Šiemet uostamiestyje daugiau sergančiųjų žarnyno virusais

Pokalbis apie tai su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Rima Šimkuviene.

– Kokia šiuo metu yra situacija uostamiestyje dėl virusinių žarnyno infekcijų?

– Įsibėgėjus šaltajam sezonui, dažnai padaugėja ne tik peršalimo, bet ir virusinių žarnyno infekcijų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento duomenimis, Klaipėdos apskrityje kasmet diagnozuojama apie 1600 virusinių žarnyno infekcijų atvejų. Per 2018 m. sausio mėnesį užregistruoti 193 virusinių žarnyno infekcijų atvejai, iš jų 47 rotavirusinio enterito bei 24 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai.

Praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu, buvo nustatyti 153 virusinių žarnyno infekcijų atvejai. Šie susirgimai dažniausiai diagnozuojami ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-6 m.).

Registruojami ir grupiniai šios infekcijos protrūkiai. Šių metų sausio mėnesį užregistruoti 3 virusinių žarnyno infekcijų protrūkiai, kilę vaikų ugdymo įstaigose. Vidutinė protrūkių apimtis 2-3 ligoniai. Sunkių atvejų neužregistruota.

– Ar gripas ir peršalimo ligos daro tam kažkokią įtaką?

– Virusinėms žarnyno infekcijoms, kaip ir gripui bei kitoms peršalimo ligoms, būdingas sezoniškumas. Lietuvoje, taip pat ir Klaipėdos apskrityje, sergamumo virusinėmis žarnyno infekcijomis padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais, o sergamumo pikas – sausio ir vasario mėnesiais.

– Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras išplatino pranešimą, kad per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo virusinių žarnyno infekcijų. Kokia situacija yra Klaipėdoje?

– Klaipėdos mieste 2017 metais sergamumo virusinėmis žarnyno infekcijomis rodiklis lyginant su 2016 metais padidėjo nežymiai.

Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per užterštas rankas ir aplinkos paviršius. Šaltojo sezono metu mažiau vėdinamos patalpos. Vaikai, lankantys ugdymo įstaigas, gali užkrėsti ir kitus šeimos narius.

– Priminkite, kaip užsikrečiama virusinėmis žarnyno infekcijomis ir kaip reikėtų saugotis?

– Žarnyno infekcijų virusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. virusas išsiskiria su išmatomis ir patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas.

Pirmieji šių ligų simptomai pasireiškia po 12–72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai: vemiama, viduriuojama, skauda pilvą, dažnai karščiuojama.

Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens. Sunki dehidratacija (skysčių netekimas) gali būti labai pavojinga gyvybei, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams.

Veiksmingiausia ankstyva apsaugos priemonė nuo rotaviruso yra kūdikių skiepijimas, todėl nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. kūdikių skiepijimas nuo rotavirusinės infekcijos įtrauktas į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Vaikų ir suaugusiųjų virusinių žarnyno infekcijų susirgimų atvejų skaičius Klaipėdos mieste 2015-2017 metais:

2015 m. 2016 m. 2017 m. vaikai (0-3 m.)

553       360         434

vaikai (4-6 m.)

227      113         129

vaikai (7-14 m.)

102     96          55

vaikai (15-17 m.)

25       17          7

suaugusieji

180   129       98