- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Profesorius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas Švedijos kovą su koronavirusu vertina kritiškai. Pasak jo, nuomonių apie Švedijos požiūrį į vis daugiau mirčių nusinešančią infekciją, yra įvairių, tačiau dažnas klausia: ar Švedija elgiasi teisingai?
„Švedijoje gyvenimas teka įprasta vaga: mokslininkai aiškina prieštaringai vertinamą modelį. Švedijos gydytojams ir mokslininkams vis didesnį nerimą kelia Švedijos vyriausybės pasirinktas kovos su COVID-19 modelis. Kitaip nei kaimynės šiaurėje, Švedija pasirinko gana švelnią strategiją, grindžiamą matematiniu modeliavimu ir prielaida, kad perdėtai stiprus reagavimas yra labiau žalingas nei nepakankamas“, – teigia S. Čaplinskas.
Mirčių skaičius Švedijoje, prognozuojamas remiantis JK modeliais, yra daug didesnis nei skaičiuojamas pagal Švedijos vyriausybės modelius.
Profesorius pateikia statistiką – nors daugiausiai (tarp Skandinavijos šalių) užsikrėtusių koronavirusu yra Norvegijoje, tačiau mirčių skaičiumi kitas Skandinavijos šalis lenkia būtent Švedija. „Vyriausybė uždraudė didesnius nei 50 žmonių susibūrimus, bet tai netaikoma mokykloms, restoranams ir sporto salėms, nors 3 046 žmonių testai buvo teigiami. Tarp Skandinavijos valstybių daugiausia patvirtintų COVID-19 atvejų (3 066) tenka Norvegijai, bet daugiausiai mirčių atvejų registruota Švedijoje (92). Norvegijoje ir Danijoje jų skaičius atitinkamai siekia 15 ir 41. Žmonių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė: vieni sako, kad vieša valdžios institucijų kritika tik mažina visuomenės pasitikėjimą valdžia tuo metu, kai to labiausiai reikia. Kiti įsitikinę, kad Švedija ritasi link biblijinio masto katastrofos ir kad kryptį būtina keisti. Deja, nė viena iš šių nuomonių nėra pagrįsta tiesiogine pasaulinės pandemijos patirtimi“, – akcentuoja profesorius.
„Švedijos visuomenės sveikatos priežiūros institucijos paskelbė tam tikrus modelius, kuriais būtų vadovaujamasi ekstremaliomis aplinkybėmis: kurios ligoninės turės sustiprinti pajėgumus esant labai dideliam COVID-19 sergančių pacientų antplūdžiui. Remiantis šiais modeliais, akivaizdu, kad Švedijos vyriausybė numato gerokai mažiau hospitalizuojamųjų skaičių 100 000 gyventojų nei numatoma kitose šalyse, įskaitant Norvegiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę (JK)“, – skaičiuoja S. Čaplinskas.
ULAC direktorius Švedijai negaili kritikos. Anot jo, Švedijoje nevykdoma sisteminga patikra dėl koronaviruso. „Mirčių skaičius Švedijoje, prognozuojamas remiantis JK modeliais, yra daug didesnis nei skaičiuojamas pagal Švedijos vyriausybės modelius. Švedijos valdžios institucijos mano, kad daugybė užkrėstų žmonių neturi simptomų ir kad vos vienam iš penkių besikreipiančių medicininės pagalbos prireiks hospitalizacijos. Šiuo metu sunku pasakyti, kiek yra tokių žmonių, nes Švedijoje nevykdoma sisteminga patikra ir neatliekami antikūnų tyrimai, kurie leistų nustatyti, kiek žmonių iš tikrųjų turėjo COVID-19 ir kiek yra pasveikusių. Tačiau toks krūvio ligoninėms nepakankamas įvertinimas gali turėti katastrofiškų padarinių“, – prognozuoja profesorius.
Grupinis imunitetas
Lyginant su ispaniniu gripu, COVID-19 nėra tokia sunki infekcija, nes daugeliui žmonių, kaip manoma, jokie jos simptomai nepasireiškia.
„Geriausias COVID-19 atvejų mirštamumo rodiklis šiuo metu sudaro 0,5–1,0 proc. Palyginimui, 1918–1919 m. plintant ispaniniam gripui, kai kuriose Šiaurės Švedijos vietose šis rodiklis siekė 3 proc. Vidaus transporto ir ryšių sistemos Švedijoje tuo metu buvo mažiau išvystytos nei daugelyje kitų šalių ir tai padėjo sulėtinti epidemijos plitimą. Trumpuoju laikotarpiu tai gali būti geras dalykas, tačiau kadangi grupinis arba vadinamasis „bandos“ imunitetas su pirmąja banga nebuvo pasiektas, nusirito dar bent dvi papildomos ispaninio gripo epidemijos per metus. Antrosios infekcijos bangos laikotarpiu mirštamumas buvo didesnis nei pirmosios“, – teigia S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, iš to pasimokę, daugelis Švedijos žmonių šiuo metu optimistiškai vertina galimybę, kad tarp gyventojų susiformuos grupinis imunitetas. „Lyginant su ispaniniu gripu, COVID-19 nėra tokia sunki infekcija, nes daugeliui žmonių, kaip manoma, jokie jos simptomai nepasireiškia. Nors infekcijos besimptomiškumas prisideda prie greitesnio jos plitimo, tai taip pat reiškia, kad „bandos imuniteto“ riba yra apie 60 proc. Ji gali būti greitai pasiekta tose šalyse, kurios netaiko intensyvių švelninimo ar slopinimo strategijų. Galų gale, atsižvelgiant į šiuo metu nevienodą ir santykinai nedidelį viruso plitimą Švedijoje, ši strategija gali nepasirodyti neatsargi“, – svarsto profesorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...