Receptai kraujuojančioms sistemos žaizdoms gydyti

  • Teksto dydis:

Nepriklausomi ekspertai, gydytojai, pacientų atstovai įvertino Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą per pastaruosius metus. Verdiktas: sveikatos apsaugos sistemos žaizdos atviros, vaistų joms gydyti kol kas nerasta.

Vaistų kompensavimo sistema

"Pliusus ministerijai reikėtų rašyti už norą mažinti pacientų priemokas vaistams, už neseniai priimtas vaistų politikos gaires. Taip pat už siekį įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą nekompensuojamiems vaistams", – teigiamai vertino konferencijos Sveikatos apsaugos ministerijos darbui vertinti organizatorių "Local American Working Group" vadovė advokatė Rūta Pumputienė.

Ji netruko pereiti prie akis badančių veiklos minusų. Prelegentės teigimu, nors Lietuva jau daug metų yra tarp valstybių, kuriose inovatyvaus gydymo prieinamumas pacientams yra vienas blogiausių Europoje, iki šiol nėra jokių konkrečių planų ir priemonių, kokiais būdais ši problema bus sprendžiama.

"Iki šiol neturime ir efektyvaus biudžeto planavimo, atsižvelgiant tiek į pacientų poreikius, tiek į situaciją rinkoje. Vietoje būtinų pokyčių ir toliau planuojama gydyti pacientus taip, kaip ir pernai, tai yra, neturint aiškesnio vaizdo, nei kaip bus paskirstomi sutaupyti pinigai, nei ar apskritai jų reikia ir kodėl", –  pabrėžė advokatė R.Pumputienė.

Strategijoje trūksta konkretumo

Liudas Jurkonis, profesinių paslaugų bendrovės EY gyvybės mokslų ekspertas, tvirtino, kad profesionalus strateginis planavimas sveikatos apsaugos sistemoje, lygiai taip, kaip ir kitose – garantas, užtikrinantis efektyvų išteklių valdymą ir apskritai sėkmingą sistemą.

"Geras strateginis planavimas užtikrina daug: efektyvų išteklių valdymą, įgalina ir skatina privatų sektorių, didina konkurencinį pranašumą, pritraukia ir išsaugo talentus sveikatos sistemoje ir, svarbiausia, didina piliečių bei verslo pasitikėjimą sistema, ko šiandien labai trūksta", – vardijo L.Jurkonis.

Jo teigimu, dabar Lietuvoje apskritai turime daugiau nei 200 įvairaus plauko strategijų, bet realaus įgyvendinimo dažnai pasigendama.

"Analizuojant Sveikatos apsaugos ministerijos planus reikėtų pradėti nuo pagiriamųjų žodžių, nes yra nurodyti rodikliai, kurie leidžia vėliau iš politikų reikalauti atskaitomybės. Ar matome sąsajų tarp rodiklių? Kai kurie vienas kitam prieštarauja, pavyzdžiui, lėšų mažinimas ir tuo kartu didinimas", – atkreipė dėmesį L.Jurkonis.

Iki šiol neturime ir efektyvaus biudžeto planavimo, atsižvelgiant tiek į pacientų poreikius, tiek į situaciją rinkoje.

Iš ligonių perspektyvos

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas, Lietuvos pacientų forumo valdybos narys, Nacionalinės sveikatos tarybos narys Šarūnas Narbutas, vertindamas ministerijos darbą iš pacientų perspektyvos, pastebėjo, kad šiemet labai pagerėjo komunikacija ir dialogas su pacientų organizacijomis prieš priimant svarbius sprendimus.

"Teigiamai vertiname ministro komandos siekį mažinti vaistų kainas, prikelti e.sveikatą naujam gyvenimui, pažaboti neefektyviai veikiančių gydymo įstaigų vadovų savivalę. Ne visų pokyčių naudą galime pajusti šiais metais. Rezultatų, kuriuos teigiamai vertintų gyventojai, dar teks palaukti", – Š.Narbutas nenuteikė optimistiškai.

Gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė džiaugėsi, kad pagaliau buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – už tai tikrai galima pasveikinti naująją valdžią, bet pabrėžė didžiulius įstatymo trūkumus.

"Dviem sesėms dvynukėms, gimusioms po pirmo pagalbinio apvaisinimo gydymo taikymo Lietuvoje, šiandien jau yra 23 metai. Lygiai tiek užtrukome, kol priėmėme Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Pats faktas, kad įstatymas priimtas, yra pagirtinas, bet ar jis geras – tai jau kitas klausimas" – abejojo G.Bogdanskienė.

