- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Persirgusiųjų COVID-19 infekcija skaičius Lietuvoje artėja prie 200 tūkstančių. Tačiau atsižvelgus į pacientus, kurie šia liga persirgo namuose ir nesikreipė į gydymo įstaigas, tikėtina, jog bendras skaičius yra gerokai didesnis. Deja, daliai pacientų, nepaisant lengvos ar vidutinio sunkumo ligos eigos, dar ilgai išlieka liekamieji ligos požymiai, ribojantys gerą savijautą, fizinę būklę bei galimybes grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Šeimos gydytojas pacientus, persirgusius COVID-19, jau gali nukreipti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai. Kauno klinikų reabilitologai yra pasirengę šiems pacientams padėti ir, priklausomai nuo vyraujančių simptomų, parinkti reikiamas reabilitacinio poveikio priemones. Apie reabilitacijos iššūkius, susidūrus su liekamaisiais požymiais po COVID-19 ligos, kalba Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius ir Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius.
– Kas yra pokovidinis sindromas?
R. K.: Šiandien dar neturime mokslininkų pateikto vieningo pokovidinio sindromo apibrėžimo. Tačiau sutariama, jog žmogus serga pokovidiniu sindromu, jei praėjus 28 dienoms nuo pirmųjų COVID-19 infekcijos simptomų pradžios išlieka arba atsiranda visiškai nauji pacientą varginantys simptomai, nesusiję su kita liga.
Šiuo sindromu sergantiesiems pacientams būdingiausi trys simptomai: nuovargis, dusulys ir silpnumas. Tačiau kartu gali pasireikšti ir kiti įvairūs simptomai, pavyzdžiui, didelis nuovargis, pažintinių funkcijų sutrikimai: sutrikusi trumpalaikė atmintis, gebėjimas koncentruotis ir išlaikyti dėmesį. Taip pat būdingi neuropsichikos sutrikimai: nemiga, dažni pabudimai ar vaizdingi košmariški sapnai. Žmonės jaučia virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių, mioskeletinės sistemos sutrikimus. Daliai pacientų įvairūs simptomai gali išlikti iki šešių mėnesių.
Žinome, kad apie 80 proc. sergančiųjų pokovidiniu sindromu yra 30-59 metų darbingo amžiaus moterys, kurios iki susirgimo buvo fiziškai aktyvios, neturėjusios jokių gretutinių ligų.
Remiantis pirmaisiais mokslinės stebėsenos studijų duomenimis, žinome, kad apie 80 proc. sergančiųjų pokovidiniu sindromu yra 30-59 metų darbingo amžiaus moterys, kurios iki susirgimo buvo fiziškai aktyvios, neturėjusios jokių gretutinių ligų.
– Kokie yra liekamieji COVID-19 ligos simptomai?
R. K.: Pacientai, kuriuos vargina liekamieji COVID-19 ligos simptomai, yra gydęsi ligoninėje dėl komplikuotos pneumonijos ar kitų organizmo sistemų pažeidimų, o po aktyvaus gydymo išleisti tolesniam sveikimui į namus. Šiuos pacientus dažniausiai vargina dusulys (ramybėje ar nedidelio fizinio krūvio metu), didelis nuovargis, silpnumas bei kiti simptomai, priklausomai nuo diagnozuotos patologijos ir organų pažeidimų. Persirgusiems lengva ar vidutinio sunkumo pneumonija, net praėjus šešioms savaitėms po gydymo ligoninėje, išlieka dujų difuzijų sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, ribojantys paciento kasdienę veiklą.
– Kokios yra galimybės nukreipti šiuos pacientus reabilitaciniam gydymui?
R. K.: Šiandien valstybė ieško galimybių suteikti reabilitacijos paslaugas pacientams, susidūrusiems šia liga. Pacientus, gydytus stacionare dėl COVID-19 ligos, komplikuotos pneumonijos su liekamaisiais požymiais (varginančiu dusuliu, nuovargiu, silpnumu ar kitais simptomais), pakoregavus teisės aktus tikėtina bus galima nukreipti iki 20 dienų reabilitacijai stacionare, o pacientus, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas, išrašius iš aktyviojo gydymo stacionarinės įstaigos, tikimės, kad galėsime nukreipti 14 dienų ambulatorinei reabilitacijai.
– Ar Kauno klinikų Reabilitacijos klinika ir Kulautuvos reabilitacijos ligoninė pasiruošusios priimti pacientus, persirgusius COVID-19 liga?
R. K.: Taip, šeimos gydytojas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui gali nukreipti COVID-19 persirgusius pacientus, kuriuos vargina liekamieji ligos požymiai ar yra diagnozuotas pokovidinis sindromas. Priklausomai nuo vyraujančių simptomų, gydytojas reabilitologas gali rekomenduoti išskirtines fizinio poveikio priemones. Pavyzdžiui, didelės galios magnetoterapiją pacientams, besiskundžiantiems išlikusiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu arba kardiosinchronizuotą protarpinę kompresiją, gerinančią audinių metabolizmą, kai yra nepakankamas organizmo aprūpinimas deguonimi.
Be šių išskirtinių priemonių, pacientams gali būti taikomos ir įprastinės priemonės, kurios naudojamos po uždegiminių procesų plaučiuose. Pavyzdžiui, audinių diatermija elektromagnetinėmis bangomis. Pacientams, kuriuos vargina prarasta ar susilpnėjusi uoslė, numatome taikyti unikalų kvapų suvokimo testą, kurį sudaro 16 skirtingų kvapų, o jų terapija lavina pažintines funkcijas ir prarastus uoslės receptorius, kurie po terapijos greičiau sugrįžta.
Pacientus, kuriems po procedūrų matysime teigiamą dinamiką, kviesime pasinaudoti Kauno klinikų ambulatorinėmis reabilitacijos paslaugomis arba stacionarinėmis reabilitacijos paslaugomis Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Tačiau šios paslaugos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo pacientams, kuriems COVID-19 ligos aktyvus gydymas nebuvo taikytas stacionare, dar nėra kompensuojamos.
L. V.: Galimybė atlikti reabilitaciją persirgus šia klastinga liga – gera ir aktuali žinia kiekvienam pacientui. Ypatingai tiems pacientams, kurie serga gretutinėmis ligomis, nes jie labiausiai kenčia nuo pokovidinio sindromo. Šių pacientų mobilumas yra apribotas, o simptomus palengvinančių priemonių praktiškai nėra. Nuo šiol pacientai, kuriuos vargina liekamieji COVID-19 simptomai arba pokovidinis sindromas, gali gauti pagalbą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...