- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Sergančiųjų kasdienybė: mergaitės gydymo seansui prireikė net 100 donorų kraujo
-
Sergančiųjų kasdienybė: mergaitės gydymo seansui prireikė net 100 donorų kraujo
-
Sergančiųjų kasdienybė: mergaitės gydymo seansui prireikė net 100 donorų kraujo
-
Sergančiųjų kasdienybė: mergaitės gydymo seansui prireikė net 100 donorų kraujo
-
Sergančiųjų kasdienybė: mergaitės gydymo seansui prireikė net 100 donorų kraujo
-
Sergančiųjų kasdienybė: mergaitės gydymo seansui prireikė net 100 donorų kraujo
-
Sergančiųjų kasdienybė: mergaitės gydymo seansui prireikė net 100 donorų kraujo
„Užklupus ligai galima apsišarvuoti kantrybe ir daug ko palaukti, pavyzdžiui, modernesnio gydymo, bet kraujo laukti neįmanoma. Labai dažnai jo reikia čia, dabar ir labai daug“, – sako nuo kraujo vėžio pasveikusios Deimantės, kuriai prireikė net 150 donorų kraujo, mama Dovilija Jančiauskienė.
Ši istorija – tik viena iš daugelio, kuomet kito žmogaus paaukotas kraujas padėjo įveikti sunkią ligą ir išgelbėjo gyvybę. Patys kraujo donorai sako, kad didžiausia motyvacija dalyvauti donorystės veikloje – žinojimas, jog pasveikęs žmogus nugyvens prasmingą gyvenimą.
Gydymo metu – 150 kraujo perpylimų
Tradiciniame Nacionalinio kraujo centro (NKC) organizuojamame padėkos ir Garbės donorų apdovanojimų renginyje kraujo donorai prisiminė, kas juos paskatino prisijungti prie donorystės misijos, gydytojai ir NKC darbuotojai pasakojo, kokiose sudėtingose situacijose yra ne kartą padėjęs pilietiškas donorų elgesys, o žmonės, kuriems prireikė kraujo donorų pagalbos, dėkojo už jų gerą valią.
Šiandien Deimantė – aktyvi, besišypsanti mergaitė, laisvalaikiu mėgstanti žaisti rankinį.
Kai Deimantė buvo vos penkerių, jos mama D. Jančiauskienė išgirdo nieko gero nežadančią diagnozę – dukrai buvo nustatytas kraujo vėžys. Moteris iki šiol su skausmu prisimena, kokia buvo jos pirma reakcija į šią žinią, tačiau tą pačią akimirką ji suprato, kad laiko ašaroms nėra, reikia sukaupti visas jėgas ir stoti į kovą su liga.
„Sakiau Deimantei, kad esame kovotojos ir tikrai padarysime viską, kad gyventume“, – skaudžiais prisiminimais dalijasi D. Jančiauskienė.
Deimantės gydymas truko dvejus metus. Mergaitei buvo atliktos 52 narkozės, prireikė 150 kraujo donorų kraujo. Šiandien Deimantė – aktyvi, besišypsanti mergaitė, laisvalaikiu mėgstanti žaisti rankinį. Žvelgiant į ją neįmanoma pasakyti, kad prieš keliolika metų jai teko galynėtis su klastinga liga. Deimantės, jos artimųjų, gydytojų ir kraujo donorų pastangų dėka šiandien liga – tolimoje praeityje. Ji paliko tik įrodymą, kad tikėjimas, pastangos nenuleisti rankų ir kitų žmonių pagalba leidžia nuversti kalnus.
Kad kraujo auka – be galo prasminga dovana ir vaikų, laukiančių donorų kraujo, yra labai daug, Linas Vasiliauskas gali sakyti ir paminėdamas konkrečius pavyzdžius. Jis jau daugiau nei dešimt metų savanoriauja labdaros ir paramos fonde „Rugutė“. Fondas rūpinasi onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais, todėl jo veikla yra neatsiejama nuo kraujo donorystės.
„Donorų kraujas yra gyvybiškai reikalingas vaikams po chemoterapijos ar kaulų čiulpų transplantacijos. Neretai būna taip, kad vienam vaikui kraujo reikia labai daug, pavyzdžiui, šimto donorų kraujo vienam gydymo seansui“, – svarbų faktą pabrėžia L. Vasiliauskas.
Pats L. Vasiliauskas kraujo yra paaukojęs jau dvidešimt tris kartus. Donorystės žymūno vardą gavęs vyras džiaugiasi, kad daug kam iš artimos aplinkos jis buvo pavyzdys, paskatinęs irgi pasiryžti šiam kilniam žingsniui.
Prieš klastingą ligą lygūs visi
Tuo, kaip svarbu, kad šalia mūsų yra kraujo donorų, pasirengusių padėti bet kurią minutę, įsitikino ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorinės medicinos gydytoja Raminta Vilkevičienė. Žinia, kad moteris serga kraujo vėžiu, smogė iš pasalų. Gydymo metu R. Vilkevičienei teko atlikti daugiau kaip 150 kraujo perpylimų, dvi kaulų čiulpų transplantacijas. Čia pagalbos ranką jai ištiesė brolis, kurio kraujo čiulpai tiko ir jis galėjo tapti donoru. Tačiau daugelis ligonių savo šeimoje tinkamo donoro neturi, todėl jų vienintelė viltis – negiminingų kaulų čiulpų donorų registre esantys potencialūs donorai.
„Labiausiai kraujo ir kaulų čiulpų donorams norisi padėkoti už tai, kad rodo entuziazmą ir gerą pavyzdį kitiems. Už tai, kad atranda laiko paaukoti kraujo ir yra pilietiški žmonės, padedantys gelbėti žmonių gyvybes. Tik jų dėka šiandien galiu džiaugtis nuostabiais savo vaikais“, – susijaudinimo neslepia R. Vilkevičienė.
Kraujo aukojo 98 kartus
Kauno krašto donorų draugijos vadovas Žilvinas Neliubšys pirmą kartą kraujo aukojo dar būdamas studentas, tiesa, šios kilnios veiklos toliau netęsė. Vyro manymu, viskam reikia pribręsti, taip pat ir kraujo donorystei. Po kurio laiko Ž. Neliubšio dėdei buvo atlikta širdies operacija, tada kraujo ėjo aukoti ne tik jis, bet ir visi giminaičiai, draugai ir pažįstami. Tai buvo laikas, kai vyras nusprendė aktyviai pradėti dalyvauti donorystės veikloje.
„Pamenu dar vieną atvejį savo gyvenime, kai automobilis partrenkė mano tetą. Lankiau ją reanimacijoje ir pamačiau, kad į palatą įveža žmogų, kuriam tuo metu buvo perpilamas donoro kraujas. Mačiau, kad ant maišelio parašyta kraujo grupė, kurią ir pats turiu. Savo akimis išvydau, kokioje situacijoje žmogui gali padėti paaukotas kraujas ir tai motyvavo toliau tęsti donorystę“, – pasakoja Ž. Neliubšys.
Šiandien kraujo Ž. Neliubšys yra paaukojęs jau 98 kartus ir pats aktyviai buria donorus – yra įkūręs Kauno krašto donorų draugiją, surengęs ne vieną kraujo donorystę skatinantį bėgimą ir pačias donorystės akcijas. Taip pat iš Prezidentės rankų jis yra gavęs apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai.
„Tikiu, kad pasveikęs žmogus nugyvens prasmingą gyvenimą, gal užaugins nuostabius vaikus, o gal atras vaistus nuo vėžio arba kraujo pakaitalą. Labai džiaugiuosi ir už kraujo donorus, kurie nusprendžia paaukoti kraujo. Šiais metais net 111 donorų buvo suteiktas Garbės donoro vardas. Tai žinant iš džiaugsmo nerimsta širdis“, – pasididžiavimo neslepia Ž. Neliubšys.
Neatlygintina kraujo donorystė prigijo Lietuvoje
Didžiausia kraujo donorų motyvacija – galimybė gelbėti sergančiųjų gyvybes. Tai patvirtina ir faktai. Šiuo metu Lietuvoje yra visiškai prigijusi neatlygintina kraujo donorystė, o donorų gretos sparčiai pildosi. NKC direktorės pareigas laikinai einančios Ignės Klangauskienės teigimu, Lietuvos gyventojai įrodė esantys pilietiški, atjaučiantys ir vieningi žmonės.
„Iki šiol nėra išrasta, kas sudėtingų operacijų metu galėtų pakeisti žmogaus kraują. Turime daugybę pavyzdžių, kai sergančiojo gyvybę galima išgelbėti tik perpylus kraują. Tad donorų neatlygintinai duodamas kraujas yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas sergantiems ar traumas patyrusiems žmonėms. Džiaugiamės, kad tiek daug žmonių Lietuvoje palaiko neatlygintiną kraujo donorystę ir rodo kilnų pavyzdį“, – pažymi I. Klangauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui5
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...