Vardydama problemas, pirmiausia gydytoja paminėjo prieinamumą, nes gydymas kompensuojamas tik susituokusiesiems arba gyvenantiesiems partnerystėje. Partnerystės įstatymo neturime, tad nesusituokusios poros gauti šio gydymo negali.

"Antra problema – prievartinis embrionų saugojimas amžinai, nors jie nekokybiški tampa jau po dešimties metų. Trečia problema – spermos donorystė. Privačioms gydymo įstaigoms neleidžiama įsivežti į Lietuvą spermos iš europinių spermos bankų, nors Lietuvoje tokių bankų nėra", – piktinosi privačios vaisingumo klinikos vadovė G.Bogdanskienė.

Reumatologijoje – daug nežinomybės

Profesorė Irena Butrimienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė, išreiškė ligonių nerimą dėl  priemokų biologiniams vaistams, padariusiems revoliucinį perversmą gydant autoimuninius artritus, taip pat galimybės gydytis pačiais tinkamiausiais vaistais užtikrinimo.

"Specialistai, įdėję daug jėgų ruošiant detalius konkrečių ligų ir atvejų gydymo aprašus nerimauja dėl pasirengimo, kad gydymo procesas vyktų sklandžiai. Gydymo įstaigose laiku turi būti įkurti reumatologijos dienos stacionarai, ligoniams biologinės terapijos vaistai teikiami nepertraukiamai", – nerimavo profesorė I.Butrimienė.

Numatyta, kad šie gydymo metodai turi įsigalioti nuo kitų metų pradžios, tačiau iki šiol tebesvarstoma būsima įtaka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Nesant patvirtintų dokumentų, gydymo įstaigos negali pradėti ruoštis struktūrinėms pertvarkoms ir struktūrizuoti pacientų srautų pasikeitus vaistų kompensavimo tvarkai.

Būtina revoliucija

Gydytojos onkologės chemoterapeutės Birutės Brasiūnienės, Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėjos, įsitikinimu, Lietuvoje reikalinga visa apimanti chemoterapijos modernizacija.

"Reikalingas globalesnis požiūris į onkologinio gydymo vaistais efektyvinimą, reikia modernizuoti visą chemoterapiją – pradedant centralizuotomis vaistų skiedimo sistemomis, baigiant naujausių inovatyvių vaistų prieinamumo gerinimu. Sveikatos sistema turi prisitaikyti prie šių dienų onkologinio ligonio poreikių, o sveikatos politika turi būti formuojama atsižvelgiant į visų Lietuvos onkologijos įstaigų atstovų nuomonę ir patirtį", – receptus siūlė mokslų daktarė B.Brasiūnienė.

Tarp kitų problemų gydytoja minėjo sumažėjusį klinikinių tyrimų ir kai kurių vaistų programų prieinamumą, ydingą vaistų tvirtinimo sistemą.

"Šiandien popierizmo labai daug, gydytojas užuot rūpinęsis ligonio būkle, daug laiko praleidžia siuntinėdamas dokumentus", – žinomą, bet nesprendžiamą problemą priminė B.Brasiūnienė.

Jaunimo balsas

Trumpos internatūros studijos, netvirtas rezidentų socialinis statusas, neaiškus ir ne visada adekvatus kompetencijų įgavimas, pakopinės atsakomybės už savo veiksmus trūkumas.

Tai svarbiausios jaunųjų gydytojų rengimo problemos, kurias įvardijo Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovas Aurimas Pečkauskas.

"Aukštos kokybės sveikatos sistemoje dirbančių specialistų rengimas yra raktas, galintis priartinti taip reikalingus teigiamus pokyčius. Siekiant tobulinti medikų rengimo sistemą, reikalingas daugiadisciplinis požiūris ir reikia pokyčių visose sistemos grandyse", – žinutę siuntė jaunasis specialistas A.Pečkauskas.

Kasmet medicinos studijas baigia daugiau nei 500 absolventų, vadinasi, mūsų šalyje dirba ir mokosi 2,5 tūkst. gydytojų rezidentų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kai perskaitau kauno dienos

kai perskaitau kauno dienos portretas
horoskopus-tap prislegia,tokie emociju protrukiai uzeina,kad NET i STINGO koncerta negaliu nueit,nors sumokejau 99 eurus,-ko gero net nevyksiu atostogu rytoj-nes to neleis daryti kauno dienos horoskopas,netikek ka priesai suoks-VMI prades dirbti ir kai kam teks kinkas padrebinti

rytojaus prognoze

rytojaus prognoze portretas
kam tarnaujate-galite patirt stresa,susipykti su autoritetingais-itakingais sukciais-mokanciais darbuotojams minimumus,didinanciais praraja tarp vargsu ir sukciu,net gali sugriuti jusu numatyta kelione from lietuva
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių