- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gydytojos pulmonologės (iš kairės) Tatjana Venckūnė, Violeta Labžentytė, Vilhelma Čelkonienė ir Olga Merkutova-Petrošienė džiaugiasi, kad naująja aparatūra gali efektyviau diagnozuoti plaučių ligas.
-
Gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės (iš kairės) R.Krujelskytė ir A.Ramonaitė konsultuoja vaikus ir suaugusius, sergančius įvairiomis alergijomis, kvėpavimo ligomis.
-
Tyrimas: bendrosios praktikos slaugytoja Ieva Gaidelionienė rodo, kaip atrodo odos lopo testas.
-
Pasiūla: Gydymo dienos stacionaro turima odos lopų paletė yra labai plati.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriui praėjusieji metai buvo sėkmingi: įsigyta nauja aparatūra plaučių ligoms gydyti, atidarytas Alerginių ir imuninių ligų diagnostikos ir gydymo dienos stacionaras. Tad nuo šiol čia dirbantys specialistai savo pacientams gali pasiūlyti vienus moderniausių diagnozavimo ir gydymo metodų, leidžiančių užkirsti kelią klastingoms ligoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Naudojamas šaltis
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – efektyvesnis plaučių ligų diagnozavimas. Ši ligoninė, pirmoji Vakarų Lietuvoje, įsigijo modernią plaučių ligų diagnostikos aparatūrą. Ji padeda greičiau ir efektyviau diagnozuoti plaučių vėžį, taigi ir efektyviau gydyti.
Naująja aparatūra jau ištirti pirmieji pacientai, sergantys plaučių ligomis. Deja, daugumai jų buvo diagnozuotas vėžys. Tačiau laiku nustačius ligą gydymas būna kur kas efektyvesnis.
Nuo lapkričio pradžios Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos alergologijos skyriaus gydytojai pulmonologai plaučių ligų diagnostikai ir gydymui naudoja naują bei modernų metodą – bronchoskopinę plaučių audinio kriobiopsiją. Jie pirmieji Vakarų Lietuvoje pradėjo taikyti šį metodą.
Pasak gydytojų pulmonologų, naujojo tyrimo esmė – staigus plaučių audinių sušaldymas. Procedūrai naudojamas specialus kriozondas, kurio gale susidaro labai žema temperatūra. Įvedus jį į kvėpavimo takus per fibrobronchoskopo biopsijų kanalą, kriozondu užšaldomas nedidelis pakitusio plaučių audinio gabaliukas. Jis prišąla prie zondo, o tada ištraukiamas.
Tiksliau ir efektyviau
Palyginti su ankstesne plaučių ligų diagnostika, naujasis metodas yra gerokai pranašesnis: atliekant kriobiopsiją, gaunamas gerokai didesnis audinio kiekis, jo struktūra išlieka nepakitusi, tad patologai lengviau ir greičiau diagnozuoja onkologinę ligą.
Įprastai tyrimui naudojamos žnyplės arba specialūs šepetėliai. Tačiau žnyplėmis buvo galima paimti tik nedidelį pakitusio audinio gabalėlį. Be to, mėginys buvo suspaudžiamas, sutraiškomas. Būtent dėl šios priežasties nukentėdavo tyrimo kokybė, jis būdavo neinformatyvus, jį prireikdavo kartoti. Tai atimdavo brangų gydymo laiką, kuris, gydant plaučių ligas, yra ypač svarbus.
Kriobiopsijos tyrimas atliekamas specialiai įrengtame intervencijų kabinete. Procedūros metu gydytojas anesteziologas pacientui atlieka bendrą nejautrą. Tai užtikrina procedūros saugumą, o pacientui sumažina diskomforto jausmą. Be to, dėl geresnės histologinės medžiagos kokybės tiriantys mėginį patologai greičiau pateikia histologinio tyrimo atsakymą – tai padeda efektyviau gydyti ligą.
Rekomenduojama, kad nuo vėžio diagnozės įtarimo iki gydymo pradžios praeitų ne daugiau nei mėnuo.
Gerėja diagnostika
Naujasis tyrimo metodas taip pat gali būti naudojamas diagnozuojant intersticines plaučių ligas, kai atliekama transbronchinė plaučių audinio biopsija, šalinant svetimkūnius arba atkuriant bronchų praeinamumą.
Intersticinių ligų diagnostikai, kai yra pakitęs pats plaučių audinys, tačiau nėra endobronchinių pakitimų, atliekama transbronchinė plaučių audinio biopsija. Šios procedūros metu plaučių audinio gabaliukai paimami kontroliuojant rentgeno spinduliais. Tai efektyvus būdas diagnozuoti intersticines plaučių ligas ir periferinį plaučių vėžį, kai nėra endobronchinių pakitimų.
