- Austėja Masiokaitė-Liubinienė/BNS, Gailė Jaruševičiūtė/ ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pristatė visuomenės apklausos apie vakcinavimą nuo COVID-19 rezultatus.
Dauguma pedagogų paskiepyti, įsibėgėja vyriausių gyventojų skiepijimas
Šiuo metu dauguma pedagogų, kuriuos buvo numatyta šiame etape paskiepyti nuo COVID-19, yra gavę vakcinos dozę, įsibėgėja vyriausių amžiaus grupių žmonių vakcinacija, sako sveikatos apsaugos viceministrė.
„Iš esmės šią savaitę bebaigiame su pirmąja vakcinos doze pedagogams ir jau pakankamai aktyviai pradedame vakcinuoti 80 plius vadinamąją asmenų grupę, vyresnių žmonių amžiaus grupę. Vakcinacija šių žmonių turėtų įsibėgėti kitą savaitę ir jau matome požymių, kad galėsime keliauti į vyresnius nei 75-eri metai žmones ir jų vakcinavimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Pasak jos, turimais duomenimis, iš maždaug 30 tūkst. pedagogų ir mokymo įstaigų darbuotojų, kurie turėjo būti paskiepyti šiame etape, pasiskiepiję yra beveik 28 tūkstančiai.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, pedagogų grupė, kuri šiuo metu turėtų būti vakcinuojama, tai kalbama apie ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir specialųjį ugdymą, tiek pedagogai, tiek kiti žmonės, kurie kontaktuoja su vaikais ugdymo procese, sudaro apie 30 tūkst. žmonių. Vakar dienos duomenimis, buvo pasiskiepiję iš šios grupės beveik 28 tūkst. pedagogų. Tai reiškia, kad tikrai pedagogai sutinka skiepytis, mato tame prasmę, mato tame naudą ir supranta, kad vakcinos yra gerai“, – sakė ji.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąja vakcinos doze šiuo metu paskiepyta 113 tūkst. 208 žmonės, abiem dozėmis – 63 tūkst. 281.
Yra neoficialių žinių, kad „Johnson & Johnson“ vakcina ES galimai bus patvirtinta kovą
Ž. Simonaitytė teigia, kad, ministerijos turimomis žiniomis, šiuo metu dvi COVID-19 vakcinos, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi išankstinę sutartį, yra paskutinėje testavimo fazėje. Viceministrės teigimu, yra neoficialių žinių, kad „Johnson & Johnson“ vakcina Europos Sąjungoje (ES) gali būti patvirtinta dar kovo mėnesį, visgi, pasak jos, „Novavax“ greičiausiai bus patvirtinta tik antrą šių metų ketvirtį.
Viceministrė primena, kad Lietuva šiuo metu yra sudariusi išankstines sutartis su 8 vakcinų gamintojais, iš kurių trys, t. y. „BioNTech & Pfizer“, „Moderna“, AstraZeneca“, jau yra naudojamos šalies gyventojų skiepijimui.
„Šiuo metu trečioje, paskutinėje testavimo fazėje, po kurios jau gali būti tvirtinamas bet koks vaistas ar vakcina, iš likusių 5, kurios dar nėra patvirtintos, didžiausią pažangą yra padariusios dvi: „Johnson & Johnson“ ir „Novavax“, – Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos konferencijoje teigė Ž. Simonaitytė.
Visgi ministrė akcentuoja, kad kol kas tiksliai prognozuoti šių vakcinų patvirtinimo datos negalima.
„Mes esame girdėję kalbų, kad galimai „Johnson & Johnson“ vakcina galėtų būtų patvirtinta, jeigu viskas sėkmingai vyks, jau kovo mėnesį. Tačiau kol kas tai labiau atgarsis, nepatvirtinta. Kalbant apie „Novavax“ vakciną, kalbama apie šių metų antrą ketvirtį“, – informavo ji.
Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų
Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų, rodo SAM užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa.
Į klausimą „Ar Jūs nusiteikęs(-usi) skiepytis Europos sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turėsite tokią galimybę?“ iš 1015 respondentų „tikrai taip“ atsakė 41 procentas, „greičiau taip“ – 23 procentai.
Neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc. respondentų.
Apklausa taip pat parodė, kad norą skiepytis labiausiai lemia baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius bei tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo virusu.
Dvejojantys ir apsisprendę nesiskiepyti dažniausiai sakė, jog nenori tapti „bandomaisiais triušiais“, bijo šalutinio poveikio.
„Džiugina tai, kad beveik du trečdaliai šalies gyventojų suvokia vakcinų teikiamą naudą. Siekiant neapsisprendusiems žmonėms suteikti daugiau informacijos apie vakcinas, išsklaidyti visas baimes ir abejones, turėjome išsiaiškinti, kas žmones neramina, kodėl jie dvejoja, kokie pagrindiniai klausimai jiems kyla. Ši informacija padės mums informaciją viešinti kryptingai“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Nerimą kelia trumpas sukūrimo laikas
Atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti žmonių nuostatas apie vakciną nuo koronaviruso.
„Mes labai džiaugiamės, nes radome toje apklausoje ir jos rezultatuose labai daug atsakymų, kaip žmonėms padėti susigaudyti toje informacijoje, kokie gi klausimai kelia daugiausiai neramumo, kur mes turime pasitempti, siekdami vienokio ar kitokio išaiškinimo, tam, kad atsakytume į didžiosios dalies visuomenės klausimus“, – spaudos konferencijoje sakė viceministrė.
Įsitikinimas, kad vakcina yra gera, bet trumpas jos išbandymo laikas, kelia nuogąstavimų 60 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 44 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad nuo vakcinos sukūrimo praėjo per mažai laiko, kad ja būtų galima skiepyti žmones.
„Lietuviai Europos Sąjungos kontekste atrodo gana gerai ir mes labiau panašūs į Vakarų Europos šalis, kur pasitikėjimas mokslu ir institucijomis yra didesnis, nors bendrai Rytų Europoje vyrauja atsargesnė nuostata, noras palaukti, neskubėti, apsisprendusiųjų yra mažiau. Lietuvių nuostata eiti į priekį yra gana aiškiai išreikšta“, – spaudos konferencijoje sakė „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Lietuviai Europos Sąjungos kontekste atrodo gana gerai ir mes labiau panašūs į Vakarų Europos šalis, kur pasitikėjimas mokslu ir institucijomis yra didesnis, nors bendrai Rytų Europoje vyrauja atsargesnė nuostata, noras palaukti, neskubėti, apsisprendusiųjų yra mažiau.
Rezultatai taip pat atskleidė, kad didžiausią įtaką gyventojų nuostatoms dėl vakcinų nuo COVID-19 turi viešumoje pasisakančių šios srities mokslininkų ar ekspertų komentarai – tai nurodė 62 proc. respondentų. 47 proc. apklaustųjų įtaką daro viešumoje pasisakantys gydytojai, o 33 proc. gyventojų svarbiausios tik jų asmeninės žinios.
„Nemaža dalis žmonių jaučiasi pakankamai gerai apsišvietę ir turintys daug informacijos šiuo klausimu“, – sakė apklausą atlikusios bendrovės vadovas.
Pasak jo, tyrimas atskleidė, jog linkę skiepytis labiau pasitiki oficialia informacija, tuo tarpu kuo polinkis skiepytis mažesnis, tuo didesnis pasitikėjimas yra socialiniais tinklais.
Aiškinosi požiūrį į populiarius mitus
Apklausoje taip pat teirautasi apie žmonių požiūrį į įvairius teiginius ir teorijas, susijusias su koronavirusu ir vakcina.
Tarp teiginių, kuriems respondentai buvo labiausiai linkę pritarti, buvo tai, jog vakcina yra vienintelis būdas sugrįžti į normalų gyvenimą, tačiau taip pat nuogąstauta, jog praėjo pernelyg mažai laiko nuo jos sukūrimo.
„Apsisprendusieji labiausiai ir nuogąstauja, kad vakcina sukurta per trumpą laiką, tai kelia jiems tam tikrų nuogąstavimų, galbūt nerimo, bet tai nekeičia jų tvirto apsisprendimo skiepytis“, – sakė „Spinter tyrimų“ vadovas.
Kiti populiarūs teiginiai – kad už vakcinos reklamos stovi farmacijos kompanijų verslo interesai, kad yra mirusių nuo vakcinos poveikio, jog geriau būtų leisti masės imunitetui susiformuoti natūraliai, nuogąstaujama dėl trumpo vakcinos veikimo laikotarpiu.
„Tie teiginiai, kuriuos galima priskirti grynosioms sąmokslų teorijoms nėra labai populiarūs Lietuvoje. Mažiausiai pritariama teiginiui, kad COVID-19 yra išgalvota liga“, – kalbėjo I. Zokas.
Tarp neapsisprendusių pastebimi labai stiprūs požiūrio prieštaravimai: nors jie pritaria, kad skiepai – vienintelis būdas grįžti į normalų gyvenimą, tačiau tarp jų populiarios ir sąmokslo teorijos.
Nelinkę skiepytis teigia, kad būtų linkę persirgti ir įgyti natūralų imunitetą, nepasitiki Lietuvos valdžia.
Tarp nusistačiusių nesiskiepyti, pasak I. Zoko, dominuoja požiūris, jog COVID-19 yra išgalvota liga, o skiepijama dėl priežasčių, siejamų su viena ar kita sąmokslo teorija.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 25–vasario 7 dienomis apklausė 1015 respondentų iš visos Lietuvos, kuriems buvo nuo 18 iki 75-erių. Statistinė apklausos paklaida siekia iki 3,1 procento.
Apklausoje taikytas kombinuotas tyrimo metodas, pusę respondentų apklausiant telefonu ir pusę – internetu.
Vaizdo įrašas:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...