„Sergančiuose“ pastatuose suserga ir žmonės

  • Teksto dydis:

Įvairių tyrimų duomenimis, dauguma žmonių apie 80  proc. paros laiko praleidžia uždarose patalpose – pastatuose, kuriuose gyvena ir dirba. Šis skaičius dar labiau padidėja  atvėsus orams. Šaltuoju sezonu  žmogus  kone visą parą gyvena veikiamas patalpų mikroklimato, kuris, deja, ne visuomet palankus sveikatai.

Sveikatos apsaugos specialistų ir ekologų vertinimu, oras patalpose gali būti 4–6 kartus labiau užterštas nei lauke. Reiškinį, kai mikroklimatas pastatuose kelia grėsmę žmonių sveikatai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra įvardijusi kaip sergančio pastato sindromą. Jis gali pasireikšti galvos skausmais, alerginėmis reakcijomis, nuolatiniu nuovargiu, akių ir kvėpavimo takų uždegimais, kitais simptomais, kurie palaipsniui išnyksta pakeitus aplinką.

PSO duomenimis, sergančio pastato sindromas gali sukelti ilgalaikių sveikatos sutrikimų, įskaitant vėžinius susirgimus, ir būti priešlaikinių mirčių priežastis.

Priežastys, dėl kurių pastatai „suserga“ ir ima kenkti žmonėms, yra labai įvairios ir kompleksinės, tačiau dažniausiai tokią būklę lemia biologiniai teršalai ir lakūs organiniai bei cheminiai junginiai, naudojami statybos, renovacijos ar remonto darbuose ir medžiagose.

Biologiniai teršalai – tai įvairūs mikroskopiniai grybai, erkutės, bakterijos ir jų gyvybinės veiklos produktai. Dėl kritinio jų kiekio silpnėja žmogaus imuninė sistema, atverdama kelią infekciniams susirgimams, alerginėms reakcijoms ir kitiems negalavimams. Kaip yra informavęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, norint to išvengti, visų pirma turi būti tinkamai įrengtos, eksploatuojamos ir prižiūrimos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos.

Specialistų teigimu, ypač senesniuose pastatuose, vėdinimas nebevyksta pakankamai efektyviai, ir dulkėmis, kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, pelėsiais užterštas oras cirkuliuoja ilgiau, todėl žmonės turėtų patalpas vėdinti papildomai, dažniau atverdami langus ir balkonus.

Dar pavojingesnė yra kita grupė teršalų – tai įvairūs cheminiai ir lakūs organiniai junginiai, naudojami statybos medžiagose ir darbuose. Tai tokie dirgikliai kaip formaldehidas, pesticidai, įvairūs organiniai etirpikliai, plaušai, benzolas. Jų dažnai esama klijuose, apdailos ir izoliacinėse medžiagose, dirbtinėse kiliminėse dangose, linoleume. Atsiranda ir naujų medžiagų, kurių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai dar nėra pakankamai nuodugniai ištirtas.

„Gerą pastatų mikroklimatą, o kartu ir jo gyventojų sveikatą lemia daugelis veiksnių: tai ir tinkamas pastato suprojektavimas, kokybiškai atlikti statybos ir renovacijos darbai, nenukrypstant nuo  reikalavimų įrengtos šildymo ir ypač vėdinimo sistemos“, – sako ilgus metus Vilniaus Gedimino technikos Pastatų konstrukcijų katedrai ir Pastatų defektologijos laboratorijai vadovavęs dr. Česlovas Ignatavičius, šiuo metu atstovaujantis Polistireninio putplasčio asociacijai.

Mokslininko teigimu, dar svarbiau naujoms statyboms ar pastatų renovacijai pasirinkti tinkamas medžiagas bei apšiltinimo sistemas, užtikrinti, kad renovacijos procese jos būtų naudojamos saugiai ir su jomis dirbantiems darbininkams, ir vėliau tokiuose apšiltintuose pastatuose dirbantiems ar gyvenantiems asmenims.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vika

Vika portretas
Tuscias straipsnis. Butas ar gyv.namas - ne kojines,ju nepakeisi nei per minute,nei per diena, nei per metus ar menesi. O ir nezinai,ka gausi,gal dar blogesni. Gal paprasciausiai reikia zmonems daugiau buti ore net rudeni ar ziema ir,zinoma, vedinti patalpas.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių