taip ir padarė: atsisakė mėsos, negėrė pieno, tik sultis, valgė salotas, kurias retkarčiais gardino žuvimi. Po trijų savaičių pamanė, kad sugedo kraujospūdžio matuoklis, nes rodikliai buvo kaip jaunos. Po mėnesio nebereikėjo vaistų nuo diabeto, kuriuo sirgo, hipertenzijos, širdies aritmijos.
Kai užmerkiame drabužius, jie valosi, vandenyje matome ryškius pėdsakus. Taip pat ir organizme.
Kraštutinumams nepritaria
Pastebėjus, kad žmonės yra unikalūs ir ne visiems gali padėti tas pats receptas, Irena šyptelėjo: "Sutinku. Tačiau kodėl, jei mes esame skirtingi, gydytojai išrašo tuos pačius vaistus?"
Esminis skirtumas – galvoje, smegenyse. Skirtingi rezultatai, darant tą patį, – dėl tikėjimo.
"Žinau, ką turiu daryti, kad organizmas funkcionuotų daug geriau. Neretai žmonės, kažką pradėdami, grįžta atgal, išsigąsta, kai pablogėja, o taip būna, nes organizmas reaguoja į detoksikaciją", – aiškino I.Žentalytė-Brazaitienė ir pabrėžė, kad klysta tie, kurie viską nori pakeisti per naktį.
Ji nepritaria kraštutinumams, aklam sekimui. Būna, kad žmonės geria karvės šlapimą. Jai tai nepriimtina, nors tai darančiųjų moteris nekritikuoja. Žmonėms duota maitintis, svarstė Irena, vaisiais, uogomis, žolėmis, o gerti kalnų vandenį pradėta vykstant evoliucijai.
"Kodėl sergama ir mirštama? – retoriškai klausė daugiau nei 20 metų slaugytoja dirbanti moteris. – Jie nori išeiti, jie pavargę pasirenka tokį kelią."
Kokia dabar kasdienė jos mityba? Sultys, salotos ir vaisiai.
"Su laidos kolege Eligija žiūrėjome, ką turime šaldytuve, – žalias salieras, obuoliai, morkos, žalia paprika, svogūnas. Ir sugalvojome pasidaryti salotas iš to, ką turime. Buvo labai skanu, – nusijuokė žaliavalgė. – Arba sriubą išsivirėme iš saldžios kriaušės, kurios pusę sutarkavau šiaudeliais, dideles vynuoges supjausčiau kvadratėliais, o mažas ir likusią kriaušės pusę sumaliau trintuvu, įdėjau gysločio luobelių. Ir viską pagardinau mėta."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...