Kaip paaiškino gydytojos pulmonologės, intersticines plaučių ligas gali sukelti infekcijos, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis, žalingos darbo sąlygos ar vaistai. Tačiau dažniausiai taip ir nepavyksta išsiaiškinti, kas būtent sukėlė šias ligas.
Intersticinės plaučių ligos dažnai būna sunkios, greitai progresuojančios, reikalaujančios specifinio gydymo.
„Turime visą reikiamą aparatūrą greitam ir efektyviam plaučių ligų ištyrimui. Abi šios procedūros yra mažai invazinės, todėl komplikacijų skaičius yra mažesnis, lyginant su labiau invaziniais tyrimo metodais. Nuo šiol plaučių ligas galime diagnozuoti operatyviau, efektyviau ir saugiau“, - džiaugėsi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos alergologijos skyriaus specialistai.
Puola ne tik rūkančius
Neretai plaučių vėžys diagnozuojamas, kai liga būna gerokai pažengusi. Dažniausiai žmogus numoja ranka į užsitęsusį dusulį ar kosulį, priskirdamas šiuos simptomus neseniai persirgtam peršalimui. Atsikosėjimas krauju išduoda jau pažengusį vėžį.
Kadangi onkologinės plaučių ligos iš pradžių vystosi be ryškesnių simptomų, gydytojai akcentuoja profilaktinių patikrinimų svarbą. Nors dauguma žmonių juos ignoruoja, tačiau būtent profilaktinių patikrinimų metu gana dažnai nustatomas vėžys, kurį išduoda krūtinės ląstos rentgenograma.
Rūkantiems žmonėms pasidaryti krūtinės ląstos rentgenogramą patariama kartą per metus. Jei šeimos gydytojui kyla įtarimų, jis pacientą siunčia gydytojo pulmonologo konsultacijai.
Kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys, tuo geresni būna gydymo rezultatai.
Alergiškiems – naujos galimybės
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Alerginių ir imuninių ligų diagnostikos centras ir gydymo dienos stacionaras prieš gerą pusmetį įsikūręs Konsultacinėje poliklinikoje, Herkaus Manto g. 49, sulaukia vis daugiau pacientų iš įvairių regionų. Čia vienoje vietoje sutelktos su alerginėmis ligomis susijusios diagnostikos ir specifinio gydymo paslaugos.
Alerginių ir imuninių ligų diagnostikos centre dirba trys specialistai: gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai dr. Marius Zolubas, Agnė Ramonaitė ir Raminta Krujalskytė. Jie konsultuoja vaikus ir suaugusius, sergančius įvairiomis alergijomis, kvėpavimo ligomis: astma, alergine sloga, esant odos pažeidimams: atopiniam dermatitui, kontaktiniam dermatitui, dilgėline, konsultuoja dėl įtariamos alergijos maistui ir medikamentams.
Atliekami nauji mėginiai
Prireikus išsamesnio tyrimo pacientai nukreipiami į dienos stacionarą. Neseniai čia pradėti atlikti šalčio provokaciniai mėginiai.
„Jei įtariama fizinė dilgelinė, siekiant patvirtinti jos kilmę, galima atlikti fizinio krūvio provokuojamą mėginį, spaudimo mėginį, šalčio mėginius. Šalčio ir šilumos provokuojamasis mėginys padeda išsiaiškinti, kokią temperatūrą pacientas toleruoja, kur yra tas slenkstis, galintis sukelti nepageidaujamus simptomus“, - aiškino centre dirbanti gydytoja alergologė klinikinė imunologė A.Ramonaitė.
Gydymo dienos stacionaro turima odos lopų paletė yra labai plati: nuo Europos bazinės serijos, metalų paletės, kosmetikos iki profesinių susirgimų (manikiūrininkų, kepėjų, kirpėjų, odontologų).
“Jei vyrauja neaiškios kilmės odos bėrimai, atliekama odos biopsija diagnozei patikslinti”, - pasakojo gydytoja R.Krujalskytė.
Centre praplėstos įtariamos alerginės slogos ištyrimo galimybės. Kaip paaiškino A.Ramonaitė, kartais pacientui pasireiškia alerginės slogos požymiai, bet alergijai nustatyti odos mėginiai ir specifiniai imunoglobulinai E nepatvirtina. Būtent tokiais atvejais pasitelkiama detalesnė diagnostika – atliekami nosies provokaciniai mėginiai su įtariamu alergenu, kurie padeda patvirtinti alergeną.
Gelbsti imunoterapija
Alergologijos dienos stacionare nemažai pacientų, sergančių alergine sloga, bronchine astma, akių uždegimo ir alerginės reakcijos vabzdžių įgėlimo reakcijoms, kuriems taikoma specifinė imunoterapija. Tai vienintelis gydymo metodas, veikiantis ligos atsiradimo priežastį ir galintis pakeisti ligos eigą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...